Tag: Bekingemo rūmai

  • Princesės Dianos brolio knyga įplieskė ginčą su karaliumi Karoliu III: rūmų atsakas retas

    Princesės Dianos brolio knyga įplieskė ginčą su karaliumi Karoliu III: rūmų atsakas retas

    Antradienį pasirodžiusi princesės Dianos brolio Charleso Spencerio knyga vėl atvėrė senas Britanijos karališkosios šeimos žaizdas. Joje pateikiami griežti teiginiai apie Dianą ir jos buvusį vyrą, dabar karalių Karolį III, o vieša rūmų reakcija tapo neįprastai aštri.

    Knygoje Swan Song: Diana, My Sister autorius aprašo konfliktą su tuometiniu princu Charlesu dėl sprendimo, kad princesės sūnūs Williamas ir Harry, tuomet 15 ir 12 metų, eis už motinos karsto 1997 metų laidotuvių procesijoje. Spenceris teigia bandęs įtikinti rūmus, jog Diana nebūtų norėjusi, kad berniukai patirtų tokį išbandymą.

    Pasak Spencerio, ginčas peraugo į emocingą susidūrimą, o princas, jo žodžiais, reagavo itin audringai. Autorius taip pat teigia išgirdęs frazę, kurią pristato kaip cinišką požiūrį į Dianos atminimą.

    „Jo Didenybė supranta, kad brolio gedulo skausmas gali aptemdyti protą, paveikti sprendimą ir nuspalvinti atmintį taip, kaip kiti to neatpažįsta, net ir po daugelio metų“, – teigiama Bekingemo rūmų pareiškime.

    Rūmų pozicija išsiskiria tuo, kad karališkoji šeima paprastai vengia atvirų polemikų dėl biografijų ar atsiminimų knygų, ypač kai jose kalbama apie senas, visuomenėje jautriai vertinamas istorijas. Vis dėlto, pasak knygos ištraukų, ginčo ašis sukasi apie pačios monarchijos sprendimus Dianos mirties metu ir po jos, o tai ir šiandien išlieka reputaciškai jautri tema.

    Spenceris viešai gynė savo pasakojimą ir tvirtino, kad pateikia tiesą, paremtą jo paties prisiminimais. Komentuodamas rūmų atsaką, jis leido suprasti, kad, jo manymu, karališkąją šeimą galėjo paskatinti pyktis arba nepatogumas dėl atgimstančios diskusijos.

    Senos įtampos sugrįžta

    Diana ir tuometinis princas Charlesas susituokė 1981 metais, o jų santuoka ir vėlesnės skyrybos tapo vienu ryškiausių monarchijos krizių epizodų XX amžiaus pabaigoje. Pora išsiskyrė 1996 metais, o po dešimtmečio Charlesas vedė Camillą Parker Bowles, dabar karalienę Camillą.

    Spenceris daugelį metų kritiškai vertino tai, kaip, jo manymu, Diana buvo traktuojama rūmų aplinkoje. Šią įtampą po Dianos mirties sustiprino ir visuomenės nuotaikos, kai dalis britų karališkajai šeimai priekaištavo dėl pernelyg santūrios reakcijos į pasaulinį gedulą.

    Knygoje taip pat keliami klausimai dėl to meto rūmų požiūrio į princą Harry, kurį autorius apibūdina kaip ypač pažeidžiamą po laidotuvių. Spenceris rašo, kad berniukui trūko artumo ir ramybės, o vietoje to, jo vertinimu, situacija buvo valdoma pernelyg formaliai.

    Viešos atminties kova

    Pastaraisiais dešimtmečiais monarchija stengėsi atsitraukti nuo 1997 metų krizės šešėlio, o viešo bendravimo stilius palaipsniui tapo šiltesnis ir labiau asmeniškas. Vis dėlto kiekvienas naujas leidinys apie Dianą ar jos santuoką sugrąžina diskusiją apie atsakomybę, žiniasklaidos spaudimą ir sprendimus, kurie buvo priimti gedulo akivaizdoje.

    Kritikai svarsto, kodėl autorius nusprendė sugrįžti prie skausmingų prisiminimų praėjus beveik trims dešimtmečiams. Pats Spenceris aiškina norėjęs užfiksuoti savo patirtį ir atsiminimus „kartą ir visiems laikams“, kad jo sesers istorija, jo žodžiais, nebūtų formuojama vien kitų interpretacijų.

    Leidėjai skelbia, kad knyga bus platinama tarptautiniu mastu ir išversta į 12 kalbų. Tai reiškia, kad debatai dėl Dianos palikimo, santykių su rūmais ir karališkosios šeimos sprendimų dar kartą taps plačiai aptariami ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir už jos ribų.

