Tag: Baudžiamoji atsakomybė

  • Dviejų merginų užpuolimas degalinės tualete: aukos muštos ir spardytos, įtariamosioms gresia iki 5 metų

    Lenkijoje dvi jaunos Javoro gyventojos sulaukė įtarimų dėl brutalaus bendraamžių sumušimo degalinės tualete. Teigiama, kad nukentėjusiosios buvo tampomos ir spardomos per kojas.

    Incidentas įvyko vienos degalinės patalpose, kur tualete ir kilo konfliktas, pasibaigęs fiziniu smurtu. Įtariamosios jau apklaustos, joms pareikšti kaltinimai.

    Teisėsauga nurodo, kad įtarimai pareikšti dėl chuliganiško pobūdžio veiksmų. Tokia kvalifikacija dažniausiai taikoma, kai smurtas yra demonstratyvus, įžūlus ir pažeidžia viešąją tvarką.

    Už tokius veiksmus įtariamosioms gali grėsti iki 5 metų laisvės atėmimo. Tyrimą tęsia pareigūnai, kurie aiškinasi visas įvykio aplinkybes.

    Kuo šis kaltinimas ypatingas

    Chuliganiško pobūdžio kaltinimai reiškia, kad vertinamas ne tik smurto faktas, bet ir jo pobūdis bei vieta – šiuo atveju vieša erdvė, kurioje incidentas galėjo kelti grėsmę aplinkiniams.

    Nors detalės apie konflikto priežastis nepateikiamos, pabrėžiama, kad nukentėjusiosios yra įtariamųjų bendraamžės, o pats išpuolis apibūdinamas kaip brutalus.

  • Lenkijos vyriausybė svarsto griežtinti bausmes už žmonių kontrabandą – iki 20 metų kalėjimo

    Lenkijos vyriausybė, vadovaujama Donaldo Tusko, ketina griežtinti bausmes už žmonių kontrabandą. Vyriausybės posėdyje svarstomas projektas numato, kad už neteisėto sienos kirtimo organizavimą galėtų grėsti net iki 20 metų laisvės atėmimo.

    Kaip skelbia lenkų žiniasklaida, šis klausimas įtrauktas į Vyriausybės darbotvarkę kartu su kitais sprendimais, orientuotais į vidaus politikos ir ekonomikos pokyčius. Sprendimus planuojama aptarti Ministrų Tarybos posėdyje.

    Numatomas bausmių griežtinimas siejamas su pastangomis efektyviau kovoti su organizuotu neteisėtu žmonių gabenimu per sieną. Tokios nusikalstamos veikos paprastai vykdomos koordinuotai, todėl teisės aktų pakeitimais siekiama didesnės atgrasomosios priemonės.

    Gyventojams ir verslui aktuali ir kita posėdžio tema – vadinamasis deregulavimo paketas. Juo siekiama supaprastinti kai kurias procedūras, palengvinti kasdienę įmonių veiklą ir numatyti naujas taisykles verslui.

    Posėdžio darbotvarkėje – ir dereguliavimo paketas

    Be siūlomų griežtesnių bausmių, Ministrų Taryba ketina priimti deregulavimo paketą, kuriuo žadama mažinti biurokratines kliūtis. Tokios priemonės paprastai pristatomos kaip būdas greičiau priimti sprendimus ir sumažinti administracinę naštą.

    Taip pat numatoma įtvirtinti naujus reikalavimus įmonėms. Konkretūs pakeitimai ir jų apimtis priklausys nuo galutinių sprendimų posėdyje.

    Kol kas projektai yra svarstymo stadijoje, todėl galutinės formuluotės gali kisti. Aiškiau, kokie tiksliai sprendimai bus patvirtinti, paaiškės po vyriausybės posėdžio.

  • Lenkijoje pacientė iš ligoninės pabėgo pavogti rožių iš gėlių aparato – viską užfiksavo kamera

    Choroščėje netoli Balstogės Lenkijoje įvyko neįprasta vagystė: 35 metų vietos ligoninės pacientė išėjo iš skyriaus, išdaužė gėlių aparato stiklą ir pasiėmė baltų rožių puokštę.

    Apie įvykį policijai pranešė aparato savininkė – ji nurodė, kad sugadintas įrenginys ir pavogta puokštė. Bendra žala, moters teigimu, siekia 850 zlotų.

