Socialiniuose tinkluose vis dažniau išplinta miško gyventojų nuotraukos ir vaizdo įrašai, o didžiausio dėmesio sulaukia reti ar neįprastai atrodantys vabzdžiai. Vienas toks radinys užfiksuotas Belovežo girios apylinkėse, kur miškininkai parodė ryškiaspalvį, stambų vikšrą.
Jį pastebėję specialistai atkreipė dėmesį, kad tai ne pavojingas gyvūnas, o naudingas ir palyginti retai sutinkamas drugio vikšras. Kalbama apie lipikinių sfinksą Hyles gallii, priklausantį sfinksinių drugių šeimai, kurios atstovai garsėja stipriu skrydžiu ir gebėjimu siurbti nektarą kybant ore.
Kaip atpažinti šį vikšrą?
Vikšras dažniausiai išsiskiria ryškiomis spalvomis ir kontrastingais raštais. Jo kūno gale esantis raudonas ragelis gali atrodyti grėsmingai, tačiau jis nėra geluonis ir nereiškia nuodingumo.
Dar vienas būdingas bruožas yra ryškios dėmės šonuose, primenančios akis. Tokia išvaizda gamtoje veikia kaip gynybinė mimikrija, padedanti atbaidyti paukščius ir kitus plėšrūnus.
Kodėl jis rudenį keliauja miško takais?
Miškininkai paaiškina, kad rudenį vikšrai dažniau pastebimi ne todėl, kad jų staiga padaugėja, o todėl, kad jie pradeda aktyviai migruoti. Pasibaigus maitinimuisi, vikšras ieško tinkamos vietos žiemojimui ir lėliukės stadijai.
Tam jis neretai leidžiasi nuo augalų ir keliauja žeme, todėl pasitaiko atsiduriantis ant miško takų, keliukų ar atviresnių vietų. Tokiu metu didžiausia grėsmė jam yra žmonių batai, dviračiai ar automobiliai.
Ką daryti sutikus miške?
Specialistų patarimas paprastas: jei vikšras atsidūrė ant tako, jį verta labai atsargiai perkelti į pakraštį, į tankesnę žolę ar po lapų sluoksniu. Taip jis galės saugiau tęsti kelionę ir susirasti vietą, kur įsiraus į dirvožemį arba pasislėps miško paklotėje.
Miškininkai pabrėžia, kad tokių vabzdžių geriau neimti į namus ir nebandyti laikyti terariumuose be žinių, nes netinkamos sąlygos dažnai baigiasi žūtimis. Geriausia pagalba yra minimali intervencija ir saugus perkėlimas nuo pavojingos vietos.
Pavasarį iš vikšro išsivysto stambus, įspūdingas drugys, galintis skristi dideliais atstumais. Sfinksai yra svarbūs ekosistemoms, nes prisideda prie augalų apdulkinimo, o jų buvimas rodo gana gerą buveinių būklę.