CP v2

Tag: BBC

  • Didžioji Britanija vėl dugne „Eurovizijoje“: parlamentarai aiškinsis, kas nebeveikia atrankoje

    Didžioji Britanija vėl dugne „Eurovizijoje“: parlamentarai aiškinsis, kas nebeveikia atrankoje

    „Eurovizijos“ nesėkmės keliasi į parlamentą

    Didžiosios Britanijos pasirodymai „Eurovizijoje“ tapo ne tik gerbėjų diskusijų, bet ir politikų darbotvarkės klausimu. Šalies parlamentarai rengiasi nagrinėti, kodėl buvusi konkurso lyderė pastaraisiais metais taip dažnai atsiduria lentelės apačioje.

    Šią analizę imasi atlikti Bendruomenių Rūmų Skaitmeninių technologijų, kultūros, žiniasklaidos ir sporto komitetas. Jis ketina aiškintis, kaip parenkamas šalies atstovas ir daina, bei ar prasti rezultatai susiję su atrankos modeliu, atlikėjais ar platesniais pokyčiais pačiame konkurse.

    Skaičiai, kurie verčia klausti

    Didžioji Britanija „Euroviziją“ yra laimėjusi penkis kartus ir priklauso vadinamajam didžiajam penketui, todėl jos vieta finale garantuota kasmet. Vis dėlto pastaraisiais dešimtmečiais šis statusas vis rečiau virsta aukšta vieta.

    Nuo 2016 metų britai į geriausiųjų dvidešimtuką pateko tik tris kartus, o šešis kartus užėmė 24 vietą arba dar žemesnę. Konkurso gerbėjams įstrigo 2021 metais įvykęs „nul points“ atvejis, kai Jameso Newmano daina „Embers“ finale negavo nė vieno balo.

    Dar vienas smūgis fiksuotas ir šiemet: Didžiosios Britanijos atstovai „Eurovizijoje“ surinko vos vieną balą ir vėl liko paskutiniai. Būtent tai, pasak britų žiniasklaidos, tapo postūmiu pradėti platesnį politinį svarstymą.

    Ką tiksliai tirs komitetas?

    Komitetas planuoja įvertinti, kaip Didžiojoje Britanijoje pasirenkama „Eurovizijos“ paraiška ir kas priima sprendimus dėl atlikėjo bei kūrinio. Taip pat numatoma kalbėtis su BBC atstovais, nes būtent ši nacionalinio transliuotojo organizacija šalyje atsakinga už konkurso transliacijas ir procesus, susijusius su dalyvavimu.

    Komiteto pirmininkė, konservatorių parlamentarė Caroline Dinenage teigė, kad politikai nori išsiaiškinti atrankos kriterijus ir priežastis, dėl kurių rezultatai tapo „prasti“.

    „Norime išsiaiškinti, kas parenka mūsų atstovą, kokiu pagrindu tai daroma ir ar prasti pastarųjų metų rezultatai yra prasto kūrinio pasirinkimo, silpno pasirodymo ar kitų veiksnių pasekmė“, – sakė Caroline Dinenage.

    Posėdžiai turėtų vykti artimiausiais mėnesiais, o šalia transliuotojo atstovų planuojama išklausyti ir muzikos industrijos ekspertus. Tikimasi, kad tai padės įvertinti ne vien pavienes klaidas, bet ir struktūrinius sprendimus, kurie lemia konkurencingumą didžiojoje scenoje.

    Viena šviesi išimtis ir naujos įtampos konkurse

    Pastaraisiais metais britai turėjo ir ryškią sėkmės akimirką: 2022 metais Samas Ryderis su daina „Space Man“ užėmė antrą vietą ir surinko 466 balus. Tai buvo vienas geriausių šalies rezultatų per maždaug penkiolika metų ir parodė, kad aukštas įvertinimas vis dar įmanomas.

    Tyrimas vyksta tuo metu, kai pats konkursas susiduria su didesnėmis politinėmis įtampomis. Pastaraisiais metais dalis valstybių ir transliuotojų kritiškai vertino „Eurovizijos“ sprendimus dėl dalyvių ir konkurso neutralumo, o kai kurios šalys buvo paskelbusios apie pasitraukimą ar boikotą.