    Pareigūnai gavo ir vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip moteris išdaužia stiklą ir pasiima gėles. Netrukus nustatyta, kad įtariamoji – 35-erių pacientė iš vietos ligoninės.

    Kaip skelbiama, po vidurnakčio moteris su puokšte sugrįžo į skyrių, tačiau gėlių pasilikti negalėjo: ligoninėje galioja draudimas įsinešti gėles, o ant rožių buvo prilipusių stiklo šukių.

    Puokštė su stiklo šukėmis grąžinta, moteriai pareikšti įtarimai

    Ligoninės personalas atkreipė dėmesį ne tik į tai, kad gėlės įneštos pažeidžiant taisykles, bet ir į tai, jog rožės buvo padengtos stiklo nuolaužomis nuo sudaužyto aparato.

    Jau kitą dieną puokštė buvo grąžinta įrenginio savininkei. Tuo metu pacientei pareikšti įtarimai dėl vagystės įsibraunant.

    Pagal nurodomas teisės normas, už tokį nusikaltimą gali grėsti iki 10 metų laisvės atėmimo.

  • Gliwicuose suniokotas fortepijonas: 24-erių vyras nustėro policijai pasibeldus į duris

    Gliwicų miesto aikštėje suniokotas viešai pastatytas fortepijonas, o policija netrukus nustatė ir sulaikė įtariamąjį. Pareigūnų teigimu, nusikaltimu įtariamas 24 metų vyras buvo užkluptas netikėtai, kai policininkai atvyko į jo gyvenamąją vietą.

    Vyras prisipažino sugadinęs instrumentą. Už turto sunaikinimą ar sugadinimą Lenkijoje gali grėsti laisvės atėmimas iki 5 metų, o galutinę atsakomybę paprastai lemia žalos mastas ir teismo vertinimas.

    Po incidento apgadintas fortepijonas perduotas meistrams į servisą. Kol kas neaišku, ar instrumentą pavyks pilnai atkurti, ar dėl pažeidimų jis bus pripažintas nebetinkamu naudojimui.

    Tokie atvejai savivaldybėms ir renginių organizatoriams dažnai tampa priminimu apie viešose erdvėse paliekamų objektų apsaugą. Praktikoje vis dažniau svarstoma apie papildomas stebėjimo priemones, aiškesnį ženklinimą ir atsakomybės akcentavimą, nes vandalizmo padaryta žala paprastai gula ant mokesčių mokėtojų ar rėmėjų pečių.

    Policija primena, kad net ir, atrodytų, spontaniškas viešo turto niokojimas gali baigtis ne tik baudžiamąja atsakomybe, bet ir pareiga atlyginti remonto išlaidas. Tolesnį sprendimą dėl bylos eigos priima teisėsauga ir prokurorai, įvertinę surinktą medžiagą.

  • Vengia mokėti alimentus vaikams: policija paviešino ieškomų vyrų nuotraukas ir prašo pagalbos

    Alimentų nemokėjimas vaikams gali baigtis ne tik skolos išieškojimu, bet ir baudžiamąja atsakomybe. Kai kurių asmenų, įtariamų piktybiškai vengiant išlaikymo pareigos, policija ieško oficialiai, o jų atvaizdai gali būti paviešinami siekiant nustatyti buvimo vietą. Pareigūnai tikisi, kad visuomenė padės atpažinti ieškomuosius ir pateiks naudingos informacijos.

    Iš pirmo žvilgsnio šie vyrai gali atrodyti niekuo neišsiskiriantys, tačiau jų nuotraukos atsidūrė policijos paieškos suvestinėse. Tokiais atvejais paieška dažniausiai skelbiama tuomet, kai asmens nepavyksta pasiekti įprastomis priemonėmis, o jo buvimo vieta nėra žinoma. Svarbu pabrėžti, kad paieška nėra tapati apkaltinamajam nuosprendžiui, tai yra procesinis statusas konkrečioje byloje.

    Vaikams alimentai dažnai reiškia bazinius kasdienius poreikius: maistą, drabužius, būsto išlaidas, sveikatos priežiūrą ir ugdymą. Kai įpareigotas tėvas ar motina nemoka nustatyto išlaikymo, realios pasekmės pirmiausia tenka vaikui ir jį auginančiam tėvui. Ilgainiui skolos didėja, o situacija neretai pereina į teisines procedūras, įtraukiant antstolius ar kitas institucijas.

