Tag: Bavarija

  • Neįprastai ankstyvi miškų gaisrai Europoje: Vokietija ir Čekija kovoja su sausra ir vėju

    Vokietijoje ir Čekijoje šiemet miškų gaisrų sezonas prasidėjo neįprastai anksti, nors tokio masto situacijos dažniau būdingos liepai. Gelbėtojai sieja didžiausią riziką su ilgiau užsitęsusia sausra, karščiu ir vėju, kurie ugniai leidžia greitai plisti bei apsunkina gesinimą.

    Brandenburgo žemėje, prie Juterbogo, gaisras kilo buvusio karinio poligono teritorijoje ir per trumpą laiką išplito. Vietos valdžios vertinimu, vienu metu ugnis buvo apėmusi apie 113 hektarų, o situaciją komplikavo galimas nesprogusių šaudmenų pavojus, dėl kurio dalis gesinimo darbų buvo ribojami.

    „Šioje teritorijoje kai kurie darbai buvo pernelyg pavojingi, nes žemė gali būti užteršta sprogmenimis“, – teigė Brandenburgo gamtinių teritorijų fondo atstovė.

    Gelbėtojai skelbė, kad gaisrą pavyko lokalizuoti ir šiuo metu nebesitikima spartaus ugnies plitimo, tačiau tęsiamas smilkstančių židinių stebėjimas. Meteorologų prognozės dėl kritulių vertinamos kaip svarbus veiksnys, galintis greitai sumažinti gaisringumą, jei lietus bus intensyvesnis.

    Čekijoje ugnis fiksuota šalia Bohemijos Šveicarijos nacionalinio parko, netoli sienos su Saksonija. Nors gaisras ne visur plečiasi, jis dar nebuvo pilnai suvaldytas, o darbą itin apsunkina sudėtingas reljefas, vėjo gūsiai ir sausa augmenija.

    Į gesinimą įtrauktos gausios pajėgos: dirbo daugiau kaip 400 ugniagesių, talkino policija, kariuomenės ir gelbėjimo tarnybos, naudojami sraigtasparniai vandeniui iš oro. Skelbiama, kad gaisro plotas siekė kiek mažiau nei vieną kvadratinį kilometrą, o dalis aviacijos pastiprinimo buvo laukiama iš kaimyninių šalių.

    Bavarijoje židiniai nustatyti Chimgau Alpėse, ant stačių ir sunkiai pasiekiamų šlaitų. Dėl rizikos ugniagesiams aktyvus gesinimas kai kuriose vietose vertinamas atsargiai, daugiau dėmesio skiriant perimetro kontrolei, stebėjimui ir žvalgybai iš oro.

    Vokietijoje sausros stebėsenos sistemos tuo pat metu fiksuoja kritiškai išsausėjusius dirvožemius. Klimato specialistai atkreipia dėmesį, kad didžiausią įtampą kelia ilgas kritulių trūkumas kartu su smėlingomis dirvomis, todėl tokie regionai kaip Brandenburgas tradiciškai išlieka vieni rizikingiausių miškų gaisrų požiūriu.

    Ekspertai pabrėžia, kad net ir trumpalaikės liūtys gali greitai sumažinti gaisrų pavojų, tačiau tvari situacijos stabilizacija priklauso nuo to, ar krituliai bus pakankami ir ar nesugrįš vėjuotos, sausos dienos. Dėl klimato kaitos Europoje vis dažniau stebimos ilgesnės sausros ir karščio bangos, todėl ankstyvi gaisrai tampa vis labiau tikėtinu scenarijumi.

  • Fiusenas prie Alpių: nedidelis miestas, iš kurio XVI amžiuje pasklido Europos liutnininkų tradicija

    Fiusenas prie Alpių: nedidelis miestas, iš kurio XVI amžiuje pasklido Europos liutnininkų tradicija

    Miesto istorija ir pilis ant kalvos

    Fiusenas Bavarijoje, Allgäu regione, visai netoli Austrijos sienos, dažnai lieka šešėlyje keliaujant į Neuschwanstein ir Hohenschwangau pilis. Vis dėlto tai nedidelis, bet istorijos sluoksniais turtingas miestas, kurį verta įtraukti į maršrutą ne vien dėl vaizdų į Alpes.