  • Karalius Karolis III pirmąkart atvėrė mokesčius: paviešino sumą, bet svarbi detalė liko šešėlyje

    Karalius Karolis III pirmąkart atvėrė mokesčius: paviešino sumą, bet svarbi detalė liko šešėlyje

    Istorinis žingsnis iš Bekingemo

    Bekingemo rūmai paviešino karaliaus Karolio III asmeninių mokesčių sumą už 2024–2025 finansinius metus. Tai pirmas kartas, kai viešai paskelbta valdovo asmeninė mokesčių sąskaita, nors monarchijos finansai šimtmečius buvo aptarinėjami tik fragmentiškai.

    Karalius per šį laikotarpį sumokėjo apie 15 000 000 eurų mokesčių. Rūmų teigimu, sprendimas priimtas paties karaliaus iniciatyva, siekiant didesnio skaidrumo ir aiškesnio atsiskaitymo visuomenei.

    Kiek sumokėjo ir kodėl tai neįprasta

    Palyginimui, už ankstesnius metus nurodoma maždaug 13 500 000 eurų suma, o nuo 2022 metų rugsėjį įvykusio įžengimo į sostą bendra savanoriškai sumokėtų mokesčių suma viršija 34 000 000 eurų. Tokie skaičiai, tikėtina, karalių įrašytų tarp didžiausių Jungtinės Karalystės mokesčių mokėtojų.

    Neįprastumas slypi tame, kad monarchas daugeliu atvejų neturi teisinės prievolės mokėti dalies mokesčių. Pagal istoriškai susiformavusias taisykles valdovas yra atleistas nuo pajamų mokesčio ir kapitalo prieaugio mokesčio, o svarbiausia išimtis susijusi su paveldėjimu tarp suvereno ir įpėdinio.

    Vis dėlto dabartinė praktika remiasi savanoriškumu: Karolis III tęsia Elžbietos II laikais įtvirtintą principą savanoriškai mokėti pajamų ir kapitalo prieaugio mokesčius. Tai leidžia rūmams teigti, kad monarchija prisideda prie viešųjų finansų, net jei dalis išimčių išlieka.

    Kas uždirba monarchui daugiausia

    Didžioji karaliaus privačių pajamų dalis siejama su Lankasterio hercogyste, istoriniu žemės ūkio ir komercinio nekilnojamojo turto portfeliu. Skelbiama, kad šis turtas pernai monarchui sugeneravo apie 29 000 000 eurų pajamų.

    Papildomų lėšų karalius gauna iš privačių valdų Balmorale ir Sandringame, taip pat iš asmeninių investicijų. Šios pajamos, priešingai nei valstybės finansuojamos monarchijos išlaidos, yra laikomos privataus pobūdžio ir tradiciškai atskleidžiamos tik iš dalies.

    Skaidrumo kampanija ir kritika

    Mokesčių paviešinimas pristatytas platesniame monarchijos modernizavimo kontekste. Tarp pastaruoju metu aptariamų sprendimų minimas ir planas, kad pasibaigus Bekingemo rūmų renovacijai karalius ten nuolat negyvens.

    „Pati suma nieko nepasako, jei visuomenė nemato, iš ko tiksliai gaunamos pajamos ir kaip apskaičiuojama mokesčių bazė“, – sakė antimonarchistinės organizacijos Republic atstovas Grahamas Smithas.

    Kritikai pabrėžia, kad skaidrumo efektą mažina tai, jog paskelbiama tik galutinė mokesčių suma, tačiau nepateikiamas detalus pajamų, lengvatų ir apmokestinimo pagrindų išskaidymas. Todėl, jų vertinimu, visuomenė vis dar nemato pilno vaizdo, kiek monarchija uždirba ir kokiomis išimtimis naudojasi.

    Valstybės pinigai: dideli skaičiai išlieka

    Diskusijas kaitina ir viešasis finansavimas per Suvereno dotaciją, kuri skiriama monarchijos oficialioms funkcijoms bei rūmų išlaikymui. Nurodoma, kad 2026–2027 metais dotacija turėtų siekti apie 160 000 000 eurų, o vėliau planuojama ją mažinti iki maždaug 116 000 000 eurų per metus.

    Vis dėlto mokesčių atskleidimas laikomas reikšmingu precedentu: pirmą kartą modernioje Jungtinės Karalystės istorijoje visuomenė gavo konkretų skaičių, kiek valdantis monarchas sumoka mokesčių. Tačiau kartu tai parodė ir ribą, kiek rūmai pasirengę atverti detales apie tikrąjį karališkosios finansų sistemos mastą.