Tag: Belaisvių apsikeitimas

  • Abu Dabyje baigėsi Ukrainos–JAV–Rusijos derybos: Kyjivas pradėjo konsultacijas su Europa

    Trečiadienį Abu Dabyje baigėsi derybos formatu Ukraina–JAV–Rusija, o iškart po jų prasidėjo Ukrainos atstovų susitikimas su Europos valstybių partneriais.

    Apie tai pranešė agentūra „Interfax-Ukraina“, remdamasi savo šaltiniu.

    Ši diena buvo antroji ir paskutinė trišalių derybų diena Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje. Skelbiama, kad tai buvo pirmasis toks susitikimas nuo vasario.

    Ukrainos delegacijos vadovas Rustemas Umerovas anksčiau buvo nurodęs, kad po pokalbių su Rusija, tarpininkaujant JAV, delegacija planuoja atskirai tartis ir su Europos partneriais.

    Kalbėta ir apie belaisvius

    Antradienį, šaltinių teigimu, Ukrainos, Rusijos ir JAV derybose sutarta netrukus surengti „plataus masto belaisvių apsikeitimą“.

    Taip pat nurodoma, kad trečiadienį aptartos temos apėmė saugumo garantijas Ukrainai ir visai Europai, Ukrainos pokarinės atstatymo planus bei naują Europos saugumo architektūrą pasitikėjimo krizės sąlygomis.

    Pasak agentūros šaltinio, atskirai esą nagrinėti ir Rusijos reikalavimai dėl saugumo garantijų pačiai Rusijai.

    Kas dalyvavo derybose

    Į Ukrainos delegaciją įėjo Rustemas Umerovas, prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas, valdančiosios partijos „Tautos tarnas“ frakcijos vadovas Davydas Arachamija, pirmasis Prezidento biuro vadovo pavaduotojas Serhijus Kyslyca ir Ukrainos karinės žvalgybos (HUR) vadovo pavaduotojas Vadymas Skibyckis.

    Rusijos delegacijai vadovavo vienas artimesnių Vladimiro Putino patarėjų Vladimiras Medinskis, laikomas vienu pagrindinių Kremliaus ideologų.

    JAV derybose atstovavo pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Steve’as Witkoffas.

  • Abu Dabyje Ukraina ir Rusija sutarė dėl didelio belaisvių apsikeitimo, JAV pasiuntiniai vyks pas Putiną

    Abu Dabyje Ukraina ir Rusija sutarė dėl didelio belaisvių apsikeitimo, JAV pasiuntiniai vyks pas Putiną

    Po dviejų dienų JAV tarpininkautų derybų Abu Dabyje Ukraina ir Rusija iš esmės sutarė dėl didelio karo belaisvių apsikeitimo, tačiau proveržio dėl paliaubų ar teritorinių klausimų pasiekti nepavyko.

    Apie susitarimą trečiadienį Jungtiniuose Arabų Emyratuose pranešė JAV pasiuntinys Jaredas Kushneris, rašo „Euronews“. Pasak jo, galutinis apsikeitimo dalyvių skaičius turėtų būti nustatytas ketvirtadienį.

    „Vienas iš pozityvių dalykų – sutarėme, kad įvyks didžiausias humanitarinis belaisvių paleidimas, o skaičius galutinai sutarsime rytoj“, – sakė J. Kushneris.

    Planuojamą apsikeitimą patvirtino ir Ukrainos vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas bei Rusijos atstovas Vladimiras Medinskis, tačiau nei apsikeitimo laiko, nei tikslaus masto jie nedetalizavo.

    Apie kokį apsikeitimą kalbama

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį teigė, kad derybose buvo aptarinėjamas apsikeitimas po 1 000 belaisvių iš kiekvienos pusės. Jo žodžiais, šis skaičius galėtų išaugti iki 1 500 iš abiejų pusių.

    Šis susitarimas laikomas apčiuopiamiausiu – ir kol kas vieninteliu – rezultatu po pirmųjų tiesioginių Kyjivo ir Maskvos derybų per devynis mėnesius. Ankstesnis raundas Ženevoje šių metų vasarį proveržio taip pat neatnešė.

    Priminta ir tai, kad per derybas Stambule 2025 metų gegužę abi šalys buvo sutarusios apsikeisti po 1 000 belaisvių, nors tuomet paliaubų susitarimo pasiekti nepavyko.

    JAV pasiuntiniai ruošiasi kelionėms į Maskvą ir Dubliną

    J. Kushneris teigė, kad ketvirtadienį jis ir Steve’as Witkoffas vyks į Maskvą susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Po to planuojama kelionė į Dubliną deryboms su V. Zelenskiu.

    Tuo metu pagrindiniai nesutarimai, stabdantys platesnį susitarimą, išlieka tie patys. Rusija reikalauja, kad Ukraina pasitrauktų iš dalies Donbaso regiono teritorijų, kurios vis dar kontroliuojamos Kyjivo, o V. Zelenskis pabrėžia, kad teritoriniai sprendimai turi būti aptariami lyderių lygmeniu.

    Maskva taip pat atmetė raginimus nedelsiant skelbti paliaubas, tvirtindama, kad prieš tai būtina susitarti dėl platesnių saugumo garantijų.