    Didžioji Britanija tuo metu žvelgia į būsimus konkursus ir bando suprasti, kaip sugrįžti prie rezultatų, kurie atitiktų šalies muzikos industrijos ambicijas. Parlamento tyrimas gali tapti bandymu įvardyti nepatogią tiesą: problema slypi ne vien dainoje, o visame pasirengimo modelyje.

  • Britų „nul points“ Eurovizijoje pasiekė parlamentą: kas stumia Jungtinę Karalystę į dugną?

    Britų „nul points“ Eurovizijoje pasiekė parlamentą: kas stumia Jungtinę Karalystę į dugną?

    Jungtinėje Karalystėje Eurovizijos rezultatai tapo ne tik pramogų pasaulio, bet ir politinės darbotvarkės tema: parlamentarai ketina aiškintis, kodėl šalis vis dažniau atsiduria lentelės apačioje. Tyrimo iniciatoriai sako norintys suprasti, ar problemos slypi atrankos sistemoje, dainų pasirinkime, atlikėjų parengime ar platesniame kontekste.

    Britanija yra viena vadinamojo Didžiojo penketo šalių, kurioms Eurovizijos finale vieta garantuota. Istoriškai tai buvo viena stipriausių konkurso dalyvių: Jungtinė Karalystė yra laimėjusi penkis kartus, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais pergalių laikus pakeitė virtinė skaudžių nesėkmių.

    Parlamento Skaitmeninių technologijų, kultūros, žiniasklaidos ir sporto komitetas pranešė nagrinėsiantis, kaip parenkama šalies daina ir atstovas. Komitetas taip pat planuoja vertinti, kokį vaidmenį atlieka transliuotojas BBC, kuris Jungtinėje Karalystėje rodo Euroviziją ir dalyvauja atrankos procese.

    Komitetui vadovaujanti konservatorių parlamentarė Caroline Dinenage pabrėžė, kad tikslas yra išsiaiškinti sprendimų grandinę ir kriterijus, pagal kuriuos pasirenkamas atlikėjas.

    „Norime iki galo išsiaiškinti, kas ir kokiu pagrindu parenka mūsų atstovą, ir ar prasti pastarųjų metų rezultatai yra blogo dainos pasirinkimo, silpno pasirodymo ar kitų priežasčių pasekmė“, – sakė Caroline Dinenage.

    Pastarųjų metų statistika britams negailestinga: nuo 2016 metų Jungtinė Karalystė į pirmąjį dvidešimtuką pateko tik kelis kartus, o net kelis sezonus finišavo beveik paskutinė. Ryškiausiu simboliu tapo 2021 metais užfiksuotas „nul points“ – atvejis, kai šalis finale negavo nė vieno taško.

    2022 metais situaciją trumpam pakeitė Samas Ryderis, užėmęs antrą vietą ir surinkęs 466 taškus. Šis rezultatas buvo plačiai vertintas kaip ženklas, kad kryptingai investuojant į dainą, atlikėją ir sceninį sprendimą Jungtinė Karalystė gali sugrįžti į lyderių gretas.

    Vis dėlto vėlesni pasirodymai vėl pažėrė nusivylimo, o 2026 metų konkurse britų atstovai finišavo paskutiniai, surinkę vos vieną tašką. Tai ir tapo papildomu argumentu politikams kelti klausimą, ar dabartinis modelis užtikrina konkurencingą rezultatą, ar tik formaliai „užpildo“ garantuotą vietą finale.

    Planuojama, kad klausymuose per artimiausius mėnesius dalyvaus BBC atstovai ir muzikos industrijos ekspertai. Tyrimas turėtų apimti ir praktinius aspektus: nuo atrankos skaidrumo bei kūrybinės komandos pasirinkimo iki to, kaip vertinami scenos sprendimai, vadyba ir tarptautinė dainos rinkodara prieš konkursą.

    Šis parlamentinis dėmesys sutampa su platesnėmis Eurovizijos diskusijomis Europoje. Pastaraisiais metais konkurso reputaciją ir dalyvių sprendimus veikia geopolitinės įtampos, o dalis transliuotojų ir atlikėjų yra viešai kėlę klausimus dėl konkurso vertybinės krypties ir organizacinių sprendimų.

