Tag: Be glitimo

  • Į tarkuotų bulvių masę dėkite 3 šaukštus šio priedo: blynai bus traškūs ir be glitimo

    Daugelis bulvinių blynų receptų masę tirština kvietiniais miltais, tačiau toks pasirinkimas ne visada duoda geriausią rezultatą. Kepant glitimas linkęs suformuoti elastingą tinklą, todėl blynai gali tapti minkštesni, kiek tąsūs, o atvėsę greičiau praranda traškumą.

    Praktiškesnė alternatyva yra ryžių miltai. Jie neturi glitimo, todėl keisdami kvietinius miltus dažnai padeda išgauti plonesnę, trapesnę plutelę, o pats blynas būna lengvesnis ir mažiau primena „guminę“ tekstūrą.

    Kas pasikeičia naudojant ryžių miltus

    Ryžių miltų krakmolas kepant greičiau sutvirtėja ir ant paviršiaus sudaro ploną, auksinę plutą. Dėl to blynai ilgiau išlieka traškūs net ir nukėlus nuo keptuvės, ypač jei kepami pakankamai įkaitintame riebalų sluoksnyje.

    Dar vienas privalumas yra riebalų sugėrimas. Kai masė tinkamai nusausinta, o keptuvė gerai įkaitinta, ryžių miltai dažnai padeda sumažinti į blynus „įsigeriantį“ aliejų, todėl jie atrodo ne tokie riebūs ir mažiau permirksta.

    Ryžių miltai taip pat tinka žmonėms, vengiantiems glitimo, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į sudėtį ir galimą kryžminę taršą. Sergantiems celiakija reikėtų rinktis produktą, aiškiai pažymėtą kaip be glitimo.

    Patikimas būdas traškesniems bulviniams blynams

    Norint gero rezultato, svarbiausia yra ne vien miltai, bet ir drėgmės kontrolė. Sutarkuotas bulves ir svogūną verta gerai nuspausti, o nupilto skysčio dugne nusėdusį bulvių krakmolą grąžinti atgal į masę, kad ji rištųsi ir kepant „nesubyrėtų“.

    Optimaliai proporcijai dažnai pakanka 3 pilnų šaukštų ryžių miltų maždaug 1 kilogramui bulvių. Masę geriausia maišyti šaukštu, o ne plakti, kad neatsirastų perteklinis „klampumas“, ir kepti vidutiniškai kaitriai, kad blynai skrustų, o ne gertų riebalus.

    Ingredientai ir gaminimas

    Jums reikės maždaug 1 kilogramo krakmolingesnių bulvių, 1 vidutinio svogūno, 1 kiaušinio, 3 pilnų šaukštų ryžių miltų, druskos ir pipirų. Kepimui tinka rapsų aliejus arba lydyti gyvūniniai riebalai, svarbiausia, kad keptuvėje jų būtų pakankamai ir jie būtų gerai įkaitę.

    Bulves ir svogūną sutarkuokite, masę nuspauskite, o nusistovėjusį krakmolą nuo dubens dugno įmaišykite atgal. Tuomet įdėkite kiaušinį, ryžių miltus, druską ir pipirus, suformuokite plonus blynus ir kepkite po 3–4 minutes iš abiejų pusių, kol gražiai apskrus.

    Patiekti geriausia iškart. Jei norite, kad traškumas išliktų ilgiau, keptus blynus trumpam dėkite ant popierinio rankšluosčio, o ne kraukite vieną ant kito storu sluoksniu.

  • Mažai kas žino, bet šis augalas gali padėti lieknėti: sotus, beveik nekaloringas

    Mažai kas žino, bet šis augalas gali padėti lieknėti: sotus, beveik nekaloringas

    Kas yra konjakas?

    Konjakas – Azijoje paplitęs gumbinis augalas, kurio pagrindinė vertė slypi šaknyje (gumbe). Iš jos gaminami miltai ir įvairūs produktai, dažniausiai makaronai „Shirataki“ bei ryžių pakaitalai, vertinami dėl itin mažo kaloringumo.

    Šie gaminiai pastaraisiais metais vis dažniau aptinkami ir Europos parduotuvėse, nes auga mažiau kaloringų bei mažiau angliavandenių turinčių alternatyvų paklausa. Konjako produktai dažniausiai būna neutralaus skonio, todėl jų sėkmę dažnai lemia padažas ir pagardai.

    Kodėl jis siejamas su sotumu?

    Konjako gumbuose yra tirpios skaidulos gliukomanano, kurios, gavus skysčių, brinksta ir sudaro gelį. Dėl to skrandžio turinys gali pasišalinti lėčiau, o sotumo jausmas kai kuriems žmonėms išlieka ilgiau.

