Tag: BBC

  • 13-metis princas George’as nustebino piešinio talentu – jo darbas pasirodė „Country Life“

    13-metis princas George’as netikėtai atsidūrė dėmesio centre ne dėl karališkų pareigų, o dėl savo kūrybos – jo piešinys publikuotas specialiame britų žurnalo „Country Life“ numeryje.

    Kaip skelbia BBC, šiame leidinyje pasirodė paauglio darbas, kuriame jis nupiešė spalvingą tulžį – paukštį, dar vadinamą žuvininku.

    Specialų „Country Life“ numerį svečio teisėmis redagavo princo George’o tėvas princas Williamas, todėl leidinyje atsirado ir vietos šeimos naujienoms bei asmeniškesniems akcentams.

    Toks publikavimas – reta proga pamatyti karališkosios šeimos atžalos pomėgius iš arčiau: šįkart tai ne oficialūs renginiai, o kūrybiniai gebėjimai, kurie, panašu, jau sulaukė pripažinimo.

    Ką dar apima šis specialus leidimas

    Tas pats „Country Life“ numeris išsiskiria ir tuo, kad jame pateiktas pokalbis su princese Kate apie jos ligą.

    Leidinys, kuriame šalia atsirado ir princo George’o piešinys, tapo savotišku šeimos portretu – nuo asmeninių temų iki netikėtai atskleistų talentų.

  • Pasaulio žiniasklaida apie išpuolį Krokuvoje: žuvo 6 žmonės, dar 16 sužeista

    Išpuolis Krokuvos centre, per kurį žuvo šeši žmonės ir dar 16 buvo sužeista, tapo pagrindine pasaulio žiniasklaidos tema. Nuo Londono iki Niujorko didžiosios redakcijos tragediją vadina retu masiniu nužudymu Lenkijoje.

    Kaip rašo portalas „Interia“, šeštadienį, lapkričio 7 dieną, ginkluotas 24 metų vyras Michałas O. iš Ostrowco Šventokšyskio automobiliu rėžėsi į minią Krokuvos Pagrindinėje aikštėje, o vėliau atidengė ugnį.

    Žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius iškart sukėlė platų atgarsį, nes panašio masto smurtiniai išpuoliai Lenkijoje laikomi itin retais. Dėl to daugelyje pranešimų akcentuojamas ir išskirtinis įvykio mastas.

    Dalis užsienio žiniasklaidos taip pat mini galimas ideologines užpuoliko nuostatas ir įtariamus ryšius su kraštutinėmis pažiūromis, tačiau šie teiginiai pateikiami kaip įtarimai.

    Kaip išpuolį aprašė didžiausios redakcijos

    BBC pabrėžė, kad ataka įvyko gyvybingame miesto centre – vietoje, kur paprastai būna daug žmonių. Pranešimuose taip pat skambėjo informacija, kad įtariamasis galėjo turėti sąsajų su kraštutiniais dešiniaisiais.

    „The Guardian“ vienas pirmųjų pranešė, kad tarp žuvusiųjų yra Jungtinės Karalystės pilietis. Leidinys rėmėsi Lenkijos vidaus reikalų ministerijos vadovo Marcino Kierwińskio žodžiais, kuriuose įtariamojo pažiūros apibūdintos kaip itin radikalios ir ultranacionalistinės.

    CNN nurodė ne tik aukų skaičių Krokuvos centre, bet ir tai, kad įtariamojo namuose aptikti dar trys kūnai. Associated Press savo pranešime platesniame kontekste pabrėžė, jog tokio pobūdžio tragedijos Lenkijoje pasitaiko itin retai.

    „Blogiausia šaudynė Lenkijoje“ – griežti vertinimai

    Vokietijos savaitraštis „Der Spiegel“ išpuolį įvardijo kaip „blogiausią šaudynę Lenkijoje per dešimtmečius“. Tame pačiame kontekste cituojamas ir kancleris Friedrichas Merzas, išreiškęs gilų liūdesį bei paramą Lenkijai.

    Apie tragediją plačiai pranešė ir Skandinavijos žiniasklaida: Švedijos SVT ir Suomijos YLE, kaip ir kitos redakcijos, akcentavo galimas ideologines motyvacijas bei įtariamojo susižavėjimą kraštutinių dešiniųjų idėjomis.