    Dar romėnų laikais čia ėjo Via Claudia Augusta kelias, jungęs šiaurę su Italija ir skatinęs prekybą bei amatus. Viduramžiais miestas augo aplink vienuolyną, o ryškiausiu akcentu tapo ant kalvos iškilusi Fiūseno aukštoji pilis Hohes Schloss.

    XIII amžiuje pradėta statyti, o vėliau XV amžiuje perstatyta pilis kurį laiką buvo naudojama kaip vasaros rezidencija, siejama su Augsburgo vyskupijos valdžia. Ji laikoma vienu įdomiausių vėlyvosios gotikos pavyzdžių pilies architektūroje pietų Vokietijoje.

    Europos liutnių ir smuikų meistrai

    Fiusenas išsiskiria ne tik architektūra, bet ir muzikinio amato istorija: XVI amžiuje čia susiformavo viena ankstyviausių Europoje liutnių gamintojų tradicijų, vėliau siejama ir su kitais styginiais instrumentais. Šaltiniuose minima, kad miestas, tuo metu turėjęs apie 2 000 gyventojų, galėjo turėti iki 20 dirbtuvių, kas tokio dydžio vietovei buvo išskirtinis skaičius.

    Tam padėjo ir vietiniai ištekliai: aplinkiniuose kalnų miškuose buvo gausu instrumentams tinkamos medienos, ypač eglės ir klevo, vertinamų dėl akustinių savybių. Gildijų ir cechų sistema leido amatininkams perduoti žinias, tačiau kartu skatino meistrų judėjimą po Europą.

    Laikui bėgant dalis Fiūseno meistrų išvyko į kitus centrus, prisidėdami prie liutnių ir smuikų gamybos tradicijų sklaidos Salzburge, Vienoje, Prahoje, Venecijoje, Romoje ir kituose miestuose. Dėl to Fiūseno vardas instrumentų istorijoje minimas kaip vienas svarbių amatų migracijos taškų.

    Ką pamatyti senamiestyje ir apylinkėse

    Miesto pažinimą patogiausia pradėti senamiestyje ir pėsčiųjų Reichenstraße gatvėje, kur išlikusios istorinės fasadų detalės ir senųjų iškabų stilistika. Pasivaikščiojimas čia dažnai tampa malonia staigmena tiems, kurie tikėjosi tik trumpo sustojimo pakeliui į pilis.

    Verta užsukti į Šventosios Dvasios bažnyčią, kurios XVIII amžiaus architektūroje ir puošyboje atsiskleidžia rokoko estetika. Kita svarbi vieta yra Šv. Mangu vienuolynas, kurio ištakos siekia ankstyvuosius viduramžius, nors dabartinis vaizdas daugiausia susiformavo per XVII–XVIII amžiaus pertvarkas.

    Vienuolyno erdvėse veikia miesto muziejus, kuriame akcentuojamas vietos styginių instrumentų gamybos paveldas. Greta lankytojai dažnai ieško ir istorinių salių su baroko laikotarpio lipdiniais bei tapybos puošyba, leidžiančių suprasti, kodėl miestas laikomas ne vien „vartais į pilis“, bet ir savarankišku kultūros tašku.

    Ieškantiems gamtos įspūdžių netoliese yra Lechfall krioklys, kurio vandens spalva ir sraunumas priklauso nuo sezono bei hidrologinių sąlygų. Taip pat pasiekiamas Forggensee telkinys, siejamas su Alpių panorama ir poilsio galimybėmis šiltuoju metų laiku.