    2027 metų Eurovizija turėtų vykti Bulgarijoje, o Jungtinė Karalystė ją pasitinka simbolinėje nuotaikoje: nuo paskutinės britų pergalės bus praėję 30 metų. Todėl parlamentarų užmojis – ne tik rasti kaltuosius, bet ir suprasti, ką realiai reikia keisti, kad šalis vėl taptų rimta varžove, o ne nuolatiniu autsaideriu.

  • Mirė britų komikas ir gamtos laidų vedėjas Billas Oddie: „The Goodies“ žvaigždei buvo 85

    Mirė britų komikas ir gamtos laidų vedėjas Billas Oddie: „The Goodies“ žvaigždei buvo 85

    Nuo „The Goodies“ iki BBC gamtos laidų

    Mirė britų komikas, scenaristas, muzikantas ir gamtosaugos aktyvistas Billas Oddie. Jam buvo 85 metai, o apie netektį pranešė jo agentas David Foster.

    B. Oddie plačiajai auditorijai labiausiai įsiminė kaip vienas iš komedijos trio „The Goodies“ narių. Šios grupės televizijos šou Jungtinėje Karalystėje buvo rodomas 1970–1982 metais ir tapo vienu ryškiausių to laikotarpio komedijos projektų.

    „Billas buvo daugybę talentų turintis žmogus, tačiau jam svarbiausia buvo ne šlovė, o pagarba gamtai ir jos apsauga“, – sakė David Foster.

    Pasak agento, B. Oddie savo darbu nuosekliai skatino auditoriją ne tik domėtis laukine gamta, bet ir aktyviai ją saugoti. Jis pabrėžė, kad komiko indėlis į gamtosaugą bus ilgai prisimenamas, o šeima šiuo metu prašo gerbti privatumą.

    Gamtosaugos veidas televizijoje

    Po „The Goodies“ laikotarpio B. Oddie vis labiau siejo karjerą su gamtos tema ir tapo atpažįstamu televizijos veidu. Jis vedė ir kūrė įvairias BBC laidas apie paukščius bei laukinę gamtą, tarp jų „Birding With Bill Oddie“, „Bill Oddie Goes Wild“, taip pat prisidėjo prie „Springwatch“ ir „Autumnwatch“.

    Šios laidos Jungtinėje Karalystėje išpopuliarino paukščių stebėjimą ir platesnį domėjimąsi biologine įvairove, o pats B. Oddie dažnai buvo pristatomas kaip vienas žinomiausių šalies paukščių stebėtojų. Gamtosaugos organizacijos ne kartą akcentavo, kad tokie vieši veidai padeda pritraukti dėmesį nykstančioms rūšims ir buveinių apsaugai.

    Atvirumas apie depresiją ir šeima

    B. Oddie viešai kalbėjo apie psichikos sveikatą ir yra atskleidęs, kad 2001 metais jam buvo diagnozuota klinikinė depresija. Jo atvirumas prisidėjo prie platesnių diskusijų visuomenėje apie tai, kad emociniai sunkumai gali paliesti ir viešus, sėkmingus žmones.

    B. Oddie paliko žmoną Laurą ir tris dukras. Rosie yra iš santuokos su Laura, o Kate ir Bonnie – iš pirmosios santuokos su džiazo muzikante Jean Hart.

  • Starmerio atsistatydinimas sukrėtė Londoną: įpėdiniui siunčia griežtą žinią dėl karų

    Starmerio atsistatydinimas sukrėtė Londoną: įpėdiniui siunčia griežtą žinią dėl karų

    Kadenciją baigiantis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pirmame interviu po atsistatydinimo pareiškė, kad sprendimas pasitraukti jam buvo itin asmeniškas. Politikas pabrėžė, jog iki Leiboristų partija paskirs naują lyderį, jis ir toliau eis pareigas.

    Interviu BBC K. Starmeris pripažino, kad apsisprendimas nebuvo lengvas, ir sakė svarstęs, kas geriausia jam pačiam, šaliai ir Vyriausybei. Pasak jo, galutinis pasirinkimas tapo asmeninio pobūdžio, o ne vien taktinis politinis žingsnis.

    „Tai buvo sunku. Neapsimetinėsiu, kad kitaip“, – sakė Keiras Starmeris.

