CP v2

Tag: Bazinės stotys

  • Telefonas namuose praranda ryšį? Ekspertai įvardijo kelias dažnas priežastis ir išeitis

    Telefonas namuose praranda ryšį? Ekspertai įvardijo kelias dažnas priežastis ir išeitis

    Nors 5G ir LTE ryšys per pastaruosius metus smarkiai pažengė, išmanieji telefonai vis dar paklūsta fizikos dėsniams ir gali prarasti signalą net namuose. Ryšio kokybei įtaką daro ne tik operatoriaus tinklas, bet ir pastato konstrukcijos, aplinka bei paties telefono nustatymai.

    Dažna situacija, kai viename kambaryje ryšys stabilus, o kitame staiga atsiranda vienas brūkšnelis arba telefonas pereina į lėtesnį režimą. Tai paprastai nereiškia, kad įrenginys sugedo, tačiau rodo, jog signalas iki jo ateina nusilpęs arba tinklas tuo metu yra apkrautas.

    Kas dažniausiai slopina signalą?

    Viena pagrindinių priežasčių yra radijo bangų slopinimas pastato viduje, ypač jei sienos storos, gelžbetoninės ar su metalo armuotėmis. Ryšį gali pastebimai silpninti ir šiuolaikiniai langai su selektyvinėmis, saulę atspindinčiomis dangomis, nes jos veikia tarsi papildomas barjeras signalui.

    Reikšmę turi ir atstumas iki artimiausios bazinės stoties: kuo ji toliau, tuo silpnesnis signalas patalpose. Situaciją gali bloginti reljefas, tankus užstatymas, šalia esantys aukšti pastatai ar net miško juosta, nes telefonui tampa sunkiau „matyti“ ryšio šaltinį.

    Ryšys gali suprastėti ir dėl staigių pokyčių namų aplinkoje, pavyzdžiui, jei pradėjote naudoti dėklą su metalinėmis detalėmis ar magnetais. Tokie priedai kartais trikdo antenų darbą, ypač jei uždengia telefono šonines zonas, kuriose dažnai būna integruotos ryšio antenos.

    Kada kalta gali būti pati tinklo situacija?

    Jeigu ryšys pablogėjo staiga ir tai sutapo su tam tikru paros metu, priežastis gali būti laikinas tinklo apkrovimas. Gyvenamuosiuose rajonuose tai pasitaiko vakarais, kai daugiau žmonių vienu metu skambina ar naudoja mobilųjį internetą.

    Kitas dažnas scenarijus – operatoriaus tinklo darbai arba laikinas ryšio mazgo sutrikimas. Tokiais atvejais ryšys paprastai atsistato per kelias valandas ar dieną, o informacijos apie sutrikimus verta paieškoti operatoriaus pranešimuose.

    Ką galite padaryti patys?

    Paprastas žingsnis – pakeisti vietą, kur dažniausiai kalbate telefonu: priartėkite prie lango arba pereikite į aukštesnį aukštą, jei yra galimybė. Taip pat verta trumpam įjungti ir išjungti skrydžio režimą, kad telefonas iš naujo prisijungtų prie tinklo, arba perkrauti įrenginį.

    Jei namuose ryšys nuolat prastas, padėti gali skambučių per „Wi‑Fi“ funkcija, jei ją palaiko tiek telefonas, tiek operatorius. Taip pat pravartu patikrinti, ar telefone įjungtas automatinis tinklo pasirinkimas ir ar įdiegtas naujausias sistemos atnaujinimas, nes kai kurie ryšio nesklandumai būna susiję su programinės įrangos klaidomis.

    Jeigu problema kartojasi tik konkrečioje vietoje ir trunka ilgiau, logiška kreiptis į operatorių ir pateikti tikslią informaciją: adresą, laiką, telefono modelį ir ar ryšys dingsta skambučiams, ar duomenims. Tai padeda greičiau įvertinti, ar reikalingi tinklo optimizavimo darbai arba pasiūlymas dėl sprendimo namams.

