Bazelyje fiksuojamas legioneliozės protrūkis: vienas žmogus mirė, o 25 pacientai buvo paguldyti į ligonines. Kantonas Bazelis-Miestas apie išaugusį susirgimų skaičių paskelbė rugpjūčio 3 dieną, daugiausia atvejų nustatyta centrinėje Kleinbaselio dalyje.
Skelbimo metu devyni pacientai dar buvo gydomi ligoninėje, vienas jų – intensyvios terapijos skyriuje. Kadangi atvejai susitelkė palyginti nedidelėje teritorijoje, tyrėjai labiau koncentravosi į galimą bendrą infekcijos šaltinį, o ne į atskiras gyvenamųjų būstų sistemas.
Įtariama, kad bakterijos galėjo plisti per viešoje erdvėje susidarantį vandens aerozolį. Pareigūnai ėmė mėginius iš dešimties aušinimo bokštų, esančių protrūkio zonoje, ir aštuoniuose jų nustatė leistinų Legionella bakterijų normų viršijimą.
Dar dviejose sistemose aptikta padidėjusi Legionella pneumophila koncentracija – būtent ši rūšis dažniausiai siejama su žmonių susirgimais. Abi instaliacijos įrengtos ant biurų pastato Rebgasse gatvėje stogo, jos buvo visiškai išjungtos ir pradėtos valyti dar liepos 31 dieną.
Likę šeši įrenginiai, kuriuose aptiktos kitos Legionella rūšys, vietos valdžios vertinimu, žmogui paprastai nėra pavojingi. Vis dėlto patikros tęsiamos, nes siekiama atmesti papildomų taršos šaltinių galimybę ir užtikrinti, kad bakterijos neplistų toliau.
Legionella bakterijos natūraliai aptinkamos vandenyje ir drėgnoje dirvoje, tačiau nedidelė jų koncentracija dažniausiai grėsmės nekelia. Rizika išauga, kai jos patenka į dirbtines vandens sistemas ir randa palankias sąlygas daugintis, ypač esant maždaug 25–45 laipsnių temperatūrai, vandens sąstoviui ir nuosėdoms.
Dėl to bakterijos gali daugintis karšto vandens sistemose, dušuose, talpyklose, sūkurinėse voniose, fontanuose, drėkintuvuose ir aušinimo bokštuose. Vien bakterijų aptikimas vandenyje dar nereiškia, kad žmogus susirgs – esminė sąlyga yra aerozolio susidarymas ir jo įkvėpimas.
Dažniausias užsikrėtimo kelias yra mikroskopinių užkrėsto vandens lašelių įkvėpimas, kai bakterijos patenka į plaučius ir sukelia uždegimą. Rečiau infekcija siejama su užspringimu vandeniu, kai skystis patenka į kvėpavimo takus.
Užkrėsto vandens gėrimas paprastai nesukelia legioneliozės, nes bakterijos neplinta virškinamuoju keliu. Liga taip pat paprastai neperduodama nuo žmogaus žmogui, todėl kontaktas su sergančiuoju nėra laikomas tipiniu užsikrėtimo šaltiniu.
Lengvesnė forma yra vadinamoji Pontiac karštinė, primenanti gripą ir dažniausiai praeinanti savaime. Sunkesnė – legionierių liga, galinti sukelti sunkų plaučių uždegimą, kvėpavimo nepakankamumą ir, retais atvejais, mirtį, todėl dažnai reikalingas gydymas antibiotikais ir kartais intensyvi priežiūra.
Legionierių ligos simptomai dažniausiai pasireiškia po 2–10 dienų nuo kontakto su bakterijomis. Pradžioje vargina karščiavimas, raumenų ir galvos skausmai, apetito stoka, stiprus silpnumas, vėliau gali atsirasti sausas kosulys, dusulys ir kiti plaučių uždegimui būdingi požymiai.
Kai kuriems pacientams pasireiškia ir virškinamojo trakto simptomai, pavyzdžiui, viduriavimas, pykinimas, vėmimas ar pilvo skausmai, taip pat sumišimas. Kadangi požymiai nėra specifiniai, diagnozei patvirtinti būtini laboratoriniai tyrimai.
Specialistai pabrėžia, kad protrūkiai dažniausiai susiję su netinkamai prižiūrimomis vandens ir aušinimo sistemomis, todėl svarbi nuolatinė jų kontrolė, valymas ir dezinfekcija. Šiuolaikinė praktika vis dažniau remiasi rizikos vertinimu pastatuose, reguliaria mikrobiologine stebėsena ir aiškiomis eksploatavimo procedūromis, ypač ten, kur susidaro vandens aerozolis.
