Tag: Belgradas

  • Belgradas per vieną kelionę: nuo Kalemegdano tvirtovės iki plaukimo Dunojuje ir Jugoslavijos istorijų

    Belgradas per vieną kelionę: nuo Kalemegdano tvirtovės iki plaukimo Dunojuje ir Jugoslavijos istorijų

    Belgradas tarp istorijos ir upių

    Serbijos sostinė Belgradas dažnai apibūdinamas kaip miestas, kuriame skirtingi laikmečiai susitinka vienoje gatvėje. Kelionių laidos „Grand Voyager“ epizode žurnalistė Lilly Douse leidžiasi į maršrutą, kuris atveria ir senamiesčio panoramas, ir šiuolaikinį miesto pulsą prie upių.

    Kelionė prasideda senamiestyje, kur pagrindinė traukos vieta yra Kalemegdano tvirtovė. Nuo jos atsiveria vaizdas į vietą, kur susilieja Dunojus ir Sava, o pats kalnas virš upių šimtmečiais buvo strategiškai svarbus taškas įvairioms imperijoms ir valstybėms.

    Skoniai ir kasdienės tradicijos

    Belgrado pažinimas neapsieina be virtuvės, kuri daugeliui tampa greičiausiu būdu suprasti vietos kultūrą. Epizode užsukama į Skadarlijos kvartalą, dažnai vadinamą bohemiška miesto dalimi, kur tradiciniai restoranai siejami su ilgamete muzikos ir teatro aplinka.

    Viename iš seniausių šio rajono restoranų „Tri Šešira“ keliautoja ragauja serbiškus patiekalus ir susipažįsta su vietos svetingumo tradicija. Tokie patiekalai kaip ćevapi tapo regiono vizitine kortele dėl Balkanų virtuvių įtakų ir paprasto, bet ryškaus skonio profilio.

    Jugoslavijos palikimas ir „Yugo“ nostalgija

    Kita kelionės dalis nukelia į visai kitą Belgradą, formuotą XX amžiaus antroje pusėje. Važiuojant klasikiniu automobiliu „Yugo“ su „YugoTour“ atveriamos socialistinio laikotarpio istorijos ir naujojo Belgrado urbanistika, kurioje ryškiai matyti stambių formų modernizmas.

    Ypač išsiskiria brutalistinės architektūros pavyzdžiai, dėl kurių Belgradas dažnai minimas kaip vienas įdomesnių miestų Europoje fotografams ir architektūros entuziastams. Tokie pastatai šiandien vertinami dvejopai: vieniems tai sudėtingo laikotarpio simbolis, kitiems – išskirtinė kultūrinė vertė, kuri formuoja miesto identitetą.

    Nakvynė, žygis ir miestas nuo vandens

    Po intensyvios dienos keliautoja apsistoja atnaujintame istoriniame viešbutyje „The Bristol Belgrade“, kuris pristatomas kaip pavyzdys, kaip Belgradas siekia suderinti paveldą ir šiuolaikinį komfortą. Pastaraisiais metais mieste ryškėja tendencija restauruoti istorinės architektūros objektus ir pritaikyti juos turizmui bei konferencijoms.

    Maršrutas vėliau veda už miesto ribų į Avalos kalną, populiarią vietą trumpiems žygiams ir panoraminiams vaizdams. Kelionę užbaigia plaukimas baidarėmis ten, kur susitinka Dunojus ir Sava, leidžiantis pamatyti Belgrado upių gyvenimą iš perspektyvos, kurią dažnai praleidžia skubantys turistai.

    Šis epizodas primena, kad Belgradas gali būti patrauklus ne tik kaip pigesnė savaitgalio kryptis, bet ir kaip miestas, kuriame per trumpą laiką įmanoma pamatyti skirtingas Europos istorijos, architektūros ir kasdienybės versijas. Būtent kontrastai čia tampa ne trūkumu, o pagrindiniu kelionės privalumu.

  • „Eurovizija 2026“: Belgrade protestuotojai ragina Serbiją boikotuoti konkursą dėl Izraelio

    „Eurovizija 2026“: Belgrade protestuotojai ragina Serbiją boikotuoti konkursą dėl Izraelio

    Protestas prie RTS būstinės

    Belgrade balandžio 28 dieną prie valstybinio transliuotojo RTS būstinės susirinkę protestuotojai paragino Serbiją pasitraukti iš „Eurovizijos“ ir neberodyti konkurso per televiziją. Demonstracijoje buvo mojuojama Palestinos vėliavomis, o Izraelis kaltintas nusikaltimais Gazoje.

    Protesto organizatoriai taip pat ragino žiūrovus boikotuoti renginį ir jo nežiūrėti, net jei Serbija turi savo atstovus šiame konkurse. RTS kol kas viešai nepatvirtino, kad keistų transliacijos planus.

    „Eurovizija be Izraelio reikštų ginti idealus, kuriuos šis renginys deklaruoja“, – teigiama protesto organizatorių pareiškime.

    EBU sprendimas ir transliuotojų skilimas

    Europos transliuotojų sąjunga sprendimą leisti Izraeliui dalyvauti „Eurovizijoje 2026“ buvo priėmusi dar 2025 metų pabaigoje. Šis sprendimas tapo nauja ginčų banga, nes dalis visuomenės ir kultūros lauko atstovų ragina taikyti analogiškus principus, kaip Rusijai, kuri konkurse nedalyvauja nuo 2022 metų.

    Skirtingos šalys pasirinko nevienodą laikyseną: kai kurie visuomeniniai transliuotojai paskelbė nerodysiantys konkurso arba nekeisiantys dalyvavimo sprendimų. Kiti, priešingai, patvirtino, kad renginį transliuos, argumentuodami, jog „Eurovizija“ yra kultūrinis, o ne politinis projektas.

    Boikoto raginimai plinta tarp atlikėjų

    Diskusiją kursto ir vieši muzikos industrijos pareiškimai: tūkstančiai atlikėjų bei kultūros darbuotojų pasirašė atvirus laiškus, raginančius boikotuoti konkursą, kol, jų teigimu, nebus peržiūrėta EBU pozicija dėl Izraelio transliuotojo dalyvavimo. Organizatoriai pabrėžia, kad spaudimas taikomas ne tik žiūrovams, bet ir renginių organizatoriams, kūrybinėms komandoms bei partneriams.

    Izraelis atmeta kaltinimus dėl genocido, tačiau tarptautinėse institucijose ir žmogaus teisių organizacijų aplinkoje šie klausimai lieka itin jautrūs. Dėl to „Eurovizija 2026“ kai kuriose šalyse virsta ne tik muzikos, bet ir vertybių bei politinės atsakomybės diskusijų arena.

    Kas laukia „Eurovizijos 2026“ Vienoje

    „Eurovizijos“ 70-asis konkursas turėtų vykti Vienoje gegužės 12–16 dienomis, o finale dalyvaus dešimtys šalių. Organizatoriai toliau naudoja šūkį United by Music, tačiau šių metų leidimas jau dabar laikomas vienu labiausiai skaldančių per pastaruosius dešimtmečius.

    „Eurovizija“ išlieka vienu didžiausių televizinių muzikos renginių pasaulyje, kasmet pritraukiančiu dešimtis ar net šimtus milijonų žiūrovų. Būtent dėl tokio masto sprendimai, kas ir kokiomis sąlygomis dalyvauja, turi ne tik kultūrinį, bet ir reputacinį svorį transliuotojams bei rėmėjams.