CP v2

Tag: Bayraktar

  • Turkija kuria milžinišką lėktuvnešį NATO: jis gali pakeisti jėgų balansą prie Rusijos

    Turkija kuria milžinišką lėktuvnešį NATO: jis gali pakeisti jėgų balansą prie Rusijos

    Naujas Turkijos projektas NATO kontekste

    Turkija pradėjo nacionalinio lėktuvnešio MUGEM (Milli Uçak Gemisi) projektą, kurio darbai įsibėgėjo 2023 metais, bendradarbiaujant su Ispanijos laivų statytoju „Navantia“. Viešai projektas pristatytas 2024 metais, o į tarnybą laivas planuojamas priimti 2032 metais.

    Toks grafikas reiškia, kad po nuleidimo į vandenį dar gali prireikti maždaug 4–5 metų laivo įrangai sumontuoti, sistemoms integruoti, uosto bandymams ir jūriniams bandymams. Tuo pat metu Turkija vysto ir kitus didelius karinio laivyno projektus, įskaitant povandeninį laivą MİLDEN bei TF-2000 klasės naikintoją.

    Kam to reikia ir ką tai reikštų regione

    Anot Turkijos argumentų, MUGEM turėtų ženkliai išplėsti šalies jūrines operacines galimybes ir pademonstruoti vietinės gynybos pramonės bei laivų statybos pajėgumus. NATO mastu tai būtų dar vienas didelis lėktuvnešio tipo pajėgumas Viduržemio jūros regione.

    Tokio laivo atsiradimas gali turėti ir politinį svorį: Viduržemio jūra bei Juodosios jūros prieigos yra vienas jautriausių Europos saugumo taškų. Papildomas lėktuvnešio tipo platformos pajėgumas suteiktų daugiau pasirinkimų krizėms valdyti, ypač kai daugėja įtampos dėl Rusijos veiksmų ir karinio aktyvumo regione.

    Kokio dydžio ir galios būtų MUGEM

    Skelbiama, kad MUGEM ilgis siektų apie 285 metrus, plotis – 72 metrus, o vandentalpa – apie 60 000 tonų. Numatoma COGAG tipo jėgainė su keturiomis LM2500 dujų turbinomis, leidžianti išvystyti iki 26 mazgų greitį ir užtikrinti maždaug 10 000 jūrmylių veikimo nuotolį.

    Įgulos dydis, pagal viešai minimus planus, galėtų siekti apie 2 500 jūreivių. Tai būtų vienas didžiausių ir sudėtingiausių Turkijos karinio laivyno projektų per visą šalies istoriją.

    Orlaiviai, dronai ir naujos karo tendencijos

    Pradiniame etape laivas turėtų naudoti tradicinę rampą, tačiau ateityje svarstoma galimybė įdiegti katapultą, kuri išplėstų pakilimo scenarijus ir orlaivių spektrą. Deklaruojama, kad MUGEM galėtų talpinti iki 52 orlaivių, įskaitant pilotuojamus ir bepiločius, o apie 20 jų galėtų būti laikomi ant denio.

    Tarp realiausiai minimų platformų – „Bayraktar“ TB3 ir „Bayraktar“ Kizilelma bepiločiai bei lengvas kovinis mokomasis lėktuvas TAI Hürjet. Tai atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai lėktuvnešių koncepcija vis dažniau siejama su DI valdomais jūriniais ir oro dronais, leidžiančiais mažinti riziką įguloms ir didinti žvalgybos bei smūgio pajėgumus.

    „MUGEM mums reiškia ne tik naują platformą, bet ir galimybę sujungti skirtingas jūrines bei oro sistemas į vieną veikimo architektūrą“, – sakė Turkijos karinio jūrų laivyno vadovybės atstovų viešai perteikiama pozicija.

    Taip pat akcentuojama, kad lėktuvnešis būtų pritaikytas darbui su nepilotuojamais antvandeniniais ir povandeniniais aparatais. Turkija viešai skelbė turinti kelias skirtingas tokių platformų kategorijas, kurias teoriškai būtų galima integruoti į lėktuvnešio vadovavimo ir valdymo sistemas, siekiant didesnio situacijos suvokimo ir lankstesnių operacijų jūroje.