  • Tenisininkė Eugenie Bouchard per Heloviną įkūnijo Britney Spears – parodė du skirtingus įvaizdžius

    Kanados teniso žvaigždė Eugenie Bouchard per Heloviną pasirinko itin atpažįstamą temą – socialiniuose tinkluose ji pasirodė įkūnijusi popmuzikos ikoną Britney Spears.

    Buvusi Vimbldono finalistė, dabar dirbanti televizijos eksperte, „Instagram“ pasidalijo dviem skirtingomis šventinėmis kostiumų versijomis, kuriomis atkartojami gerai žinomi dainininkės įvaizdžiai.

    Pirmasis Bouchard pasirinkimas – Britney Spears pasirodymas MTV Video Music Awards ceremonijoje 2001 metais. Tąkart 19-metė atlikėja atliko „I’m a Slave 4 U“ su gyvu pitonu ant pečių, vilkėdama žalią pilvą atidengiantį topą, juodus šortus, baltus kaubojiškus batus ir laikydama mikrofoną.

    Tenisininkė detaliai atkūrė šį stilių, o gerbėjai, kaip rašoma publikacijoje, tai įvertino – komentarų ji sulaukė gausiai.

    Dar vienas Britney įvaizdis – iš kultinio klipo

    Kitą dieną Eugenie Bouchard parodė antrą Helovino kostiumą ir vėl liko ištikima tai pačiai temai – šįkart ji pasirinko Britney Spears aprangą iš debiutinio hito „Hit Me Baby One More Time“ vaizdo klipo.

    Prie nuotraukų kanadietė trumpai pakomentavo, kad tai – „ikonos pagerbimas“.

    Nors Bouchard jau baigė profesionalią tenisininkės karjerą, ji išlieka matoma viešojoje erdvėje: dirba televizijoje ir aktyviai bendrauja su sekėjais socialiniuose tinkluose.

  • „Blue Planet III“ startuoja BBC: kur ir kada internetu žiūrėti D. Attenborough naują sezoną

    BBC dokumentinių filmų serija „Blue Planet“ grįžta su trečiuoju sezonu – „Blue Planet III“, kurį pasakoja britų gamtininkas Davidas Attenborough. Naujasis, šešių serijų sezonas žada dar gilesnę kelionę po pasaulio vandenynus ir pažangesnes filmavimo technologijas.

    Kaip rašo „Live Science“, „Blue Planet III“ Jungtinėje Karalystėje pradedamas rodyti sekmadienį, lapkričio 1 dieną, 20 valandą (JK laiku) per BBC One. Tą pačią dieną sezonas bus pasiekiamas ir per „BBC iPlayer“.

    Kūrėjai šįkart akcentuoja ne tik grėsmes, bet ir „vilties bei atsigavimo“ istorijas skirtingose jūrinėse aplinkose. Įvardijamos penkios pagrindinės buveinės: tropikų jūros, atviras vandenynas, sezoninės jūros, poliariniai vandenys ir gelmės.

    Serija, kaip teigiama, pasitelks naujos kartos kameras, įskaitant vadinamuosius „splash“ dronus, kurie gali nusileisti ant vandens, plūduriuoti ir vėl pakilti. Paskutinis epizodas, pavadintas „Future Seas“, žvelgs į ateities iššūkius vandenynams ir galimus jų apsaugos sprendimus.

    Kur žiūrėti Jungtinėje Karalystėje

    Jungtinėje Karalystėje „Blue Planet III“ rodomas per BBC One, o internetu transliuojamas per „BBC iPlayer“. Ši platforma JK žiūrovams yra nemokama, tačiau nurodoma, kad reikia patvirtinti turint TV licenciją.

    Premjeros laikas – 20 valanda sekmadienį, lapkričio 1 dieną (JK laiku). Sezoną sudaro šeši epizodai.

    Ką daryti keliaujant: prieiga prie transliacijų

    Straipsnyje taip pat primenama, kad keliaujant užsienyje įprastų transliacijų prieigą gali riboti geografiniai apribojimai. Tokiais atvejais kartais naudojamos VPN paslaugos, kurios pakeičia įrenginio skaitmeninę buvimo vietą.

    VPN apibūdinamas kaip interneto saugumo programinė įranga, kuri gali padėti pasiekti paslaugas, įprastai veikiančias tik konkrečiose šalyse. Vis dėlto tokios priemonės naudojimas turi atitikti konkrečių platformų taisykles ir sąlygas.

