Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ pranešė planuojanti reikšmingai mažinti skrydžių tinklą iš Belgijos oro uostų. Anot vežėjo, numatoma atsisakyti 20 maršrutų iš Briuselio Šarlerua ir Briuselio Zaventemo, o pasiūloje neliktų daugiau nei 1 000 000 vietų.
Didžiausi pokyčiai paliestų maršrutus iš Šarlerua oro uosto, kuris yra vienas svarbiausių pigių skrydžių centrų regione. „Ryanair“ nurodo, kad iš tvarkaraščio turėtų dingti keturios kryptys į Lenkiją: Katovicus, Lodzę, Poznanę ir Varšuvą Modliną.
Vežėjas taip pat skelbia ketinantis iš Belgijos rinkos perkelti šešis lėktuvus į kitas šalis, kur veiklos sąnaudos, bendrovės vertinimu, yra palankesnės. Tikslaus visų atšaukimų grafiko „Ryanair“ kol kas nepateikė, todėl keleiviams rekomenduojama reguliariai tikrinti skrydžių statusą ir atnaujinamus tvarkaraščius.
Mokesčių didinimas ir vežėjo reakcija
„Ryanair“ sprendimą sieja su Belgijoje planuojamu keleivių oro mokesčio didinimu. Skelbiama, kad 2025 metais mokestis siektų 2 eurus keleiviui, o nuo 2027 metų sausio 1 dienos turėtų augti iki 7 eurų, tai yra 250 proc. didėjimas.
Nors vienam keliautojui 5 eurų pabrangimas gali atrodyti nedidelis, pigių skrydžių modelyje tokie pokyčiai gali turėti apčiuopiamą poveikį paklausai ir maršrutų pelningumui. Aviacijos rinkoje ypač jautrios trumpos distancijos kryptys, kur bilietų kainos neretai konkuruoja keliais eurais.
Ką svarbu žinoti keleiviams
Jei skrydis būtų atšauktas, keleiviai paprastai gali rinktis bilieto kainos grąžinimą arba alternatyvų maršrutą pagal vežėjo siūlomas sąlygas. Papildomos kompensacijos klausimas priklauso nuo aplinkybių ir nuo to, kada keleivis informuojamas apie atšaukimą.
Praktikoje tokie pokyčiai dažniausiai reiškia mažiau tiesioginių pasirinkimų ir didesnę tikimybę, kad kelionėms teks ieškoti alternatyvių oro uostų ar jungiamųjų skrydžių. Keleiviams, kurie skraidė reguliariai, aktualu įvertinti ir kitų bendrovių pasiūlą bei galimą skrydžių perskirstymą regione.
Platesnis kontekstas Europoje
Diskusijos dėl aviacijos mokesčių Europoje pastaraisiais metais suintensyvėjo, nes valstybės ieško būdų mažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir didinti biudžeto pajamas. Aviakompanijos savo ruožtu dažnai pabrėžia, kad staigūs mokestiniai pokyčiai skatina pajėgumus perkelti ten, kur sąlygos stabilesnės.
Ši situacija rodo, kaip greitai politiniai sprendimai gali pakeisti skrydžių žemėlapį: maršrutai gali dingti ne dėl paklausos stokos, o dėl kaštų struktūros. Artimiausiu metu daug lems tai, kaip greitai „Ryanair“ patikslins konkrečių krypčių uždarymo datas ir kokias alternatyvas rinka pasiūlys keleiviams.