    Kalbėdamas apie galimą įpėdinį, buvusį Didžiojo Mančesterio merą ir neseniai į parlamentą grįžusį Andy Burnhamą, K. Starmeris perdavė perspėjimą: naujasis ministras pirmininkas vargu ar galės skirti mažiau dėmesio diplomatijai ir tarptautiniams klausimams. Jo teigimu, pastaraisiais metais būtent karai ir įtampos židiniai už Europos ribų turi tiesioginį poveikį britų šeimų išlaidoms.

    K. Starmeris akcentavo, kad konfliktai Ukrainoje ir Irano regione, ypač rizikos dėl energijos tiekimo ir laivybos, daro spaudimą kainoms, todėl tarptautinė politika neatsiejama nuo vidaus gerovės. Ministras pirmininkas atkreipė dėmesį į Hormūzo sąsiaurį, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų dujų dalis, tad bet koks eskalavimas gali išauginti energijos sąnaudas Europoje.

    „Jeigu esi ministras pirmininkas ir tau rūpi, kokios sąskaitos pasieks kiekvienus namus, privalai rūpintis ilgalaikiu sprendimu Ukrainoje ir tuo, kas vyksta Hormūzo sąsiauryje“, – sakė Keiras Starmeris.

    Per savo laiką Dauningo gatvėje K. Starmeris sulaukė kritikos, esą per daug laiko praleidžia užsienyje, susitikimuose su kitų valstybių lyderiais. O. Burnhamas, priešingai, savo kampanijoje labiau pabrėžia vidaus darbotvarkę, žadėdamas atsitraukti nuo, jo vertinimu, nepasiteisinusių ekonominių modelių ir daugiau dėmesio skirti socialinei sanglaudai.

    Andy Burnhamas anksčiau buvo parlamento narys 2001–2017 metais, vėliau tapo Didžiojo Mančesterio meru. Po pergalės papildomuose rinkimuose jis teigė, kad partijai tai yra paskutinė proga keisti kryptį ir kurti vienybe bei viltimi paremtą politiką.

  • BBC seriale Hercule naujasis Puaro: vaidmenį perima Edwardas Bluemelis, premjera 2027 metais

    BBC seriale Hercule naujasis Puaro: vaidmenį perima Edwardas Bluemelis, premjera 2027 metais

    BBC patvirtino, kas naujajame televizijos projekte „Hercule“ įkūnys legendinį detektyvą Herkiulį Puaro. Vaidmuo patikėtas britų aktoriui Edwardui Bluemeliui, o tai reiškia ir ryškų posūkį: Puaro ekrane šįkart bus gerokai jaunesnis.

    Šešių dalių serialas pristatomas kaip ankstyvųjų Puaro metų istorija, kai jis dar tik pradeda karjerą ir sprendžia pirmuosius savo bylas. BBC skelbia, kad pasakojimas žada ir platesnį foną, piešiantį Didžiosios Britanijos gyvenimą tarpukariu.

    Naujas Puaro veidas

    Edwardas Bluemelis žinomas iš serialų „Killing Eve“, „Sex Education“ ir „My Lady Jane“. BBC akcentuoja, kad jis taps jauniausiu aktoriumi, kuriam patikėtas Puaro vaidmuo, o tai leidžia kūrėjams iš esmės perstatyti personažo pradžią ir jo kelią iki vėliau išgarsėjusio detektyvo.

    Ilgamečiu etalonu daugeliui žiūrovų tapo Davidas Suchetas, Puaro vaidinęs ITV seriale, rodytame nuo 1989 iki 2013 metų. Palyginimui, D. Suchetas vaidmenį gavo būdamas 42 metų, o naujasis aktorius į personažą ateina gerokai jaunesnis.

    „Jaučiuosi labai laimingas, kad man patikėtas toks ikoniškas personažas, kurį vaidino tiek daug puikių aktorių. Negaliu sulaukti, kada galėsiu tęsti Puaro palikimą“, – sakė Edwardas Bluemelis.

    Kada pasirodys serialas?

    BBC nurodo, kad „Hercule“ premjera planuojama antroje 2027 metų pusėje. Serialas Jungtinėje Karalystėje bus rodomas per BBC One ir platformoje „BBC iPlayer“.