    Kada sezonas pasieks JAV ir Australiją

    JAV žiūrovams teks laukti ilgiau: nurodoma, kad „Blue Planet III“ per BBC America ir „AMC+“ pasirodys tik šeštadienį, 2027 metų sausio 23 dieną, 20 valandą (ET/PT laiku). Taip pat rašoma, kad epizodai bus rodomi kas savaitę šeštadieniais, o per „AMC+“ bus prieinami ir srautiniu būdu.

    Australijoje teisę transliuoti sezoną yra įsigijęs Channel Nine, tačiau premjeros data dar nepaskelbta.

  • Mirė Portugalijos žurnalistikos legenda Joaquim Letria: nuo revoliucijos RTP iki knygų apie tiesą

    Mirė Portugalijos žurnalistikos legenda Joaquim Letria: nuo revoliucijos RTP iki knygų apie tiesą

    Portugalijoje mirė žurnalistas ir rašytojas Joaquim Letria. Jam buvo 82 metai, o apie netektį, remdamasis artimu šaltiniu, pranešė leidinys „Observador“.

    Portugalijos naujienų agentūrai Lusa šeimos atstovas teigė, kad pastaruoju metu J. Letria buvo nusilpęs, tačiau rimta liga nesirgo. Tikslesnės mirties priežasties šeima viešai nenurodė.

    Karjera nuo spaudos iki RTP

    Joaquim Letria gimė Lisabonoje 1943 metais ir laikomas viena ryškiausių Portugalijos žurnalistikos figūrų. Jis buvo vienas savaitraščių „O Jornal“ ir „Tal & Qual“ steigėjų, o po 1974 metų balandžio 25 dienos revoliucijos dirbo RTP, kur ėjo žinių direktoriaus pavaduotojo pareigas ne kasdienių programų srityje.

    Žurnalistinę karjerą jis pradėjo 1963 metais laikraštyje Diario de Lisboa, vėliau dirbo tarptautinėje žiniasklaidoje. Jis bendradarbiavo su „The Associated Press“, buvo „Deutsche Presse-Agentur“ korespondentas, taip pat dirbo BBC Londone.

    Autorius, dėstytojas, profesijos balsas

    J. Letria buvo žinomas kaip įvairiapusis žurnalistas: kūrė ir vedė radijo bei televizijos laidas, o 1974 metais buvo įvertintas Spaudos premija televizijos kategorijoje. Jo vardas siejamas su profesijos modernėjimu po demokratinių permainų, kai Portugalijos žiniasklaida sparčiai keitėsi kartu su visuomene.

    Be darbo redakcijose, jis rašė mokomuosius ir profesinius leidinius apie žurnalistiką. Tarp žinomiausių jo knygų minima 1998 metais išleista „A Verdade Confiscada“, kurioje nagrinėjo tiesos, cenzūros ir viešosios informacijos temas.

    Daugiau nei 20 metų J. Letria dėstė keliuose Portugalijos universitetuose ir aukštosiose mokyklose, ugdydamas būsimus žurnalistus. Jis taip pat buvo išrinktas Žurnalistų sąjungos prezidentu, todėl jo autoritetas siekė ne tik redakcijas, bet ir visą profesinę bendruomenę.

    Politinė patirtis ir reakcijos

    Žinoma, kad iki 1968 metų J. Letria buvo Portugalijos komunistų partijos narys. Vėliau jis dirbo tuometinio Portugalijos prezidento Ramalho Eanes atstovu spaudai ir šias pareigas ėjo iki 1986 metų.

    Portugalijos kultūros, jaunimo ir sporto ministrė Margarida Balseiro Lopes pareiškė užuojautą dėl žurnalisto mirties. Pasak jos, J. Letria buvo vienas ryškiausių žurnalistikos veidų po balandžio 25 dienos revoliucijos.

  • Jenna Ortega Londone nustebino podium įvaizdžiu: gerbėjai vėl nerimauja dėl aktorės sveikatos

    Jenna Ortega Londone nustebino podium įvaizdžiu: gerbėjai vėl nerimauja dėl aktorės sveikatos

    Jenna Ortega Londone atsidūrė fotografų dėmesio centre, kai vyko į BBC studiją pristatyti filmo „Klara ir saulė“. Pastaruoju metu aktorės darbotvarkė itin intensyvi, todėl ji vis dažniau matoma viešuose renginiuose ir promocinėse veiklose.

