Tag: Beata Zalot

  • Čikagos golfo lauke kepami oscypkai: reporterė knygoje aprašė Podhalės kalniečius Amerikoje

    Lenkijos Podhalės kalniečiai JAV randa netikėčiausių būdų išsaugoti tradicijas – pavyzdžiui, Čikagos priemiestyje, šalia golfo aikštyno, jie gano avis ir gamina oscypkus. Tokias istorijas beveik tris dešimtmečius rinko ir aprašė reporterė Beata Zalot.

    Kaip rašoma lenkų leidinyje „Super Express“, autorė naujoje knygoje „Amerykańska juhaska“ sudėjo dalį reportažų apie Podhalės emigrantų gyvenimą už Atlanto – nuo kasdienės rutinos iki neįprastų, kartais rizikingų kelių į „svajonių Ameriką“.

    Pavadinime vartojamas žodis „juhaska“ reiškia ne tik merginą, ganiusią avis kalnų ganyklose. Autorė aiškina jį plačiau – kaip visą gyvenimo būdą, įpročius ir pareigas, susijusias su piemenyste, o šią metaforą pritaiko emigrantų patirtims.

    Per 29 darbo metus „Tygodnik Podhalański“ ji į JAV vyko ne kartą – ypač dažnai į Čikagą, kur ilgą laiką veikė redakcija. Iš kelių šimtų tekstų knygai ji atrinko maždaug 30, dalį jų papildė ir atnaujino, o apie jau mirusius herojus įrašė faktą apie jų mirtį.

    Oscypkai prie golfo aikštyno

    Viena ryškiausių knygos istorijų – apie grupę Podhalės vyrų, kurie netoli Čikagos išsinuomojo žemę iš golfo aikštyno savininko, pasistatė bacówką (piemenų trobelę) ir ėmė ganyti avis. Nors kasdien dirba statybose ar kituose darbuose, jie pasidalija budėjimais prie bandos.

    Ši savotiška „kooperatyvo“ idėja tapo ne vien būdu gaminti sūrius. Pasak autorės, ten rengiami susibūrimai, o JAV gimusiems jauniems kalniečiams parodomi protėvių piemenų papročiai – taip tradicijos persikelia į visai kitą aplinką.

    Knygoje minimos ir kitos neįprastos patirtys: kai kurie herojai į JAV esą kadaise pateko slapta – sunkvežimiuose su dvigubomis sienomis ar net žemės ūkio lėktuvu. Autorė pasakoja ir apie renginius bei bendruomenės gyvenimą skirtingose valstijose, nuo Arizonos iki Kolorado.

    Emigrantų kartos: sunkus darbas ir vaikų šuolis aukštyn

    Beata Zalot pabrėžia, kad emigracijos „veidas“ priklauso nuo kartos. Pirmoji dažniausiai imasi sunkiausių fizinių darbų – valymo, darbo fabrikuose ar statybose, tačiau jų vaikai neretai turi daugiau galimybių.

    Autorę ypač sujaudino istorija apie Józefą Długopolską, kuri į Čikagą atvyko būdama penkerių, greitai išmoko anglų kalbą ir vaikystėje talkino suaugusiesiems kaip vertėja gydytojų kabinetuose. Tai, pasak autorės, tapo postūmiu siekti medikės kelio – šiandien ji dirba pediatre ir moko medicinos studentus.

    Knygoje aptariama ir tapatybės tema: autorė stebisi, kad JAV gimę vaikai noriai lanko regioninių kolektyvų repeticijas, didžiuojasi vilkėdami kalniečių kostiumus ir net kalba tarme. Ji mini ir pavyzdį Krystiano Nowako, gimusio Čikagoje, bet vėliau persikėlusio į Podhalę ir socialiniuose tinkluose populiarinančio regiono kultūrą.

    „Heca“ dėl viršelio ir nepriklausomos reporterės principai

    Atskirą dėmesį pokalbyje užėmė ažiotažas, kilęs dėl knygos pristatymo Šiaurės Amerikos Podhalės sąjungos aplinkoje. Autorė teigia, kad nebuvo jokio oficialaus sprendimo neleisti pristatymo, tačiau iš pažįstamų išgirdo, jog daliai žmonių nepatiko viršelis.

    Ant knygos viršelio – Wojciecho Dorulos nuotrauka. Pasak autorės, knyga nebuvo rašoma pagal užsakymą, todėl turinys ir pasirinkimai yra jos, o nuotrauką parinko leidykla, ji tik patvirtino – nors apie patį W. Dorulą knygoje nerašoma.

    Beata Zalot tikina niekada nerašiusi „laurek“ ir nesitaikiusi prie diktuojamų nuomonių. Jos teigimu, „Amerykańska juhaska“ nėra pasakojimas apie organizacijas ar valdžią – tai knyga apie žmones ir jų likimus, o labiausiai įsižeisti, jos manymu, gali tie, kurie joje savęs nerado.

    Autorė užsimena turinti daugiau sukauptos medžiagos, tad ateityje galėtų pasirodyti išplėstas leidimas. Šiuo metu ji dirba Zakopanės Witkacy teatro aplinkoje, rengia kitus leidinius ir sako, kad laiko kūrybai nuolat pritrūksta.