    Už piktybišką nemokėjimą gresia atsakomybė

    Daugelyje Europos valstybių, įskaitant Lenkiją, už piktybišką išlaikymo pareigos nevykdymą numatyta ir baudžiamoji atsakomybė. Praktikoje vertinama ne vien skolos suma, bet ir tai, ar asmuo sąmoningai vengia pareigos, pavyzdžiui, slepia pajamas, keičia gyvenamąją vietą, ignoruoja teismo sprendimus. Tokiais atvejais teisėsauga gali imtis paieškos veiksmų, jei būtina užtikrinti proceso eigą.

    Vien skolos faktas nereiškia, kad žmogus automatiškai bus ieškomas policijos. Viešas atvaizdo skelbimas paprastai yra susijęs su konkrečiu procesiniu sprendimu ir paieškos pagrindu, kai kitais būdais nustatyti asmens buvimo vietos nepavyksta. Dėl to kiekviena situacija vertinama individualiai, o paskelbtas ieškomojo statusas nurodo teisinę proceso stadiją, bet ne galutinį kaltės įrodymą.

    Policija prašo visuomenės pagalbos

    Viešinamos nuotraukos ir duomenys pirmiausia skirti tam, kad būtų greičiau nustatyta ieškomų asmenų buvimo vieta. Kartais užtenka vieno liudininko skambučio ar pastebėjimo, kad paieška pasistūmėtų į priekį. Pareigūnai pabrėžia, jog svarbiausia yra tiksli informacija apie galimą buvimo vietą ar kontaktus, o ne spėlionės.

    Žmonės, turintys informacijos, kuri galėtų padėti nustatyti ieškomų asmenų buvimo vietą, turėtų kreiptis į policiją oficialiais kontaktais. Skubios pagalbos atveju reikia skambinti numeriu 112.

  • Policija Malborke sustabdė vairuotoją: dėtuvėje rado ginklą, o jis dar ir nepaisė teismo

    Įprasta kelių policijos patikra Malborke baigėsi rimtais įtarimais 40-mečiui vairuotojui. Pareigūnai automobilio dėtuvėje aptiko dujinį ginklą ir 12 šovinių, o patikrinę duomenis nustatė, kad vyrui galioja teismo draudimas vairuoti. Dabar jam gresia baudžiamoji atsakomybė ir laisvės atėmimas.

    Kelių policijos pareigūnai vairuotoją sustabdė trečiadienį vykdydami įprastą eismo kontrolę. Dokumentų patikra greitai parodė, kad vyras apskritai neturėjo teisės sėsti prie vairo, nes jam buvo paskirtas teismo draudimas vairuoti visas motorines transporto priemones.

    Draudimas, kaip skelbia pareigūnai, buvo nustatytas penkeriems metams. Tokiais atvejais vairavimas laikomas ne administraciniu nusižengimu, o nusikalstama veika, todėl policija pradeda ikiteisminį tyrimą ir medžiagą perduoda prokuratūrai.

    Kas rasta automobilio dėtuvėje

    Apžiūrėję automobilį pareigūnai dėtuvėje aptiko dujinį ginklą ir 12 šovinių. Policija nurodė, kad vairuotojas neturėjo privalomo leidimo ginklui laikyti, todėl radinys tapo pagrindu papildomiems įtarimams.

    Ginklas ir šoviniai buvo paimti, o vyras pristatytas tolimesniems procesiniams veiksmams. Tyrimo metu bus aiškinamasi, kaip ginklas pateko į jo rankas, ar jis buvo laikomas bei vežamas laikantis taisyklių ir ar nebuvo naudojamas kitose galimai neteisėtose situacijose.

    Kokie įtarimai ir kas gresia

    Vyrui pareikšti įtarimai dėl teismo draudimo vairuoti pažeidimo ir neteisėto disponavimo ginklu. Pareigūnai skelbia, kad bendrai jam gali grėsti laisvės atėmimas iki 8 metų.

    Policija primena, kad teismo paskirtas draudimas vairuoti galioja iki jo termino pabaigos arba iki atskiro teismo sprendimo, o vairavimas tokio draudimo metu dažnai lemia ne tik baudžiamąją bylą, bet ir transporto priemonės konfiskavimo klausimą.