    Šįkart Ortega nusprendė nutolti nuo tamsaus, gotiško įvaizdžio, kuris daugelio siejamas su jos vaidmeniu seriale „Wednesday“. Vietoje to ji pasirinko šiltesnę, rudenišką spalvų paletę ir klasikinių siluetų derinį, kuris iš karto patraukė mados komentatorių dėmesį.

    Aktorė pasirodė vilkėdama „Michael Kors“ komplektą iš 2027 metų pavasario ir vasaros kolekcijos. Prie rudo vilnonio palto ji priderino garstyčių spalvos megztinį su V formos iškirpte ir derančius šortus, o įvaizdį užbaigė blizgiais aukštakulniais su dirželiais.

    Viešas pasirodymas sulaukė daug pagyrų dėl stiliaus, tačiau socialiniuose tinkluose vėl atsinaujino diskusijos apie aktorės išvaizdą. Dalis gerbėjų teigia pastebintys, kad Ortega pastaruoju metu atrodo gerokai lieknesnė, ir svarsto, ar tam įtakos neturi nuovargis bei nuolatinė vieša įtampa.

    Pati Ortega į šias kalbas kol kas nereagavo. Vis dėlto ankstesniuose interviu ji yra pasakojusi apie sudėtingas darbo sąlygas jaunystėje, kai filmavimų grafikai būdavo tokie įtempti, kad pritrūkdavo laiko net reguliariam valgymui ar vandeniui.

    Šis atvejis primena platesnę tendenciją, su kuria susiduria daugelis pramogų industrijos žmonių: išvaizdos vertinimas neretai užgožia profesinius pasiekimus, o komentarai apie kūną tampa nuolatine viešo gyvenimo dalimi. Specialistai ne kartą yra pabrėžę, kad spėliojimai apie kito žmogaus sveikatą pagal išvaizdą gali būti klaidinantys ir žalingi.

  • BBC kuria dokumentiką apie J. K. Rowling: „Harry Potter“ sėkmė, konfliktai ir autorės palikimas

    BBC kuria dokumentiką apie J. K. Rowling: „Harry Potter“ sėkmė, konfliktai ir autorės palikimas

    BBC užsakė dviejų dalių dokumentinį filmą apie „Harry Potter“ autorę J. K. Rowling. Seriale žadama pažvelgti į rašytojos karjerą ir palikimą, o kūrėjai akcentuoja, kad viešos jos pažiūros pastaraisiais metais tapo aštrių diskusijų ir visuomenės susipriešinimo tašku.

    Skelbiama, kad pati J. K. Rowling prie dokumentikos kūrimo neprisideda. Tokia pozicija leidžia kūrėjams istoriją pasakoti per archyvą, buvusius kontekstus ir pašnekovus, kartu vertinant, kaip keitėsi autorės įvaizdis ir kaip tai veikia „Harry Potter“ prekės ženklą.

    Kas bus rodoma pirmoje dalyje?

    Pirmoji dokumentikos dalis turėtų grįžti į autorės vaikystę ir kūrybinio kelio pradžią, kai gimė „Harry Potter“ pasaulis. Pasakojimo ašimi taps tai, kaip knygų serija iš literatūrinio reiškinio virto globaliu kultūros ir pramogų industrijos varikliu.

    Kūrėjai pabrėžia ir ekonominę sėkmės pusę: „Harry Potter“ visata per kelis dešimtmečius išaugo į milžinišką licencijavimo, kino, prekių ir pramogų parkų ekosistemą. Dokumentikoje ketinama aiškintis, kaip ankstyvas interneto bendruomenių augimas padėjo sutelkti milijonus jaunų gerbėjų ir sustiprino fenomeno mastą.

    Antroji dalis: nuo kūrybos prie kultūrinių karų

    Antroje dalyje dėmesys bus nukreiptas į laikotarpį po „Harry Potter“ piko ir į tai, kaip autorė įsitraukė į viešas politines bei socialines diskusijas. Kūrėjai mini temas, kurios Jungtinėje Karalystėje ir tarptautinėje erdvėje dažnai atsiduria vadinamųjų kultūrinių karų epicentre: feminizmą, žodžio laisvę ir lytinės tapatybės klausimus.

    „Socialinių tinklų augimo ir aštrėjančių kultūrinių karų fone jos pasisakymai dėl feminizmo, žodžio laisvės ir lytinės tapatybės pastatė autorę į vis aštresnių ginčų centrą“, – teigiama dokumentikos pristatyme.