  • RRT įspėja: vienas savivaldybės sprendimas gali per metus pakeisti ryšį tūkstančiams

    Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) sako, kad kokybiško interneto ir mobiliojo ryšio plėtra regionuose priklauso ne vien nuo operatorių investicijų. Savivaldybių sprendimai dėl teritorijų planavimo, leidimų ir prieigos prie infrastruktūros gali reikšmingai sutrumpinti projektų terminus bei sumažinti kaštus.

    RRT su Molėtų rajono savivaldybės vadovais aptarė fiksuotojo ir mobiliojo ryšio infrastruktūros analizę. Tarnybos vertinimu, būtent savivaldybės gali tapti ta grandimi, kuri padeda ryšiui greičiau pasiekti atokesnes gyvenvietes ir vienkiemius.

    „Spartus ir patikimas interneto ryšys šiandien yra tokia pati svarbi infrastruktūra kaip keliai, elektra ar vandentiekis“, – sakė RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.

    Paskutiniai metrai gali būti lemiami

    RRT skaičiavimais, šviesolaidiniu ryšiu šiuo metu gali naudotis apie 15 proc. Molėtų rajono savivaldybės namų ūkių. Tuo pačiu bent 100 Mb/s mobiliojo ryšio sparta pasiekia apie 69 proc. namų ūkių.

    Analizė išryškino didelį vadinamosios paskutinės mylios potencialą: daugiau kaip 4 000 būstų yra ne toliau kaip 500 metrų nuo esamo šviesolaidžio tinklo. Maždaug pusė jų yra iki 250 metrų, o apie dešimtadalis – vos iki 100 metrų.

    RRT teigimu, sudarius sąlygas prijungti šias gyvenamąsias patalpas, itin spartaus plačiajuosčio ryšio aprėptis galėtų augti nuo maždaug 15 iki 50 proc. namų ūkių. Tai svarbu ne tik patogumui, bet ir nuotoliniam darbui, švietimo paslaugoms, telemedicinai bei verslo plėtrai.

    Mobiliajam ryšiui gali prireikti naujų stočių

    RRT duomenimis, Molėtų rajone trijų operatorių bazinės stotys veikia 39 unikaliose vietose. Tarnyba pabrėžia, kad mažas gyventojų tankis ir dideli atstumai tarp namų ūkių didina infrastruktūros plėtros sąnaudas, todėl dalyje teritorijų investicijos komerciškai atsiperka sunkiau.

    Iki 2028 metų pabaigos operatoriai turės užtikrinti bent 100 Mb/s spartą 95 proc. gyvenamųjų patalpų nustatytose baltosiose zonose. RRT modeliavimas rodo, kad Molėtų rajone tam galėtų prireikti iki 30 papildomų bazinių stočių.

    „Molėtų atveju daug kur nereikėtų kurti tinklo nuo nulio – svarbiausia įveikti paskutinius vos kelis šimtus metrų iki gyventojo ar verslo“, – sakė J. Šovienė.

    Ką realiai gali padaryti savivaldybė

    RRT ragina savivaldybes aktyviau planuoti ryšio infrastruktūros plėtrą ir aiškiai numatyti vietas, kur gali atsirasti nauji ryšio statiniai. Mobiliojo ryšio atveju tai reiškia greitesnį derinimą, aiškesnes taisykles ir galimybes naudotis savivaldybės valdoma infrastruktūra.

    Praktikoje savivaldybės gali suteikti prieigą prie savivaldybės žemės, pastatų stogų ar kitų tinkamų objektų, taip pat sparčiau organizuoti projektų derinimą ir leidimų išdavimą. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai vienos bazinės stoties vieta lemia ryšio kokybę kelioms gyvenvietėms.

    Plėtojant fiksuotąjį ryšį, savivaldybėms siūloma iš anksto įvertinti, kaip kelių, gatvių ir šaligatvių rekonstrukcijos darbai galėtų būti suderinti su ryšio linijų tiesimu. RRT akcentuoja, kad įrengus vamzdynus ar kitas inžinerines trasas kartu su kelių darbais, vėliau galima išvengti brangių pakartotinių kasinėjimų.