    Filmavimus ketinama pradėti vasarą Liverpulyje, Anglijoje. Projektą kuria BBC Drama, o kūrybinėje komandoje dalyvauja ir Agatha Christie Limited atstovai, prižiūrintys rašytojos kūrybos adaptacijų teises.

    „Nuo pirmųjų Edwardo atrankos akimirkų supratome, kad radome tinkamą aktorių Puaro: tai šviežia ir jaudinanti interpretacija, bet kartu išlaikanti Agathos Christie Puaro esmę“, – teigė BBC Drama vadovė Lindsay Salt.

    Kodėl Puaro vėl grįžta?

    Agatha Christie kūryba ir šiandien išlieka viena paklausiausių ekranizacijų rinkoje: detektyvų istorijos lengvai pritaikomos tiek klasikiniam, tiek šiuolaikiniam televizijos pasakojimui. Puaro yra vienas ryškiausių autorės personažų, pasirodantis 33 romanuose ir 51 apsakyme.

    Pati Agatha Christie laikoma perkamiausia grožinės literatūros autore istorijoje: įvairiais vertinimais, jos knygų parduota nuo 2 iki 4 milijardų egzempliorių. Tarp garsiausių kūrinių minimas romanas „And Then There Were None“, kurio pardavimai siekia apie 100 000 000 egzempliorių.

    Naujasis BBC serialas žada ne tik dar vieną klasikos sugrįžimą, bet ir bandymą perkurti Puaro įvaizdį taip, kad jis būtų patrauklus naujai auditorijai. Kūrėjai tikisi suderinti atpažįstamą Christie atmosferą su šiuolaikiniu tempu ir detalesniu personažo portretu.

  • Škotijos Ulvos sala sekmadieniais stabdo lankytojų keltą: po BBC laidos turistų antplūdis

    Škotijos Ulvos sala sekmadieniais stabdo lankytojų keltą: po BBC laidos turistų antplūdis

    Maža Ulvos sala Škotijos Vidiniuose Hebriduose šią vasarą sekmadieniais iš esmės užsidaro turistams: piko sezono metu tądien stabdomas pėsčiųjų keltas iš Malo salos. Sprendimas priimtas po netikėtai išaugusio susidomėjimo, kurį, vietos teigimu, paskatino salos pasirodymas BBC televizijos laidoje apie nekilnojamąjį turtą.

    Ulvoje nuolat gyvena vos 16 žmonių, o infrastruktūra čia itin ribota: nėra asfaltuotų kelių, paslaugų mažai, o lankytojų srautai staiga tapo sunkiai suvaldomi. Keltų operatoriai viešai pripažino, kad tokio masto augimo nesitikėjo, todėl bendruomenei prireikė aiškios poilsio dienos.

    Kaip veiks ribojimai?

    Skelbiama, kad sekmadieniais birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais nebus vykdomi įprasti pėsčiųjų reisai tarp Ulvos ir Malo salos. Praktikoje tai reiškia, kad vienintelė vieša prieiga į Ulvą vieną dieną per savaitę tampa neprieinama dienos išvykoms.

    Vis dėlto keliautojai, kurie jau turi iš anksto suplanuotas ir patvirtintas viešnages Ulvoje, sekmadieniais nebus palikti likimo valiai: operatoriai nurodo, kad tokiais atvejais perplaukti vis tiek padės. Pati kelionė keltu trunka apie penkias minutes, tačiau didžiausias iššūkis – ne atstumas, o salos pajėgumai priimti svečius.

    Kodėl „viena laisva diena“ tapo būtina?

    Vietos bendruomenė pabrėžia, kad sprendimas susijęs ne vien su keltu, bet ir su visos salos kasdieniu ritmu. Papildomą krūvį patiria ribotas vietos darbo jėgos skaičius, taip pat tokie traukos taškai kaip restoranas „Boathouse“, kuriam tenka aptarnauti gerokai daugiau žmonių nei įprastai.

    Ulva dažnai pristatoma kaip rami, nuošali kryptis, kurioje galima stebėti laukinę gamtą: ruonius, ūdras ar delfinus aplinkiniuose vandenyse. Tokios vietos, išpopuliarėjusios socialiniuose tinkluose ar televizijoje, vis dažniau susiduria su vadinamojo perteklinio turizmo reiškiniu, kai dėmesys auga greičiau nei infrastruktūra ir vietos bendruomenės galimybės.