    Kontekstas: nauja „Harry Potter“ adaptacija

    Dokumentikos anonsas pasirodė tuo metu, kai didelio dėmesio sulaukia nauja „Harry Potter“ ekranizacija, kurią rengia HBO. J. K. Rowling šiame projekte minima kaip vykdomoji prodiuserė, o tai daliai auditorijos tapo papildomu argumentu kritikuoti projektą arba raginti jį boikotuoti.

    Pastaraisiais metais panašūs konfliktai palietė ir su franšize siejamus žmones: viešojoje erdvėje ne kartą kilo ginčų dėl aktorių sprendimų prisijungti prie projektų bei dėl reakcijų į autorės pasisakymus. Tai rodo, kad „Harry Potter“ visata šiandien vertinama ne vien kaip pramoga, bet ir kaip platesnio kultūrinio ginčo laukas.

    BBC dokumentika turėtų pasirodyti kitais metais. Tikimasi, kad ji apims ir kūrybinį autorės kelią, ir klausimą, kaip atskirti kūrinio įtaką nuo autoriaus viešos laikysenos, kai ši tampa visuomenės debatų epicentru.

  • Mirė britų kompozitorius George Fenton: jo muzika lydėjo Davido Attenborough Žemės trilogiją

    Mirė britų kompozitorius George Fenton: jo muzika lydėjo Davido Attenborough Žemės trilogiją

    Mirė britų kompozitorius George Fenton, kurio muzika skambėjo vienose žiūrimiausių gamtos dokumentikų ir daugybėje kino filmų. Jam buvo 76 metai.

    Šeimos pranešime teigiama, kad kompozitorius mirė netikėtai spalio 5 dieną. Artimieji nurodė, kad jis paliko žmoną Amandą, buvusią žmoną Jane, vaikus ir anūkus.

    Karjera, trukusi daugiau kaip 50 metų

    Per daugiau nei penkis dešimtmečius trukusią karjerą G. Fenton kūrė muziką kinui, televizijai ir teatrui, o jo pavardė ne kartą atsidūrė svarbiausių apdovanojimų kontekste. Jis buvo nominuotas „Oskarui“ penkis kartus.

    Tarp ryškiausių jo darbų minimi filmai Gandhi, Cry Freedom, Dangerous Liaisons, The Fisher King ir Groundhog Day, taip pat kiti tarptautinei auditorijai gerai žinomi projektai. Jo muzika išsiskyrė gebėjimu derinti didelę emociją ir subtilų pasakojimo ritmą, todėl kompozitorius buvo kviečiamas į skirtingų žanrų kūrybą.

    Muzika, tapusi Davido Attenborough dokumentikų dalimi

    Ypatingą vietą G. Fenton biografijoje užima bendradarbiavimas su gamtos dokumentikų kūrėjais, įskaitant Davido Attenborough projektus. Jis kūrė muziką serijoms The Blue Planet, Planet Earth ir Frozen Planet, kurios dažnai vadinamos Žemės trilogija.

    Už televizijos darbus kompozitorius pelnė „Emmy“ apdovanojimus, o taip pat buvo įvertintas BAFTA prizais ir „Ivor Novello“ apdovanojimais. Šie įvertinimai pabrėžė jo indėlį į muziką, kuri ne tik papildo vaizdą, bet ir formuoja žiūrovo emocinį santykį su pasakojimu.

    Partnerystė su Ken Loach ir paskutiniai darbai

    G. Fenton ilgus metus siejo ir kūrybinė partnerystė su režisieriumi Ken Loach: jis kūrė muziką daugumai šio kūrėjo filmų, tarp jų My Name Is Joe, Sweet Sixteen, The Wind That Shakes the Barley, I, Daniel Blake, Sorry We Missed You ir The Old Oak.

    2023 metais kompozitoriui suteiktas Britų imperijos ordino Komandoro laipsnis už nuopelnus muzikai. Pranešta, kad paskutinis jo filmo garso takelis sukurtas režisierės Trudie Styler juostai Up Against It, kuri pristatyta rugsėjo 12 dieną Toronte vykusiame tarptautiniame kino festivalyje.

    Be kino ir dokumentikos, G. Fenton kūrė ir plačiai atpažįstamas britų transliuotojo BBC naujienų bei laidų temas. Tai buvo dar viena sritis, kurioje jo muzika tapo kasdienės informacijos vartojimo patirties dalimi.

