CP v2

Tag: Benamystė

  • Marijampolėje atnaujinti Laikinosios nakvynės namai: 26 vietos ir aiškesnis kelias į savarankišką gyvenimą

    Marijampolėje atnaujinti Laikinosios nakvynės namai: 26 vietos ir aiškesnis kelias į savarankišką gyvenimą

    Marijampolėje po atnaujinimo duris atvėrė Marijampolės socialinės pagalbos centro Laikinosios nakvynės namai. Atidaryme dalyvavo Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, vicemerai, administracijos atstovai, socialinių paslaugų darbuotojai ir projekto partneriai.

    Savivaldybė pabrėžia, kad ši paslauga skirta žmonėms, kurie laikinai neturi kur gyventi arba dėl įvairių priežasčių negali naudotis turimu būstu. Į tokią situaciją gali atvesti nelaimės, sveikatos problemos, finansiniai sunkumai, nutrūkę ryšiai su artimaisiais ar kiti gyvenimo lūžiai.

    Pasak socialinių darbuotojų, laikina nakvynė dažnai tampa ne vien stogu virš galvos, o pradžia, kai žmogus gauna struktūruotą pagalbą. Svarbiausia dalis yra nuoseklus palydėjimas: dokumentų tvarkymas, ryšio su institucijomis atkūrimas, pagalba ieškant darbo ir būsto, motyvavimas laikytis susitarimų ir grįžti į savarankišką kasdienybę.

    Daugiau vietų ir daugiau privatumo

    Įgyvendinus modernizaciją, Laikinosios nakvynės namuose įrengtos 26 vietos. Iš jų 18 vietų skirtos apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugai, kai žmogui reikalinga ilgesnė pagalba ir laikinas gyvenamasis plotas, o 8 vietos – laikino apnakvindinimo paslaugai iki 7 parų.

    Atnaujintose patalpose įrengti gyvenamieji kambariai, poilsio ir laisvalaikio erdvės, užimtumo ir higienos patalpos, skalbykla, virtuvė ir maisto gaminimo zona. Savivaldybė akcentuoja, kad infrastruktūra pritaikyta tam, jog žmogus galėtų ne tik saugiai pernakvoti, bet ir palaipsniui atkurti kasdienius savarankiško gyvenimo įgūdžius.

    Vienas ryškiausių pokyčių – gyvenimo sąlygų privatumas. Jei anksčiau viename kambaryje galėjo gyventi iki šešių asmenų, dabar kambariai skirti dviem gyventojams, todėl daugiau galimybių užtikrinti ramybę, saugumą ir orumą.

    Pagalba, kuri prasideda nuo paprastų dalykų

    Laikinosios nakvynės namų paslaugos praktikoje dažnai apima ir tai, ko žmogus pats vienas greitai nepadaro: nuo asmens dokumentų, registracijos ar medicininių klausimų susitvarkymo iki pagalbos planuojant pajamas, ieškant nuomos ar sprendžiant skolas.

    Tokiose paslaugose svarbu ne tik pastatas, bet ir komanda, kuri dirba su žmogumi kryptingai, susitariant dėl žingsnių ir atsakomybių. Savivaldybės teigimu, tikslas yra kuo greičiau sugrąžinti žmogų į savarankišką gyvenimą, o apnakvindinimą paversti laikinu, o ne ilgalaikiu sprendimu.

    „Nė vienas žmogus neturėtų būti vertinamas vien pagal sunkiausią savo gyvenimo etapą. Šie namai sukurti tam, kad žmogus čia rastų ne tik stogą virš galvos, bet ir galimybę po truputį susigrąžinti pasitikėjimą savimi, atkurti socialinius ryšius ir žengti pirmuosius žingsnius į savarankiškesnį gyvenimą“, – sakė Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda.

    Laikinosios nakvynės namai Marijampolės socialinės pagalbos centre veikia nuo 2002 metų. Čia teikiamos apgyvendinimo nakvynės namuose ir laikino apnakvindinimo paslaugos asmenims, neturintiems gyvenamosios vietos arba dėl įvairių priežasčių negalintiems ja naudotis.

    Finansavimas ir programos kryptis

    Projektas įgyvendintas pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą Naujos kartos Lietuva. Savivaldybė nurodo, kad priemonės kryptis – mažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės skirtumus regionuose ir užtikrinti, kad pagalba būtų pasiekiama arčiau žmogaus.

    Anot projekto vykdytojų, atnaujinta infrastruktūra turi padėti greičiau reaguoti į krizes, kai žmogui skubiai prireikia saugios nakvynės, ir kartu suteikti sąlygas planingam grįžimui į savarankišką gyvenimą. Tokios paslaugos ypač svarbios, kai laikini sunkumai gali virsti ilgalaike socialine atskirtimi, jei pagalba nepasiekiama laiku.

  • Richard Gere ragina spręsti benamystę: kodėl Housing First tampa miestų politikos ašimi

    Richard Gere ragina spręsti benamystę: kodėl Housing First tampa miestų politikos ašimi

    Holivudo aktorius Richardas Gere’as Baku vykusiame tryliktajame Pasaulio miestų forume dėmesį nukreipė ne į kiną, o į benamystės problemą ir būsto krizę. Forumo programoje pristatytas dokumentinis filmas apie gyvenimą gatvėje ir kelią atgal į stabilų būstą, o pats aktorius pabrėžė bendradarbiavimą su Jungtinių Tautų agentūra UN-Habitat.