    Bendruomenės valdoma sala

    Ulva nuo 2018 metais yra bendruomenės valdoma: tuomet salą įsigijo North West Mull Community Woodland Company. Šio žingsnio tikslas buvo ilgalaikis socialinis ir ekonominis atsigavimas bei gyventojų skaičiaus didinimas.

    Tuo metu saloje gyveno šeši žmonės, o dabar jų yra 16. Tačiau net ir toks augimas neleidžia greitai prisitaikyti prie staigaus turistų antplūdžio, todėl „uždarymas sekmadieniais“ pristatomas kaip kompromisas tarp atvykstančiųjų interesų ir vietos gyventojų kokybiško kasdienio gyvenimo.

  • „Radio Caroline“ netyčia paskelbė karaliaus Karolio III mirtį: stotis aiškina, kas nutiko eteryje

    „Radio Caroline“ netyčia paskelbė karaliaus Karolio III mirtį: stotis aiškina, kas nutiko eteryje

    Buvusi Jungtinės Karalystės piratinė radijo stotis „Radio Caroline“ atsiprašė klausytojų po to, kai per klaidą eteryje buvo pranešta apie karaliaus Karolio III mirtį. Stotis nurodė, kad pranešimas pasirodė dėl kompiuterinės klaidos pagrindinėje studijoje Maldone, Eseksėje.

    Pasak stoties vadovo Peterio Moore’o, gedulingą pranešimą aktyvavo procedūra, kurią transliuotojai šalyje yra pasirengę taikyti monarcho mirties atveju. Po neteisingo pranešimo radijas kuriam laikui nutilo, o tai ir tapo signalu komandai, kad įvyko nesklandumas.

    „Atsiprašome Jo Didenybės karaliaus ir mūsų klausytojų už bet kokį sukeltą nerimą“, – sakė Peteris Moore’as.

    Kiek laiko klaidinga informacija skambėjo ar kokia buvo tiksli įvykių seka, stotis detaliai neįvardijo. Vis dėlto vietos žiniasklaida skelbė, kad kitą dieną dalies anksčiau buvusio transliacijos įrašo stoties svetainėje nebuvo galima perklausyti, todėl klaida greitai tapo plačiau aptarinėjama.

    Tokio pobūdžio incidentai ypač jautrūs dėl vadinamųjų „parengties protokolų“, kuriuos transliuotojai taiko kritinėmis nacionalinėmis progomis. Paprastai jie apima iš anksto paruoštus pranešimus, programos sustabdymą, specialią muziką ar tylą eteryje bei aiškią komandų grandinę, kad informacija būtų skelbiama tik patvirtinus oficialiai.

    Stotis su ilga istorija

    „Radio Caroline“ įkurta 1964 metais, kai dalis transliuotojų iš jūroje buvusių laivų siekė apeiti tuometinį BBC dominavimą ir pasiūlyti klausytojams kitokią muziką bei turinį. Vėliau, po 1967 metais priimtų teisės aktų, daugelis piratinių stočių buvo priverstos nutraukti veiklą.

    „Radio Caroline“ transliacijos skirtingais laikotarpiais buvo atnaujinamos, o jūrinės transliacijos galutinai nutrūko 1990 metais. Stoties istorija tapo popkultūros dalimi ir įkvėpė filmą „The Boat that Rocked“, pasakojantį apie jūroje dirbančių didžėjų kasdienybę.

    Pastarasis atvejis parodė, kad net ir automatizuotose, kompiuteriais valdomose studijose būtinos papildomos saugumo patikros, ypač kai kalbama apie iš anksto paruoštus pranešimus, galinčius sukelti visuomenės nerimą. Stotis tikina ėmusis veiksmų, kad panašūs nesklandumai nepasikartotų.

  • Herkulis Puaro sugrįžta: BBC kuria naują serialą, premjera planuojama 2027 metais

    Herkulis Puaro sugrįžta: BBC kuria naują serialą, premjera planuojama 2027 metais

    BBC ruošia naują ekranizaciją

    BBC pradėjo naujo serialo apie Agathos Christie sukurtą detektyvą Herkulį Puaro gamybą. Skelbiama, kad pirmojo sezono premjera numatoma 2027 metų antroje pusėje, o aktoriaus, įkūnysiančio pagrindinį vaidmenį, paieškos jau vyksta.

