JAV Karinės oro pajėgos oficialiai įvardijo du pirmuosius Collaborative Combat Aircraft (CCA) programos orlaivius, vadinamus lojaliomis sparnuotėmis: FQ-42 „Vengeance“, kurį kuria „General Atomics“, ir FQ-44 „Fury“, kurį kuria „Anduril Industries“.
Šis sprendimas reiškia perėjimą nuo bandymų ir vertinimo prie inžinerinės plėtros bei pasirengimo gamybai. JAV planas numato, kad CCA klasės aparatai veiks greta pilotuojamų naikintuvų ir padės didinti kovinį pajėgumą be proporcingo rizikos augimo pilotams.
Kas yra lojalios sparnuotės?
CCA – tai pusiau autonominiai bepilotai orlaiviai, kurių paskirtis yra veikti komandoje su naikintuvais, tokiais kaip F-35, ir su ateities 6 kartos platformomis, į kurias JAV orientuoja naujos kartos pajėgumus, įskaitant programoje minimą F-47.
Numatoma, kad tokie aparatai galės nešti sensorius ir ginkluotę oras–oras, vykdyti žvalgybą, nustatyti taikinius, taip pat veikti arčiau priešo valdomos oro erdvės. Esminė idėja yra išsklaidyti funkcijas tarp didesnio kiekio pigesnių platformų ir taip apsunkinti priešo sprendimų priėmimą.
Kiek bepilotų planuojama įsigyti?
Naujausiose JAV Karinių oro pajėgų deklaracijose minimas tikslas iki šio dešimtmečio pabaigos turėti daugiau nei 150 kovai parengtų CCA klasės orlaivių. Taip pat patvirtinamas ketinimas iki 2032 metų pasiekti 500 vienetų ribą, o tai reikštų spartų gamybos masto didinimą po pirmųjų partijų.
Viešojoje erdvėje aptariamas ir dar ambicingesnis scenarijus, siejamas su ilgalaikiu poreikiu turėti apie 1 000 lojalių sparnuočių, kad jos galėtų nuolat papildyti naikintuvų grupes skirtinguose regionuose. Tokiam tikslui pasiekti reikėtų ne tik gamybos pajėgumų, bet ir patikimos tiekimo grandinės bei greito parengties ciklo.
Ką tai keičia F-35 ir būsimų naikintuvų taktikoje?
FQ-42 ir FQ-44 nėra kuriami kaip pažangių pilotuojamų naikintuvų pakaitalai. Jų vaidmuo labiau primena pajėgumų daugiklį: daugiau jutiklių, daugiau raketų, daugiau taktinių variantų tame pačiame skrydžio uždavinyje.
Tokie bepilotai galėtų skristi prieš pilotuojamas platformas, padėti elektroninėje kovoje, atlikti rizikingesnes užduotis ar priversti priešo naikintuvus ir oro gynybos sistemas vienu metu reaguoti į daug taikinių. Praktikoje tai gali keisti oro mūšio matematiką, kai ribotas F-35 ar būsimų naikintuvų skaičius būtų sustiprinamas keliomis pusiau autonominėmis platformomis.
Programos sėkmę lems tai, kaip greitai bus pasiektas patikimas autonomijos lygis, kaip bus užtikrintas ryšys ir valdymas trukdymo sąlygomis bei kaip efektyviai pavyks sumažinti vieneto kainą. Būtent šie veiksniai nulems, ar ambicingi JAV planai virs realiu masiniu pajėgumu.