    RRT taip pat siūlo kartu su operatoriais nustatyti teritorijas, kur ryšio trūksta labiausiai, ir derinti savivaldybės infrastruktūros projektus su tinklų plėtros planais. Tarnybos vertinimu, kai kur gali būti svarstomos ir finansinės paskatos gyventojams ar verslui, norintiems prisijungti prie šviesolaidžio, jei būtent prisijungimo kaina tampa pagrindine kliūtimi.

    Molėtų rajono analizė yra RRT pilotinio projekto dalis, kuriuo siekiama sukurti praktinį modelį ir pritaikyti jį kitose savivaldybėse. Tarnyba skelbia šiemet parengusi ir savivaldybių elektroninių ryšių plėtros indeksą, kuris turėtų padėti aiškiau matyti skaitmeninės atskirties židinius ir sprendimus, kaip juos mažinti.

  • Po audros ryšys vėl veikia visur? RRT atskleidė, kiek stočių dar maitinamos generatoriais

    Po Lietuvoje praūžusios galingos audros elektroninių ryšių situacija šalyje visiškai normalizavosi, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Tarnybos teigimu, mobiliojo ryšio paslaugos vartotojams vėl teikiamos įprastu režimu, o didžioji dalis pažeistos infrastruktūros jau sutvarkyta.

    RRT nurodo, kad ryšio sutrikimus patyrę operatoriai „Telia“, „Tele2“ ir „Bitė“ užbaigė pagrindinius atstatymo darbus. Pasak tarnybos, operatoriai informavo, jog bazinės stotys veikia, o klientų, kuriems dėl audros ryšys būtų vis dar neveikiantis, nebeliko.

    „Šiandien galime pasakyti, kad po audros Lietuvos ryšys grįžo į įprastą ritmą. Per mažiau nei savaitę operatoriai atkūrė audros pažeistos infrastruktūros veikimą ir sugrąžino ryšio paslaugas gyventojams“, – sakė RRT tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius.

    Nors ryšio paslaugų sutrikimų nebeliko, dalis infrastruktūros dar veikia pasitelkiant rezervinius energijos šaltinius. RRT duomenimis, šiuo metu generatoriais maitinamos 28 bazinės stotys, kol atskirose vietovėse pilnai atkuriamas įprastas elektros tiekimas.

    RRT pabrėžia, kad audra tapo rimtu testu elektroninių ryšių atsparumui, nes tinklų darbą labiausiai veikė ne ryšio įrangos gedimai, o elektros energijos tiekimo ir kiti infrastruktūros sutrikimai. Tokiais atvejais operatoriams tenka remtis rezerviniu maitinimu, o ryšio kokybė gali priklausyti nuo to, kaip greitai pavyksta užtikrinti stabilų energijos tiekimą konkrečiai stočiai.

    „Ši situacija parodė, kiek daug lemia infrastruktūros atsparumas, rezervinis maitinimas ir pasirengimas veikti ekstremaliomis sąlygomis. Šią patirtį turime išnaudoti stiprindami tinklų atsparumą, kad ateityje panašių situacijų atveju paslaugos būtų atkuriamos dar greičiau“, – pabrėžė D. Kuliešius.

    RRT nurodo ir toliau stebėsianti elektroninių ryšių tinklų veikimą bei operatorių infrastruktūros būklę. Tarnyba primena, kad ekstremalių situacijų metu ryšio stabilumą dažnai lemia keli veiksniai vienu metu, todėl atsparumo didinimas apima ir rezervinių energijos sprendimų plėtrą, ir greitesnį avarinių brigadų reagavimą.

  • Po audros ryšys grįžo visoje Lietuvoje: RRT skelbia, kas dar veikia ant generatorių

    Po Lietuvoje praūžusios galingos audros elektroninių ryšių situacija šalyje normalizavosi, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Tarnybos duomenimis, mobiliojo ryšio operatoriai atstatė sutrikusių tinklų veikimą, o paslaugos gyventojams ir verslui teikiamos įprastu režimu.

    RRT nurodo, kad ryšio sutrikimai buvo susiję ne vien su pačia ryšio įranga, o pirmiausia su elektros tiekimo ir kita infrastruktūra. Dėl to daliai bazinių stočių prireikė rezervinio maitinimo, kol atstatomas įprastas elektros energijos tiekimas.