    Televizijos auditorijai Puaro geriausiai pažįstamas iš ITV laikotarpio, kai 1989–2013 metais pasirodė 13 sezonų serialas su Davidu Suchetu. Per maždaug 70 serijų kūrėjai ekranizavo praktiškai visus svarbiausius Agathos Christie tekstus, kuriuose pasirodo šis personažas.

    Kas kurs ir kuo tai rizikinga?

    Naujasis projektas patikėtas prodiuserinei kompanijai „Mammoth Screen“, o gamyba vyksta kartu su „Agatha Christie Limited“, valdančia autorės kūrinių adaptavimo teises. Toks derinys rinkoje laikomas reikšmingu pranašumu, nes užtikrina prieigą prie archyvų ir griežtesnę kūrybinę kontrolę.

    Vis dėlto iššūkių netrūksta: ankstesnė ekranizacija ilgą laiką buvo laikoma etalonu, o Suchet įkūnytas Puaro daugeliui žiūrovų tapo neatsiejamas nuo personažo. Naujam aktoriui teks įtikinti publiką, kad interpretacija gali būti kitokia, bet lygiavertė.

    Ar bus naujų istorijų?

    Puaro istorijų fondas didžiulis, tačiau ankstesnis serialas jau spėjo apimti didžiąją dalį romanų ir apsakymų. Tai reiškia, kad BBC komandai teks rinktis tarp pakartotinių ekranizacijų su nauja stilistika arba laisvesnės interpretacijos, kuri išlaikytų Christie detektyvų logiką, bet pasiūlytų šiuolaikišką pasakojimo ritmą.

    Pastaraisiais metais televizijoje ryški tendencija iš naujo prikelti klasiką, tačiau auditorija tampa reiklesnė: ji tikisi ne vien nostalgijos, bet ir aiškios priežasties, kodėl projektas kuriamas dabar. Puaro atveju sėkmę gali lemti scenarijaus tikslumas, laikmečio detalės ir pagrindinio aktoriaus charizma.

    Agatha Christie laikoma viena perkamiausių grožinės literatūros autorių istorijoje, o Puaro yra jos garsiausias ir ilgiausiai gyvavęs personažas. Detektyvas pasirodo 33 romanuose ir 51 apsakyme, todėl kūrėjai turi platų medžiagos lauką, net jei dalis jos jau buvo ekranizuota.

  • Davidui Attenborough sukanka 100: nuo pirmųjų BBC laidų iki įtakingiausio gamtos balso Europoje

    Davidui Attenborough sukanka 100: nuo pirmųjų BBC laidų iki įtakingiausio gamtos balso Europoje

    Gamtos dokumentikos legenda seras Davidas Attenborough švenčia 100-ąjį gimtadienį. Per daugiau nei septynis dešimtmečius jis tapo vienu atpažįstamiausių balsų pasaulyje, o jo pasakojimai daugeliui atvėrė gamtos grožį ir trapumą.

    Karjera televizijoje prasidėjo 1952 metais, kai jis prisijungė prie BBC kaip jaunas prodiuseris. Nuo nespalvotų transliacijų laikų jis prisidėjo prie gamtos istorijos laidų proveržio, o vėliau dirbo ir su ankstyvais spalvotos televizijos sprendimais, pakeitusiais žiūrovų patirtį Europoje.

    Attenborough filmuota medžiaga vedė žiūrovus į atokiausius Žemės kampelius: nuo atogrąžų miškų iki vandenynų gelmių. Kartu su mokslininkais ir filmavimo komandomis jis padėjo išpopuliarinti naujus gyvūnų elgsenos fiksavimo metodus, leidusius užfiksuoti kadrus, kurių anksčiau praktiškai nebuvo įmanoma parodyti.

    Ne tik pasakotojas, bet ir perspėjantis balsas

    Pastaraisiais dešimtmečiais jo dėmesys vis dažniau krypsta į klimato kaitą, biologinės įvairovės nykimą ir vandenynų būklę. Attenborough akcentuoja, kad vien grožėtis planeta nebepakanka, o sprendimai turi būti paremti mokslu ir politine valia.