    „Vairavimas, kai galioja teismo draudimas, nėra smulkmena: tai nusikalstama veika, už kurią taikoma baudžiamoji atsakomybė“, – sakė policijos atstovai.

  • Patostreamingui Lenkijoje – galas? Nuo šiandien už tokias transliacijas gresia kalėjimas

    Patostreamingui Lenkijoje – galas? Nuo šiandien už tokias transliacijas gresia kalėjimas

    Nuo rugpjūčio 23 dienos Lenkijoje įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pakeitimai, kuriais patostreamingas iš interneto „pilkosios zonos“ perkeltas į aiškiai apibrėžtą baudžiamosios atsakomybės lauką. Už viešą nusikaltimų, žmonių žeminimo ar smurto prieš gyvūnus vaizdavimą ir tokios medžiagos platinimą gali grėsti reali laisvės atėmimo bausmė.

    Naujos nuostatos numato iki 3 metų laisvės atėmimo už interneto turinio sklaidą, kai vaizduojamas nusikaltimas, kėsinimasis į asmens teises arba žiaurus elgesys su gyvūnais. Jei įraše matomas jaunesnis nei 18 metų asmuo, bausmės rėžis griežtėja ir gali siekti iki 5 metų.

    Atsakomybė gali tekti ne tik turinio kūrėjams, bet ir tiems, kurie prisideda prie transliacijų organizavimo ar padeda jas platinti toliau. Teisininkai pabrėžia, kad vertinant, ar veika nusikalstama, svarbi socialinė žala ir mastas, kiek žmonių turinį pasiekė ir ar jis buvo sistemingai „stumiamas“ į auditorijas.

    „Ne kiekvienas pasidalijimas automatiškai taps nusikaltimu – lemiama bus veikos socialinė žala ir realus sklaidos mastas“, – sakė Krokuvos Jogailaičių universiteto profesorius Mikołajus Małeckis, vienas reguliavimo bendraautorių.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad patostreamingo kūrėjai jau seniau migravo į platformas ir uždaras bendruomenes, kuriose moderavimas silpnesnis ir lengviau išvengti viešumo kontrolės. Dėl to vien įstatymo nepakanka – kritiškai svarbios greitos platformų reakcijos, veiksmingi pranešimų kanalai ir skaidrus turinio šalinimas, ypač kai kalbama apie vaikų saugumą.

    Lenkijoje nelegalų turinį gyventojai raginami pranešti per Dyżurnet.pl ir valstybines skaitmenines paslaugas. Kartu pabrėžiama, kad naujos taisyklės netaikomos teisėtai žurnalistikai, edukacijai, mokslui ar meninei veiklai, kai jautri medžiaga naudojama viešojo intereso tikslams ir pateikiama atsakingai.

    Šie pakeitimai įsilieja į platesnę Europos kryptį griežčiau vertinti smurtą ir žeminimą normalizuojantį turinį internete. Vis daugiau dėmesio skiriama ne tik kūrėjų atsakomybei, bet ir platformų pareigai mažinti žalingo turinio pasiekiamumą, ypač kai jis monetizuojamas ar skatinamas algoritmų.

  • Kolno: 29-metis įkliuvo su įtariama amfetamina – pareigūnams aiškino narkotikus radęs kelyje

    Kolno mieste policijos pareigūnai sulaikė 29 metų vyrą, įtariamą neteisėtai disponavus narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Pasak policijos, vyras į pareigūnų automobilį sureagavo staigiai ir, jį pamatęs, apsisuko.

    Patikrinimo metu, kaip nurodoma pranešime, vyro turėtoje nedidelėje rankinėje buvo rasti folijos paketėliai su baltos spalvos milteliais. Įvykio aplinkybes pareigūnai fiksavo vietoje, o radiniai buvo paimti tolimesniam vertinimui.

    „Pirminis patikrinimas narkotestavimo priemone parodė, kad tai gali būti amfetaminas“, – sakė Kolno policijos atstovas.

    Policijos teigimu, sulaikytasis pareigūnams aiškino, esą medžiagas rado kelyje. Vyras buvo pristatytas į policiją ir uždarytas į areštinę, kol buvo atliekami pirminiai procesiniai veiksmai.