    „Šiandien galime pasakyti – po audros Lietuvos ryšys grįžo į įprastą ritmą. Per mažiau nei savaitę operatoriai atkūrė audros pažeistos infrastruktūros veikimą ir sugrąžino ryšio paslaugas gyventojams“, – sakė RRT tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius.

    Pasak RRT, „Telia“ ir „Tele2“ tinklų veikimas buvo atkurtas anksčiau, o naujausiais duomenimis darbus užbaigė ir „Bitė“. Operatorius informavo, kad visos jo bazinės stotys veikia ir nebeturi audros paveiktų klientų.

    Nors ryšio paslaugų sutrikimų nebeliko, dalis infrastruktūros dar kurį laiką gali veikti pasitelkiant rezervinius energijos šaltinius. Šiuo metu generatoriais maitinamos 28 bazinės stotys, kurios užtikrina paslaugų tęstinumą, kol tinklai grįžta prie įprasto elektros maitinimo.

    Atsparumas tampa kritine sąlyga

    RRT pabrėžia, kad pastaroji audra tapo rimtu testu elektroninių ryšių infrastruktūros atsparumui. Didžiausią poveikį ryšiui paprastai sukelia ne pats mobiliojo ryšio tinklas, o išoriniai veiksniai, tokie kaip elektros tiekimo nutrūkimas, kabelių ir atramų pažeidimai, sudėtingesnė prieiga prie objektų.

    Tarnybos vertinimu, tokios situacijos išryškina rezervinio maitinimo, tinklų dubliavimo ir operatyvaus gedimų šalinimo svarbą. Praktikoje tai reiškia ne tik generatorius, bet ir akumuliatorių talpą, atsarginių dalių logistiką bei galimybę greitai perkonfigūruoti tinklą.

    „Ši situacija parodė, kiek daug lemia infrastruktūros atsparumas, rezervinis maitinimas ir pasirengimas veikti ekstremaliomis sąlygomis. Šią patirtį turime išnaudoti stiprindami tinklų atsparumą, kad ateityje panašių situacijų atveju paslaugos būtų atkuriamos dar greičiau“, – pabrėžė D. Kuliešius.

    RRT taip pat skelbia ir toliau stebėsianti elektroninių ryšių tinklų veikimą bei operatorių infrastruktūros būklę. Tarnyba ragina gyventojus, pastebėjus lokalius ryšio sutrikimus, apie tai informuoti savo ryšio paslaugų teikėją, nes pavieniai gedimai po ekstremalių orų gali išryškėti ir vėliau.

  • Po audros – netikėta žinia: RRT skelbia, ar Lietuvoje ryšys pagaliau grįžo į normą

    Po Lietuvoje praūžusios galingos audros elektroninių ryšių situacija šalyje, Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) teigimu, visiškai normalizavosi. Tarnyba pranešė, kad mobiliojo ryšio paslaugos vartotojams vėl teikiamos įprastu režimu, o didžioji dalis infrastruktūros jau veikia stabiliai.

    Anksčiau fiksuoti sutrikimai buvo susiję ne tik su pačiais ryšio tinklais, bet ir su elektros energijos tiekimo problemomis bei fiziniais infrastruktūros pažeidimais. Dėl to operatoriams teko skubiai organizuoti remontą ir užtikrinti ryšį naudojant rezervinius sprendimus.

    RRT nurodo, kad anksčiau ryšio veikimą atkūrė „Telia“ ir „Tele2“, o vėliau darbus užbaigė ir „Bitė“. Operatorius informavo, kad visos jo bazinės stotys veikia, o paveiktų klientų nebeliko.

    „Šiandien galime pasakyti – po audros Lietuvos ryšys grįžo į įprastą ritmą. Per mažiau nei savaitę operatoriai atkūrė audros pažeistos infrastruktūros veikimą ir sugrąžino ryšio paslaugas gyventojams“, – sakė RRT tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius.

