Paukščiai į vėjo jėgaines dažniausiai atsitrenkia ne „neatsargumo“, o regos ypatumų ir aerodinaminės aplinkos dėlionėje. Greitai besisukančios mentės gali sudaryti klaidinantį atviros erdvės vaizdą, o šviesos atspindžiai tam tikromis sąlygomis sumažina menčių pastebimumą.
Dėl to kai kurios rūšys praskrenda pavojingai arti rotoriaus zonos ir susidūrimų rizika išlieka net tada, kai paukščiai ilgą laiką gyvena šalia parkų. Būtent todėl pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama sprendimams, kurie veiktų ne per ilgalaikį „mokymąsi“, o per momentinį signalą ore.
Kodėl mentės tampa sunkiai matomos
Vėjo jėgainių mentės juda dideliu kampiniu greičiu, todėl akiai jos gali „susilieti“ su fonu, ypač kai kontrastas mažas, o apšvietimas kinta. Tyrėjai pabrėžia, kad paukščių rega skiriasi nuo žmogaus: dalis rūšių kitaip apdoroja judesį ir kontrastą, todėl įprasta balta mentė nebūtinai yra aiškus kliūties signalas.
Vien spalvos pakeitimas ne visada duoda norimą efektą, nes vienodai nuspalvintas paviršius toliau išlieka menkai „skaitomas“ kaip grėsmė greito judesio sąlygomis. Dėl to ieškoma vizualinių sprendimų, kurie iš karto priverstų sulėtinti skrydį, sustoti ar pakeisti kryptį.
Kas yra „gyvatės“ raštas
Naujesniuose bandymuose dėmesys krypsta į ryškius, didelio kontrasto raštus, primenančius gamtoje sutinkamus įspėjamuosius signalus. Tyrimuose naudoti raštai, kurie vizualiai primena „gyvatės“ motyvus ar panašaus tipo įspėjamuosius piešinius, o jų tikslas yra sukelti paukščiui aiškų, instinktyviai suprantamą pavojaus stimulą.
Laboratorinėse ir kontroliuojamose stebėsenose fiksuota, kad priartėję paukščiai dažniau pristabdo, ima vertinti situaciją ir neretai apsisuka dar iki rotoriaus zonos. Tokia „pauzė“ ore laikoma kritiškai svarbia, nes net kelios papildomos akimirkos gali lemti, ar skrydis bus pakoreguotas laiku.
Ką tai gali reikšti vėjo parkams
Praktinė tokio sprendimo pusė yra paprasta: raštai gali būti pritaikomi esamoms jėgainėms, todėl nereikia iš esmės perdaryti visos infrastruktūros. Tai ypač aktualu regionams, kuriuose vėjo energetika sparčiai plečiasi, o kartu didėja poreikis mažinti poveikį biologinei įvairovei.
Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad rezultatai priklauso nuo rūšies, vietovės ir migracijos koridorių, taip pat nuo to, kaip tiksliai raštas matomas skirtingomis oro bei apšvietimo sąlygomis. Plačiam diegimui reikalinga ilgalaikė stebėsena realiuose vėjo parkuose, kad būtų aišku, kaip keičiasi susidūrimų statistika ir ar neatsiranda nepageidaujamų poveikių kitoms rūšims.
Diskusijose apie poveikį dažnai minimi dideli skaičiai, tačiau įvairiuose regionuose jie smarkiai skiriasi dėl skirtingų skaičiavimo metodikų ir stebėsenos intensyvumo. Todėl didžiausia šių bandymų vertė yra kryptis: ieškoma patikimų, palyginti nebrangių priemonių, kurios realiomis sąlygomis pastebimai sumažintų paukščių žūtis prie vėjo jėgainių.
„Siekiame ne tik patikrinti, ar paukštis mato mentę, bet ir ar vizualinis signalas priverčia jį laiku pakeisti elgesį ore“, – teigiama tyrėjų išvadose.