    Kitą dieną 29-mečiui pareikšti įtarimai dėl neteisėto narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymo. Už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką gali grėsti iki 3 metų laisvės atėmimo bausmė, o galutinius sprendimus priima teismas.

    Teisėsaugos institucijos primena, kad rasta įtartina medžiaga neturėtų būti pasisavinama ar nešama su savimi. Tokiais atvejais rekomenduojama nedelsiant informuoti policiją, o medžiagos sudėtį galutinai patvirtina laboratoriniai tyrimai.

  • Seimas smogė patostreamams: už šokiruojančias transliacijas grės kalėjimas ir griežtos bausmės

    Seimas smogė patostreamams: už šokiruojančias transliacijas grės kalėjimas ir griežtos bausmės

    Lenkijos Seimas pritarė įstatymo projektui, kuriuo siekiama uždrausti vadinamąjį patostreamingą – tiesiogines ar įrašytas transliacijas, kuriose dėl pelno ar asmeninės naudos demonstruojami nusikaltimai, žiaurus elgesys ar kitų žmonių žeminimas. Projektas sulaukė plataus palaikymo: už jį balsavo 419 parlamentarų, 19 buvo prieš, 1 susilaikė.

    Įstatymo projektas dar nėra galutinis – jam reikalingi tolesni procedūriniai žingsniai, įskaitant prezidento pritarimą. Vis dėlto balsavimo rezultatai rodo aiškią politinę kryptį: siekiama griežtinti atsakomybę už turinio kūrimą ir platinimą, kai smurtas ar žeminimas tampa pramogos forma.

    Kas būtų laikoma draudžiamu turiniu?

    Numatoma, kad draudimas apimtų turinio platinimą, kai sąmoningai rodoma nusikalstama veika siekiant materialinės naudos ar asmeninio populiarumo. Akcentuojama, kad tai gali būti taikoma ir situacijoms, kuriose demonstruojamas kitų asmenų žeminimas, net jei tai vyksta jiems formaliai sutinkant.

    Projekte taip pat išskiriamas turinys, kuriame vaizduojamas žiaurus elgesys su gyvūnais ar jų žudymas. Tokios transliacijos pastaraisiais metais kėlė didelį rezonansą, nes socialinių platformų algoritmai neretai paskatina šokiruojantį turinį dėl didesnio pasiekiamumo.

    Kokios bausmės numatomos?

    Už pažeidimus projekte numatytos griežtos sankcijos, įskaitant laisvės atėmimą. Tam tikrais atvejais, kai platinamas turinys susijęs su sunkiais nusikaltimais, gali grėsti ne mažesnė kaip 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

    Atskirai akcentuojamas nepilnamečių apsaugos aspektas: už draudžiamo pobūdžio turinio, kuriame nukentėjusieji yra nepilnamečiai, platinimą būtų taikoma laisvės atėmimo bausmė nuo 3 mėnesių iki 5 metų. Tai susiejama su siekiu sumažinti šokiruojančio turinio prieinamumą vaikams ir paaugliams.

    Kodėl šis klausimas vėl iškilo?

    Diskusijas dėl patostreamingo Lenkijoje iš naujo įkaitino viešas spaudimas ir žiniasklaidos tyrimai, atkreipę dėmesį į interneto transliacijose normalizuojamą smurtą bei žeminimą. Politikai pabrėžia, kad iki šiol galioję instrumentai ne visada leido efektyviai reaguoti, ypač kai turinys sparčiai plinta per socialinius tinklus.

    Įstatymo iniciatyvos Seime buvo teikiamos skirtingų politinių jėgų, o komitetuose svarstant projektą pritarta ir papildomoms pataisoms. Tai rodo, kad problemą bandoma spręsti ne tik baudžiamosiomis priemonėmis, bet ir aiškiau apibrėžiant, kada internetinis turinys peržengia saviraiškos ribas ir virsta nusikalstamos veikos sklaida.

    Ekspertai ne kartą yra pabrėžę, kad vien bausmių didinimas ne visada sustabdo reiškinį, jei platformos nesiima operatyvaus moderavimo, o auditorija toliau finansuoja kūrėjus per prenumeratas ir aukas. Dėl to realus naujų taisyklių poveikis priklausys ir nuo to, kaip greitai bus identifikuojamas turinys, kaip bus renkami įrodymai ir kaip efektyviai vyks tarpplatforminis bei tarptautinis bendradarbiavimas.