    Nors vartotojams ryšio sutrikimų nebefiksuojama, dalis tinklo dar laikinai remiasi rezerviniu maitinimu. RRT duomenimis, šiuo metu generatoriais maitinamos 28 bazinės stotys, kol atskirose vietovėse galutinai atstatomas įprastas elektros energijos tiekimas.

    Pasak RRT, audra tapo rimtu testu elektroninių ryšių infrastruktūros atsparumui. Tarnyba pabrėžia, kad tokiose situacijose kritiškai svarbūs rezerviniai energijos šaltiniai, atsarginiai maršrutai tinkle ir greitai mobilizuojamos remonto pajėgos, nes ryšys tampa būtinas ne tik kasdieniams poreikiams, bet ir pagalbos tarnyboms.

    „Ši situacija parodė, kiek daug lemia infrastruktūros atsparumas, rezervinis maitinimas ir pasirengimas veikti ekstremaliomis sąlygomis. Šią patirtį turime išnaudoti stiprindami tinklų atsparumą, kad ateityje panašių situacijų atveju paslaugos būtų atkuriamos dar greičiau“, – pabrėžė D. Kuliešius.

    RRT praneša ir toliau stebėsianti elektroninių ryšių tinklų būklę bei operatorių pasirengimą ekstremaliems įvykiams. Tarnyba akcentuoja, kad didžiausios rizikos ryšiui kyla tuomet, kai dėl stichijos sutrinka elektros tiekimas, todėl papildomos investicijos į rezervinį maitinimą ir tinklų atsparumą gali lemti greitesnį paslaugų atstatymą ateityje.

  • RRT skelbia naujausius skaičius: ryšys atsigauna, bet šimtai bazinių stočių dar neveikia

    Ryšių reguliavimo tarnyba praneša, kad ryšio situacija Lietuvoje toliau gerėja, tačiau mobiliojo ryšio tinklų atkūrimo darbai dar nesibaigė. Rugpjūčio 25 dieną operatoriai informavo, kad jų tinkluose vis dar neveikia 329 bazinės stotys, kai rugpjūčio 24 dieną neveikė 516.

    Pagal naujausius duomenis, daugiausia sutrikimų fiksuojama „Telia“ tinkle, kur neveikia 134 bazinės stotys. „Tele2“ tinkle neveikia 99, o „Bitės“ tinkle – 96 bazinės stotys, todėl dalyje vietovių ryšio kokybė gali išlikti prastesnė.

    „Matome nuoseklų situacijos gerėjimą ir mažėjantį neveikiančių bazinių stočių skaičių. Operatoriai tęsia infrastruktūros atkūrimo darbus, todėl situacija išlieka dinamiška ir gali keistis“, – sakė RRT tarybos narys Darius Kuliešius.

    Ne tik bazinės stotys

    RRT pabrėžia, kad mobiliojo ryšio paslaugų veikimas priklauso ne vien nuo bazinių stočių. Ne mažiau svarbūs yra elektros energijos tiekimas ir duomenų perdavimo jungtys, todėl net ir atstačius bazinės stoties darbą ryšys gali neatsinaujinti iš karto.

    Skirtingose vietovėse paslaugų atkūrimo trukmę dažnai lemia būtent ryšio ir elektros infrastruktūros grandinė, kurios dalys priklauso skirtingiems operatoriams. Dėl to, RRT vertinimu, itin svarbus koordinuotas bendradarbiavimas, kad paslaugos vartotojams būtų grąžintos kuo greičiau.

    „Vertindami situaciją matome, kad dalį sutrikimų lemia ne tik bazinių stočių veikla, bet ir duomenų perdavimo tinklai bei elektros energijos tiekimas. Todėl itin svarbus visų infrastruktūros operatorių bendradarbiavimas“, – pažymėjo D. Kuliešius.

    Atsparumas ir investicijos

    RRT primena, kad 2026 metais liepos mėnesį patvirtinti nauji reikalavimai ryšio paslaugų teikėjams, kuriais siekiama stiprinti tinklų atsparumą ir pagerinti pasirengimą didelio masto sutrikimams. Tikslas – kad panašiose situacijose ryšio atstatymas vyktų greičiau, o kritinė infrastruktūra būtų atsparesnė.