  • Didžioji Britanija vėl dugne „Eurovizijoje“: parlamentarai aiškinsis, kas nebeveikia atrankoje

    Didžioji Britanija vėl dugne „Eurovizijoje“: parlamentarai aiškinsis, kas nebeveikia atrankoje

    „Eurovizijos“ nesėkmės keliasi į parlamentą

    Didžiosios Britanijos pasirodymai „Eurovizijoje“ tapo ne tik gerbėjų diskusijų, bet ir politikų darbotvarkės klausimu. Šalies parlamentarai rengiasi nagrinėti, kodėl buvusi konkurso lyderė pastaraisiais metais taip dažnai atsiduria lentelės apačioje.

    Šią analizę imasi atlikti Bendruomenių Rūmų Skaitmeninių technologijų, kultūros, žiniasklaidos ir sporto komitetas. Jis ketina aiškintis, kaip parenkamas šalies atstovas ir daina, bei ar prasti rezultatai susiję su atrankos modeliu, atlikėjais ar platesniais pokyčiais pačiame konkurse.

    Skaičiai, kurie verčia klausti

    Didžioji Britanija „Euroviziją“ yra laimėjusi penkis kartus ir priklauso vadinamajam didžiajam penketui, todėl jos vieta finale garantuota kasmet. Vis dėlto pastaraisiais dešimtmečiais šis statusas vis rečiau virsta aukšta vieta.

    Nuo 2016 metų britai į geriausiųjų dvidešimtuką pateko tik tris kartus, o šešis kartus užėmė 24 vietą arba dar žemesnę. Konkurso gerbėjams įstrigo 2021 metais įvykęs „nul points“ atvejis, kai Jameso Newmano daina „Embers“ finale negavo nė vieno balo.

    Dar vienas smūgis fiksuotas ir šiemet: Didžiosios Britanijos atstovai „Eurovizijoje“ surinko vos vieną balą ir vėl liko paskutiniai. Būtent tai, pasak britų žiniasklaidos, tapo postūmiu pradėti platesnį politinį svarstymą.

    Ką tiksliai tirs komitetas?

    Komitetas planuoja įvertinti, kaip Didžiojoje Britanijoje pasirenkama „Eurovizijos“ paraiška ir kas priima sprendimus dėl atlikėjo bei kūrinio. Taip pat numatoma kalbėtis su BBC atstovais, nes būtent ši nacionalinio transliuotojo organizacija šalyje atsakinga už konkurso transliacijas ir procesus, susijusius su dalyvavimu.

    Komiteto pirmininkė, konservatorių parlamentarė Caroline Dinenage teigė, kad politikai nori išsiaiškinti atrankos kriterijus ir priežastis, dėl kurių rezultatai tapo „prasti“.

    „Norime išsiaiškinti, kas parenka mūsų atstovą, kokiu pagrindu tai daroma ir ar prasti pastarųjų metų rezultatai yra prasto kūrinio pasirinkimo, silpno pasirodymo ar kitų veiksnių pasekmė“, – sakė Caroline Dinenage.

    Posėdžiai turėtų vykti artimiausiais mėnesiais, o šalia transliuotojo atstovų planuojama išklausyti ir muzikos industrijos ekspertus. Tikimasi, kad tai padės įvertinti ne vien pavienes klaidas, bet ir struktūrinius sprendimus, kurie lemia konkurencingumą didžiojoje scenoje.

    Viena šviesi išimtis ir naujos įtampos konkurse

    Pastaraisiais metais britai turėjo ir ryškią sėkmės akimirką: 2022 metais Samas Ryderis su daina „Space Man“ užėmė antrą vietą ir surinko 466 balus. Tai buvo vienas geriausių šalies rezultatų per maždaug penkiolika metų ir parodė, kad aukštas įvertinimas vis dar įmanomas.

    Tyrimas vyksta tuo metu, kai pats konkursas susiduria su didesnėmis politinėmis įtampomis. Pastaraisiais metais dalis valstybių ir transliuotojų kritiškai vertino „Eurovizijos“ sprendimus dėl dalyvių ir konkurso neutralumo, o kai kurios šalys buvo paskelbusios apie pasitraukimą ar boikotą.

    Didžioji Britanija tuo metu žvelgia į būsimus konkursus ir bando suprasti, kaip sugrįžti prie rezultatų, kurie atitiktų šalies muzikos industrijos ambicijas. Parlamento tyrimas gali tapti bandymu įvardyti nepatogią tiesą: problema slypi ne vien dainoje, o visame pasirengimo modelyje.