  • Lenkijos mokesčių pokyčiai kelia aistras: verslui grėstų kaltinimai ir po 20 metų

    Lenkijos Senate svarstomos Mokesčių ordino ir Fiskalinio baudžiamojo kodekso pataisos sukėlė aštrią diskusiją: valdžia žada griežtesnę kovą su PVM sukčiavimu, o teisininkai perspėja apie riziką įprastam verslui. Esminė kritika – valstybė galėtų grįžti prie kai kurių mokestinių bylų ir po to, kai mokestis formaliai jau būtų pasenęs.

    Finansų ministerija aiškina, kad priemonės taikiniu turėtų tapti didžiausi pažeidimai ir organizuotos schemos. Vis dėlto ekspertai atkreipia dėmesį, kad ginčai dėl PVM, sąnaudų pripažinimo ar kitų apskaitos klausimų gali dažniau būti nukreipiami į baudžiamosios atsakomybės kelią.

    Kur brėžiama riba?

    Valdžios argumentas – nauja tvarka turėtų būti siejama su reikšmingomis sumomis, o ne smulkiais nesutarimais. Kaip akcentuota diskusijose Senate, riba siejama su 1 000 000 Lenkijos zlotų, tai yra maždaug 235 000 eurų, dydžiu.

    Teisininkai pabrėžia, kad tokia suma ne visada reiškia stambaus masto nusikalstamą veiką. Didesnėms įmonėms arba tikrinant kelių metų laikotarpį, ginčo suma gali susidaryti ir dėl interpretacijų, kai sandoriai realūs, bet skirtingai vertinamas jų mokestinis traktavimas.

    Pasenimas ir baudžiamoji trajektorija

    Didžiausias nerimas kyla dėl to, kad mokestinis pasenimas praktiškai prarastų savo apsauginę funkciją. Kritikai teigia, kad vietoje įprastų administracinių procedūrų valstybė galėtų dažniau rinktis baudžiamąją liniją, kurioje senaties terminai ilgesni, o spaudimas mokesčių mokėtojui – didesnis.

    „Mokestinis pasenimas nustoja būti pasenimu ir virsta tik egzekvavimo būdo pakeitimu“, – sakė teisininkas Robertas Nogackis.

    Anot jo, finansinė pasekmė verslui gali būti panaši kaip ir priėmus mokestinį sprendimą, tačiau procedūrinės garantijos gali skirtis. Kritikai taip pat įžvelgia sisteminę paskatą ginčą perkelti į baudžiamosios teisės lauką, kai administracinis kelias reikštų ilgesnį bylinėjimąsi ir didesnę tikimybę pralaimėti ginčą teisme.

    20 metų be dokumentų

    Dar viena problema – praktinė gynyba po daugelio metų. Mokesčių dokumentų saugojimo pareiga paprastai siejama su kelerių metų laikotarpiu, tačiau ilgesnė baudžiamosios atsakomybės „uodega“ reiškia, kad kaltinimai teoriškai gali atsirasti tuomet, kai dokumentai jau teisėtai sunaikinti, o darbuotojai, rengę sandorius, seniai nedirba.

    „Atkurti įmonės padėtį ar konkrečių sandorių detales po keliolikos metų gali būti tiesiog neįmanoma – tai realiai riboja teisę gintis“, – sakė advokatas Patrykas Skalskis.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokia situacija verslui didina neapibrėžtumą ir skatina investuoti į ilgalaikį apskaitos bei sandorių pagrindimo „archyvavimą“. Kitaip tariant, net ir sąžiningai veikusios įmonės gali būti priverstos ilgiau saugoti įrodymus, kad po daugelio metų galėtų pagrįsti sprendimų logiką ir vadinamąjį deramo atidumo principą.

    Kol kas pataisos tebėra svarstymo stadijoje, tačiau diskusija rodo aiškią kryptį: mokesčių administravime vis stipriau susikerta du tikslai – efektyviai persekioti stambius sukčiavimo atvejus ir nepaversti baudžiamosios teisės įrankiu įprastiems mokestiniams ginčams spręsti.