    Fiusenas įtraukiamas ir į Romantiškąjį kelią, vieną žinomiausių turistinių maršrutų Vokietijoje, todėl čia patogu sustoti keliaujant per istorinius miestus Bavarijoje. Jei planuojate kelionę, verta skirti bent pusdienį, nes būtent lėtesnis ritmas leidžia pamatyti, kuo miestas skiriasi nuo didžiųjų traukos centrų.

  • Lazdijai kviečia į „Pasienio fiestą 2026“: dvi dienos koncertų, eisenos ir vištų lenktynių

    Lazdijai kviečia į „Pasienio fiestą 2026“: dvi dienos koncertų, eisenos ir vištų lenktynių

    Birželio 5–6 dienomis Lazdijai kviečia į vasaros pradžios šventę „Pasienio fiesta 2026“, kuri tradiciškai sutraukia ne tik vietos bendruomenę, bet ir svečius iš kitų Lietuvos miestų. Organizatoriai žada dvi dienas muzikos, susitikimų ir veiklų šeimoms, o pagrindinė šių metų žinutė – ryšio ir bendrystės stiprinimas.

    Šventės programoje numatyti koncertai ir teatralizuoti pasirodymai, tradicinė eisena miesto gatvėmis, veiklos vaikams bei pramogos suaugusiesiems. Tarp labiausiai laukiamų akcentų – jau savotišku šventės simboliu tapusios vištų lenktynės, kurios kasmet pritraukia ir žiūrovų, ir dalyvių dėmesį.

    Scenoje pasirodys Liepa Mondeikaitė, grupė Bavarija bei Queens of Roses, taip pat planuojami svečių kolektyvų pasirodymai. Organizatoriai pabrėžia, kad šventės ritmas bus dėliojamas taip, kad veiklos netrūktų visą dieną, o vakariniai koncertai taptų natūraliu dienos kulminacijos tašku.

    Šių metų šūkis Gaudyk ryšį siejamas su kraštiečio menininko Antano Žmuidzinavičiaus 150-osiomis gimimo metinėmis ir Lietuvos radijo 100-mečiu. Pasak organizatorių, tai proga priminti, kaip kultūra, žodis ir muzika padeda išlaikyti ryšį tarp kartų, bendruomenių ir skirtingų vietovių žmonių.

    „Šių metų „Pasienio fiesta“ kviečia stabtelėti ir pasidžiaugti tuo, kas brangiausia: šalia esančiais žmonėmis ir mūsų bendryste. Šventės šūkis Gaudyk ryšį primena, kad patys gražiausi dalykai nutinka tuomet, kai esame kartu. Iš visos širdies kviečiu jus visus birželio 5–6 dienomis atvykti į Lazdijus“, – sako merė Ausma Miškinienė.

    Šventė prasidės eisena, kuri kasmet tampa proga vienoje vietoje suburti miesto įstaigas, bendruomenes ir svečius. Vėliau programoje numatomi meniniai pasirodymai, sporto ir pramogų elementai, o taip pat suplanuotas Lazdijų rajono savivaldybės garbės piliečio pagerbimas ir regalijų įteikimas.

    Antrąją dieną lankytojų lauks spiningavimo varžybos, orientacinis žaidimas Lazdijų parke ir šeimų veiklos, skirtos aktyviam laisvalaikiui. Organizatoriai taip pat žada muzikinę kelionę su Stasio Povilaičio dainomis, kuri turėtų tapti nostalgišku vakaro akcentu ir suburti skirtingų kartų klausytojus.

    „Pasienio fiesta 2026“ Lazdijuose išlaiko aiškią kryptį: tai ne tik koncertai, bet ir miestui svarbi proga susitikti, pasidalyti naujienomis bei sustiprinti ryšius. Šventės rengėjai pabrėžia, kad programa sudaryta taip, kad kiekvienas rastų sau tinkamą ritmą – nuo ramių šeiminių veiklų iki didžiųjų scenos pasirodymų.