  • Britų „nul points“ Eurovizijoje pasiekė parlamentą: kas stumia Jungtinę Karalystę į dugną?

    Britų „nul points“ Eurovizijoje pasiekė parlamentą: kas stumia Jungtinę Karalystę į dugną?

    Jungtinėje Karalystėje Eurovizijos rezultatai tapo ne tik pramogų pasaulio, bet ir politinės darbotvarkės tema: parlamentarai ketina aiškintis, kodėl šalis vis dažniau atsiduria lentelės apačioje. Tyrimo iniciatoriai sako norintys suprasti, ar problemos slypi atrankos sistemoje, dainų pasirinkime, atlikėjų parengime ar platesniame kontekste.

    Britanija yra viena vadinamojo Didžiojo penketo šalių, kurioms Eurovizijos finale vieta garantuota. Istoriškai tai buvo viena stipriausių konkurso dalyvių: Jungtinė Karalystė yra laimėjusi penkis kartus, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais pergalių laikus pakeitė virtinė skaudžių nesėkmių.

    Parlamento Skaitmeninių technologijų, kultūros, žiniasklaidos ir sporto komitetas pranešė nagrinėsiantis, kaip parenkama šalies daina ir atstovas. Komitetas taip pat planuoja vertinti, kokį vaidmenį atlieka transliuotojas BBC, kuris Jungtinėje Karalystėje rodo Euroviziją ir dalyvauja atrankos procese.

    Komitetui vadovaujanti konservatorių parlamentarė Caroline Dinenage pabrėžė, kad tikslas yra išsiaiškinti sprendimų grandinę ir kriterijus, pagal kuriuos pasirenkamas atlikėjas.

    „Norime iki galo išsiaiškinti, kas ir kokiu pagrindu parenka mūsų atstovą, ir ar prasti pastarųjų metų rezultatai yra blogo dainos pasirinkimo, silpno pasirodymo ar kitų priežasčių pasekmė“, – sakė Caroline Dinenage.

    Pastarųjų metų statistika britams negailestinga: nuo 2016 metų Jungtinė Karalystė į pirmąjį dvidešimtuką pateko tik kelis kartus, o net kelis sezonus finišavo beveik paskutinė. Ryškiausiu simboliu tapo 2021 metais užfiksuotas „nul points“ – atvejis, kai šalis finale negavo nė vieno taško.

    2022 metais situaciją trumpam pakeitė Samas Ryderis, užėmęs antrą vietą ir surinkęs 466 taškus. Šis rezultatas buvo plačiai vertintas kaip ženklas, kad kryptingai investuojant į dainą, atlikėją ir sceninį sprendimą Jungtinė Karalystė gali sugrįžti į lyderių gretas.

    Vis dėlto vėlesni pasirodymai vėl pažėrė nusivylimo, o 2026 metų konkurse britų atstovai finišavo paskutiniai, surinkę vos vieną tašką. Tai ir tapo papildomu argumentu politikams kelti klausimą, ar dabartinis modelis užtikrina konkurencingą rezultatą, ar tik formaliai „užpildo“ garantuotą vietą finale.

    Planuojama, kad klausymuose per artimiausius mėnesius dalyvaus BBC atstovai ir muzikos industrijos ekspertai. Tyrimas turėtų apimti ir praktinius aspektus: nuo atrankos skaidrumo bei kūrybinės komandos pasirinkimo iki to, kaip vertinami scenos sprendimai, vadyba ir tarptautinė dainos rinkodara prieš konkursą.

    Šis parlamentinis dėmesys sutampa su platesnėmis Eurovizijos diskusijomis Europoje. Pastaraisiais metais konkurso reputaciją ir dalyvių sprendimus veikia geopolitinės įtampos, o dalis transliuotojų ir atlikėjų yra viešai kėlę klausimus dėl konkurso vertybinės krypties ir organizacinių sprendimų.

    2027 metų Eurovizija turėtų vykti Bulgarijoje, o Jungtinė Karalystė ją pasitinka simbolinėje nuotaikoje: nuo paskutinės britų pergalės bus praėję 30 metų. Todėl parlamentarų užmojis – ne tik rasti kaltuosius, bet ir suprasti, ką realiai reikia keisti, kad šalis vėl taptų rimta varžove, o ne nuolatiniu autsaideriu.