    Anot RRT, numatytoms priemonėms įgyvendinti operatoriams gali prireikti apie 39 mln. eurų investicijų. Taip pat akcentuojama, kad papildomų dažnių aukcionai suteikia galimybių gerinti ryšio kokybę ir padengiamumą visoje šalyje.

    RRT teigia ir toliau reguliariai skelbianti atnaujinimus apie ryšio situaciją bei atkūrimo procesą. Gyventojams primenama, kad reali situacija konkrečioje vietovėje gali kisti, kol darbai bus pilnai užbaigti.

  • „Plus“ įjungė šimtus naujų 5G stočių: patikrinkite, ar jūsų vietovėje ryšys jau stipresnis

    „Plus“ įjungė šimtus naujų 5G stočių: patikrinkite, ar jūsų vietovėje ryšys jau stipresnis

    Lenkijos mobiliojo ryšio operatorius „Plus“ paskelbė apie naują 5G tinklo plėtros etapą: modernizacija apėmė 492 bazines stotis. Iš jų 313 yra nauji 5G siųstuvai, o dar 179 stotys atnaujintos, kad pagerėtų ryšio kokybė ir tinklo talpa.

    Operatoriaus teigimu, 5G paslaugomis dabar gali naudotis beveik 28 000 000 Lenkijos gyventojų, tai sudaro apie 75 proc. šalies populiacijos. Skelbiama, kad 5G ryšys apima ir maždaug 36 proc. Lenkijos teritorijos, tačiau kaimiškose vietovėse aprėptis dažniausiai plečiama lėčiau nei miestuose.

    Kur plėtra buvo didžiausia?

    Daugiausia naujų 5G vietų „Plus“ įjungė keliuose regionuose, tarp jų – Didžiosios Lenkijos, Pakarpatės, Žemutinės Silezijos, Lodzės ir Mazovijos vaivadijose. Praktikoje tai reiškia, kad 5G stiprinamas tiek didmiesčiuose, tiek mažesnėse gyvenvietėse ir prie pagrindinių kelių.

    Vien Varšuvoje, kaip skelbiama, įjungta 11 naujų stočių, o kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Radome ar Naujajame Sonče, tinklas stiprintas keliomis papildomomis stotimis. Atnaujintos stotys diegiamos ir didžiausiuose miestuose, nes būtent ten dažniausiai susiduriama su didžiausiomis duomenų srauto apkrovomis.

    Ką vartotojams duoda modernizuotos stotys?

    „Plus“ pabrėžia, kad lygiagrečiai su naujų stočių įjungimu intensyviai atnaujinama esama infrastruktūra. Modernizuojant bazines stotis dažniausiai siekiama didinti tinklo pralaidumą ir stabilumą, kad ryšys būtų patikimesnis piko valandomis, renginiuose ar tankiai apgyvendintuose rajonuose.

    Vartotojams tai paprastai reiškia spartesnį mobilųjį internetą, mažesnę delsą ir mažiau ryšio svyravimų. Vis dėlto realus greitis priklauso nuo daugelio veiksnių: atstumo iki bazinės stoties, pastatų tankio, įrenginio palaikomų dažnių, tinklo apkrovos ir to, ar telefone įjungta 5G paslauga.

    5G plėtra Europoje spartėja

    5G tinklų plėtra visoje Europoje išlieka viena svarbiausių telekomunikacijų sektoriaus krypčių, nes duomenų vartojimas kasmet auga. Operatoriai investuoja ne tik į naujas bazines stotis, bet ir į branduolinės tinklo dalies atnaujinimus, optines jungtis bei energijos vartojimo efektyvumą, kad infrastruktūra atlaikytų didėjančią paklausą.

    „Plus“ nurodo, kad šios investicijos yra ilgalaikės strategijos dalis, orientuotos į aprėpties didinimą ir paslaugų kokybės gerinimą tiek didmiesčiuose, tiek mažesnėse vietovėse. Operatorius savo kanaluose taip pat skelbia atnaujintus miestų ir gyvenviečių sąrašus, kuriose įjungtos naujos 5G stotys ar modernizuota įranga.