    Ši žinutė sutapo su platesnėmis Europos ir pasaulio tendencijomis: vis griežtesniais klimato tikslais, diskusijomis dėl iškastinio kuro atsisakymo ir didėjančiu dėmesiu ekosistemų atkūrimui. Gamtos dokumentika, ilgą laiką laikyta pramoginiu žanru, tapo ir svarbia visuomenės švietimo priemone.

    Kodėl jo įtaka išliko tokia didelė?

    Žiūrovai dažnai išskiria jo ramų, smalsų pasakojimo toną ir gebėjimą sudėtingus reiškinius paaiškinti paprastai. Būtent tai padėjo sukurti pasitikėjimą, o daugeliui žmonių jis tapo autoritetu, formavusiu požiūrį į gamtos apsaugą.

    Net ir sulaukęs 100 metų, Attenborough išlieka aktyvus viešojoje erdvėje, primindamas, kad sprendimų langas siaurėja, o kiekviena prarasta rūšis ar sunaikinta buveinė yra negrįžtamas praradimas. Jo jubiliejus tampa proga prisiminti, kaip stipriai vienas pasakotojas gali pakeisti visuomenės santykį su planeta.

  • Davido Attenborough 100-mečiui Londone ruošiamas koncertas: kas gros ir ką rodys BBC?

    Davido Attenborough 100-mečiui Londone ruošiamas koncertas: kas gros ir ką rodys BBC?

    Šimtmetį pasitinkanti legenda

    Gamtos istorikas ir laidų vedėjas Davidas Attenborough gegužės 8 dieną minės 100 metų jubiliejų. Šiai sukakčiai Londone planuojamas iškilmingas renginys Karališkojoje Alberto salėje, kuriame susipins muzika ir jo ilgametės televizijos karjeros akcentai.

    Organizatoriai pabrėžia, kad vakaras skirtas ne vien asmeninei sukakčiai, bet ir beveik aštuonis dešimtmečius trunkančiam Attenborough darbui, formavusiam gamtos dokumentikos standartus. Jo pasakotos serijos, įskaitant Planet Earth, daugeliui tapo vartais į gamtosaugos temas.

    Koncertas Karališkojoje Alberto salėje

    Renginyje žadama ir ryškių svečių, ir programa, susieta su garsiausių dokumentinių projektų muzika. Tarp dalyvių minimi televizijos veidai, taip pat muzikantai, kurių kūriniai skambėjo Planet Earth serijose ir jų reklaminėse kampanijose.

    Skelbiama, kad „Bastille“ lyderis Danas Smithas atliks grupės kūrinio „Pompeii“ klasikinę versiją su BBC koncertiniu orkestru. Šis sprendimas siejamas su tuo, kad daina buvo panaudota Planet Earth III kontekste, todėl organizatoriai ją pristato kaip simbolišką tiltelį tarp populiariosios kultūros ir gamtos dokumentikos.

    Taip pat numatytas Islandijos postroko grupės „Sigur Rós“ pasirodymas, kuriame skambės „Hoppípolla“. Kūrinys plačiai atpažįstamas dėl ankstyvųjų Planet Earth reklamos klipų ir vėlesnių serijos projektų, todėl programoje jis pasirinktas kaip vienas labiausiai su Attenborough epocha siejamų muzikinių motyvų.

    Ką planuoja BBC eteryje

    BBC koncertinis orkestras koncerte atliks muziką, siejamą su įsimintiniausiais Attenborough pasakotų filmų momentais. Tai atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai televizijos dokumentikos garso takeliai iškeliauja į koncertų sales ir tampa savarankiška patirtimi žiūrovams.

    BBC taip pat rengia specialias transliacijas, skirtas Attenborough šimtmečiui. Skelbiama, kad jo gimtadienio dieną BBC One kanale ir „iPlayer“ platformoje bus rodoma laida David Attenborough’s 100 Years on Planet Earth, o kartu suplanuoti ir kiti projektai, apžvelgiantys jo karjeros svarbiausius darbus bei naujas gamtosaugos temas.

    Tarp numatomų programų įvardijamas Making Life on Earth: Attenborough’s Greatest Adventure ir naujas penkių serijų projektas Secret Garden. Pastarasis žada pasakoti apie mažiau matomas istorijas Britanijos soduose ir priminti, kaip visuomenė gali prisidėti prie nykstančių rūšių išsaugojimo.