  • Turkija po Rusijos nosimi stato lėktuvnešį: MUGEM data ir ambicijos stebina

    Turkija po Rusijos nosimi stato lėktuvnešį: MUGEM data ir ambicijos stebina

    Turkija spartina karinio laivyno modernizaciją ir kuria pirmą šalyje pagamintą lėktuvnešį MUGEM. Ankaros tikslas – sustiprinti savo pozicijas Viduržemio jūroje ir didinti atgrasymą regione, kuriame aktyviai veikia ir Rusija.

    Apie projekto terminus viešai kalbėta tarptautiniame karinių jūrų pajėgų renginyje Combined Naval Event 2026. Turkijos karinių jūrų pajėgų atstovai nurodė, kad lėktuvnešį planuojama įvesti į rikiuotę 2032 metais, o nuleidimas į vandenį numatomas 2027–2028 metais.

    Koks bus MUGEM?

    MUGEM pavadinimas yra trumpinys nuo turkiško Milli Uçak Gemisi, lietuviškai tai reikštų nacionalinį lėktuvnešį. Projektas pradėtas 2023 metais, o viešai pristatytas 2024 metais, pabrėžiant vietinės projektavimo kompetencijos ir pramonės vaidmenį.

    Pagal skelbiamą koncepciją tai turėtų būti vidutinio dydžio lėktuvnešis, o pagal bendrą klasę jis dažnai lyginamas su britų lėktuvnešiu „Queen Elizabeth“. Turkija akcentuoja, kad tai būtų didžiausias jos laivyno vienetas ir svarbiausias naujų pajėgumų simbolis.

    Laivas turėtų turėti įprastą pakilimo rampą, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje svarstomas ir katapultos sprendimas, kuris reikšmingai praplėstų orlaivių panaudojimo galimybes. Skelbiama, kad bendra planuojama orlaivių grupė galėtų siekti iki 52 vienetų, iš jų apie 20 būtų laikomi ant denio.

    Dronai ir lengvieji naikintuvai

    Turkija vis garsiau kalba apie deniu pagrįstą aviaciją, kurioje svarbią vietą užimtų ir bepiločiai. Tarp įvardijamų kandidatų minimi „Bayraktar TB3“ ir „Bayraktar Kizilelma“, taip pat lengvasis kovinis lėktuvas „TAI Hürjet“.

    Toks pasirinkimas atitinka platesnę šiuolaikinę tendenciją, kai kariniuose jūrų pajėgumuose vis didesnę reikšmę įgauna bepiločiai, galintys atlikti žvalgybą, taikinių nustatymą ir dalį smūginių užduočių, mažinant riziką įguloms.

    Keičiasi ir įgulos skaičius

    Naujausia informacija rodo, kad keičiasi ir planuojama laivo įgulos struktūra. Anksčiau buvo viešai minimas apie 800 žmonių skaičius, tačiau vėliau pradėta kalbėti apie maždaug 2 500 jūreivių, kas signalizuoja platesnį numatomą operacinį mastą.

    Vienas iš galimų paaiškinimų – skirtingas skaičiavimas, apimantis ne tik laivo įgulą, bet ir aviacijos grupę, techninį personalą bei kovinės tarnybos pamainas. Tokios detalės dažnai tikslinamos projektui pereinant iš koncepcijos į praktinio įgyvendinimo etapą.

    Lygiagrečiai su MUGEM Turkija vysto ir kitus stambius projektus, tarp jų povandeninį laivą MİLDEN ir naikintoją TF-2000. Ankaros planuose šios platformos turi įeiti į rikiuotę 2030-aisiais ir kartu sudaryti naują branduolį, orientuotą į konkurenciją Viduržemio ir Juodojoje jūrose.

    Turkija pabrėžia, kad tokie projektai yra ne tik karinės galios, bet ir pramonės savarankiškumo klausimas. Vystydama vietinę gynybos pramonę, šalis siekia mažinti priklausomybę nuo importo, greičiau adaptuoti sistemas prie poreikių ir stiprinti eksportinį potencialą.