    Europos atstovai dalyvavo atskiruose pokalbiuose

    Europos atstovai Abu Dabyje dalyvavo atskirose konsultacijose su Ukrainos ir JAV pareigūnais, tačiau tiesiogiai trišalėse derybose nedalyvavo.

    V. Medinskis teigė, kad Rusijos delegacija su Europos atstovais nesikalbėjo ir suabejojo jų buvimo derybų vietoje prasme, taip pat sakė negavęs konkrečių taikos iniciatyvų.

    R. Umerovas nurodė, kad Ukrainos delegacija trečiadienį planuoja tolesnes diskusijas su Europos partneriais. Tuo metu Vašingtonas leido suprasti, kad ateityje europiečiai galėtų įsitraukti į derybas, ypač jei jos plėstųsi iki žemyno saugumo architektūros klausimų.

  • Zelenskis: Ukrainos derybininkas vyksta į JAV gaivinti derybų su Rusija – aptars belaisvius ir garantijas

    Zelenskis: Ukrainos derybininkas vyksta į JAV gaivinti derybų su Rusija – aptars belaisvius ir garantijas

    Ukrainos aukšto rango derybininkas Rustemas Umerovas ketvirtadienį Floridoje susitiks su JAV pareigūnais ir aptars galimus žingsnius, galinčius atgaivinti derybas su Rusija dėl plataus masto karo pabaigos. Apie vizitą pranešta tuo metu, kai tarpininkaujant Vašingtonui pažanga pastaraisiais mėnesiais buvo menka.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad Kyjivas šiam kontaktų etapui yra nusibrėžęs konkrečius tikslus. Tarp jų – galimas belaisvių apsikeitimas bei saugumo garantijos, kurios būtų aktualios po karo.

    „Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius šiandien surengs virtinę susitikimų su JAV prezidento pasiuntiniais“, – rašė Volodymyras Zelenskis.

    Pasak jo, kartu su Umerovu taip pat aptartas darbas su Europos partneriais, įskaitant bendrus projektus gynybos technologijų srityje. Ukrainos pusė pabrėžia, kad technologinis bendradarbiavimas, ypač bepiločių srityje, išlieka vienu svarbiausių atsako į Rusijos agresiją elementų.

    Šis vizitas į JAV nėra pirmas: Umerovas jau buvo susitikęs su JAV specialiuoju pasiuntiniu Steve’u Witkoffu ir JAV prezidento Donaldo Trumpo žentu Jaredu Kushneriu. Tuomet taip pat buvo kalbėta apie galimus derybų formatus ir sąlygas, kurios galėtų tapti pagrindu tolesniems politiniams sprendimams.

    JAV, prezidentu vėl tapus Donaldui Trumpui, viešai ragino Maskvą ir Kyjivą ieškoti derybinio sprendimo, tačiau iki šiol tai nepriartino šalių prie susitarimo. Ukrainoje karas tęsiasi jau ketvirtus metus nuo Rusijos pradėtos plataus masto invazijos.

    Pastarosiomis savaitėmis derybinė dinamika, anot publikacijoje minimų vertinimų, dar labiau susilpnėjo, nes JAV dėmesį nukreipė konfliktas Artimuosiuose Rytuose. Tuo pat metu nei Kyjivas, nei Maskva neatsisako esminių pozicijų dėl teritorijų.

    Ukraina yra siūliusi įšaldyti konfliktą dabartinėse fronto linijose, tai reikštų laikiną karo veiksmų sustabdymą išlaikant esamą situaciją. Rusija tokią idėją atmeta ir, kaip skelbiama, reikalauja visos Donecko srities, nors dalį jos tebekontroliuoja Ukraina, o Kyjivas šiuos reikalavimus vadina nepriimtinais.

    Maskvos paskelbtos paliaubos

    Tuo pačiu metu Kremlius pareiškė ketvirtadienį pradėsiantis dviejų dienų paliaubas, kurios turėtų sutapti su gegužės 9 dieną Maskvoje rengiama pergalei Antrajame pasauliniame kare skirta ceremonija ir paradu. Ukrainos pusė anksčiau šią iniciatyvą yra kritikavusi, o Kremlius yra ignoravęs Kyjivo siūlytus trumpesnius ugnies nutraukimo variantus.

    Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas patvirtino, kad ugnies nutraukimas būtų taikomas gegužės 8 ir 9 dienomis. Rusijos pareigūnai taip pat perspėjo užsienio diplomatus Kyjive dėl galimų smūgių Ukrainos sostinei, jei Ukraina bandytų taikytis į Maskvos renginius.

    Pranešime taip pat minima, kad šių metų parade Maskva planuoja labiau ribotą karinės technikos demonstravimą. Tai siejama su rizika, kad renginiai galėtų tapti Ukrainos atakų taikiniu, atsižvelgiant į pastaruoju metu intensyvėjusius smūgius kariniams objektams Rusijos teritorijoje.

    Kol kas neaišku, ar Floridoje vyksiantys susitikimai taps proveržiu, tačiau Kyjivas signalizuoja, kad siekia išlaikyti JAV įsitraukimą ir aiškiai apibrėžti prioritetus. Artimiausiu metu dėmesys krypsta į tai, ar pavyks rasti bent minimalią sąlyčio liniją dėl belaisvių apsikeitimo ir ilgalaikių saugumo garantijų.