    Europos maisto saugos institucijų vertinimu, gliukomananas, laikantis mažo kaloringumo mitybos, gali prisidėti prie svorio mažinimo, jei vartojamas tinkamu kiekiu ir su pakankamai vandens. Tačiau tai nėra stebuklingas sprendimas: rezultatą paprastai lemia bendras kalorijų balansas ir ilgalaikiai įpročiai.

    Kam tinka ir ką svarbu žinoti?

    Konjako makaronai ar ryžių pakaitalai dažnai pasirenkami žmonių, kurie mažina porcijų dydį arba ieško alternatyvų kvietiniams makaronams. Dalis gaminių yra be glitimo, todėl gali tikti glitimo netoleruojantiems, nors visada svarbu patikrinti ženklinimą.

    Renkantis konjako produktus verta atkreipti dėmesį į sudėtį: dalis gamintojų prideda kitų skaidulų ar priedų, keičiančių tekstūrą. Taip pat svarbu gerti pakankamai skysčių, nes brinkstančios skaidulos be vandens gali sukelti nemalonų pojūtį ar virškinimo sutrikimų.

    Dietologai pabrėžia, kad didžiausia konjako gaminių vertė – ne vitaminai ar mineralai, o galimybė sumažinti patiekalo energinę vertę nepajaučiant ryškaus alkio. Praktikoje tai geriausiai veikia tuomet, kai konjako makaronai derinami su baltymais, daržovėmis ir subalansuotais riebalais.

    Jei turite rijimo ar virškinamojo trakto problemų, vartojate vaistus ar sergate lėtinėmis ligomis, prieš dažniau įtraukiant konjako skaidulas į racioną verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Tai ypač aktualu, jei planuojate vartoti gliukomanano papildus, o ne tik maisto produktus.

  • Gydytojai aiškina: balti ar skrudinti grikiai – kurie išties geresni žarnynui?

    Grikiai dažnai laikomi paprastu garnyru, tačiau jų maistinė vertė ir poveikis savijautai gali būti gerokai didesni, nei atrodo. Mitybos specialistai pabrėžia, kad grikiuose gausu skaidulų, augalinių baltymų ir mineralų, todėl jie gali tapti kasdieniu, nebrangiu pasirinkimu.

    Grikiai natūraliai neturi glitimo, todėl tinka žmonėms, vengiantiems kviečių ir kitų glitimo šaltinių. Be to, grikiuose yra magnio, geležies ir antioksidantų, o jų sudėtyje esanti rutina siejama su kraujagyslių funkcijos palaikymu.

    Skirtumas tarp baltų ir skrudintų

    Balti, arba neskrudinti, grikiai pasižymi švelnesniu skoniu ir neutralesniu aromatu. Dėl to jie lengviau dera su daržovėmis, žolelėmis, lengvais padažais ir tinka patiekalams, kuriuose norisi subtilesnio skonio.

    Skrudinti grikiai yra tamsesni, turi ryškesnį, šiek tiek riešutinį poskonį ir dažnai būna birūs. Terminis apdorojimas prieš fasavimą keičia ne tik aromatą, bet ir tai, kaip grikiai elgiasi verdant, todėl skrudinta kruopa dažnai pasirenkama, kai norisi intensyvesnio charakterio.

    Kas geriau žarnynui?

    Žarnyno darbui svarbiausias veiksnys yra skaidulos, o jų grikiuose yra reikšmingas kiekis abiem atvejais. Skaidulos padeda palaikyti reguliarų tuštinimąsi, ilgiau suteikia sotumo jausmą ir prisideda prie palankesnės žarnyno mikrobiotos.

    Maistinė vertė tarp baltų ir skrudintų grikių paprastai panaši, tačiau intensyvesnis kaitinimas gali sumažinti dalį jautresnių junginių. Praktikoje didesnę reikšmę dažnai turi ne vien kruopos rūšis, o bendras racionas, skaidulų kiekis per dieną ir tai, su kuo grikiai valgomi.

    Kaip virti, kad išliktų daugiau naudos

    Vertingiausia, kai kruopos neperverdamas ir nenaudojamas per didelis vandens kiekis, nes dalis vandenyje tirpių medžiagų gali pasišalinti su nuoviru. Patogus būdas yra virti minimaliai vandens arba brinkinti po užvirimo, kad kruopos sugertų skystį.

    Jei tikslas yra lengvesnis, žarnynui palankesnis patiekalas, grikius verta derinti su daržovėmis, ankštiniais, raugintais produktais ir sveikaisiais riebalais. O norint mažiau apsunkinančio varianto, pravartu riboti labai riebius padažus ir didelius keptos mėsos kiekius.

    Kasdienybėje geriausia turėti abi grikių versijas ir rinktis pagal patiekalą bei skonį. Balti grikiai dažniau tiks švelniems deriniams, o skrudinti gali tapti pagrindu sodresniems, labiau išraiškingiems patiekalams.