    Gere’as viešai remia Ispanijos organizaciją „HOGAR SÍ“, kuri dirba su benamystę patiriančiais žmonėmis ir taiko Housing First metodiką. Šis modelis remiasi principu, kad pirmas žingsnis iš krizės yra nuolatinis būstas, o tik po to sprendžiamos priklausomybių, sveikatos, įsidarbinimo ar socialinės integracijos problemos.

    „Mano motyvacija dirbti su „HOGAR SÍ“ kyla iš įsitikinimo, kad benamystė nėra neišvengiama: tai socialinė neteisybė, kurią galima išspręsti“, – sakė Richardas Gere’as.

    Aktorius teigia, kad su žmona Alejandra su „HOGAR SÍ“ bendradarbiauja daugiau nei dešimtmetį, o 2024 metais prisijungė prie organizacijos patikėtinių tarybos. Jo vertinimu, organizacija remiasi žmogaus teisėmis, orumu ir įrodymais grįstais sprendimais, todėl gali būti pavyzdžiu ir kitoms šalims.

    Pasak Gere’o, būstas yra vartai į kitas teises: be stabilios gyvenamosios vietos sudėtinga gauti sveikatos priežiūrą, tęsti mokslus ar išlaikyti darbą. Jis pabrėžė, kad kai žmogus lieka be namų, socialinės atskirties ciklas užsidaro taip, kad jį nutraukti tampa itin sunku.

    Pasaulio miestų forumo tema šiemet siejo būstą su saugiais ir atspariais miestais, o benamystė pristatyta kaip vienas ryškiausių šiuolaikinių miestų humanitarinių iššūkių. UN-Habitat renginyje akcentavo, kad įtrauki miestų politika turi apimti ir tuos, kurie dažniausiai lieka nematomi, o viešosios diskusijos apie būstą neturi apsiriboti vien statybų apimtimis ar kainomis.

    Gere’as tvirtino, kad Jungtinių Tautų platforma jam tapo natūraliu būdu kelti žmogaus teisių ir orumo temas globaliu mastu. Jo teigimu, tokie klausimai kaip benamystė ar miestų nelygybė reikalauja tarptautinio bendradarbiavimo ir politinės valios, nes vien pavienės iniciatyvos negali pakeisti sisteminių priežasčių.

    Viena iš forumo diskusijų krypčių buvo tai, kad dideli miestai vienu metu kuria ir didžiausius socialinius iššūkius, ir pažangiausius sprendimus. Tokiose platformose kaip Pasaulio miestų forumas, pasak aktoriaus, susitinka politikos formuotojai, socialiniai partneriai ir ekspertai, todėl atsiranda galimybė perimti gerąsias praktikas ir greičiau pereiti nuo deklaracijų prie realių sprendimų.

    Aktorius taip pat priminė asmeninę patirtį filmavimo aikštelėje, kuri, jo žodžiais, padėjo kitaip pamatyti benamystę. Ruošdamasis vaidmeniui filme „Time Out of Mind“ jis kurį laiką vaikščiojo Niujorko gatvėmis nepastebėtas ir pajuto, ką reiškia aplinkinių abejingumas bei socialinis nematomumas.

    „Tąkart pirmą kartą aiškiai pajutau abejingumą, nematomumą ir izoliaciją. Tai mane stipriai paveikė“, – sakė Richardas Gere’as.

    Kalbėdamas apie ateitį, Gere’as teigė matantis realią galimybę mažinti benamystės mastą, jei valstybės atsisakys vien trumpalaikių, krizinėmis situacijomis paremtų sprendimų ir daugiau investuos į ilgalaikį būstą bei individualizuotą pagalbą. Jo manymu, Housing First idėja tampa vis svarbesnė Europos miestams, kurie vienu metu susiduria su brangstančiu būstu, socialinių paslaugų trūkumu ir augančia pažeidžiamų grupių rizika likti be namų.

    Gere’as pabrėžė, kad benamystės klausimas nėra vien atskirų regionų problema, o bendra tarptautinė atsakomybė. Jo žinutė Pasaulio miestų forumo dalyviams buvo aiški: tvarus miestas negali būti laikomas sėkmingu, jei dalis žmonių jame priversti gyventi gatvėje.

  • JT vadovas apie būsto krizę: ji paliečia visas šalis, o sprendimai turi tapti prioritetu

    JT vadovas apie būsto krizę: ji paliečia visas šalis, o sprendimai turi tapti prioritetu

    Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas Pasaulio miestų forume Baku perspėjo, kad būsto krizė nebėra vien skurdesnių regionų problema. Jo teigimu, su įperkamumo ir benamystės augimu susiduria tiek sparčiai augantys miestai besivystančiose valstybėse, tiek turtingos ekonomikos, kur nuomos kainos kyla greičiau nei pajamos.

    Pasak JT vadovo, krizė paliečia beveik 3 milijardus žmonių, o jos tempą didina platesnis ekonominis ir geopolitinis nestabilumas. Todėl, anot jo, vyriausybės turėtų būstą laikyti ne šalutine socialine tema, o vienu iš pagrindinių tvaraus vystymosi politikos ramsčių.

    Kodėl būstas tapo jautria tema?

    Guterresas būsto klausimą susiejo su kasdienėmis pasekmėmis žmonių gyvenimui ir priminė savo patirtį savanoriaujant skurdesniuose Lisabonos rajonuose. Jis pabrėžė, kad būstas tiesiogiai veikia sveikatą, vaikų ugdymą, galimybes darbo rinkoje ir ilgalaikes šeimų perspektyvas.

    Diskusijose Baku akcentuota, kad problemą gilina keli susikertantys veiksniai: brangus skolinimasis, ribota pasiūla miestuose, statybų sąnaudų augimas ir investicinio būsto plėtra. Dėl to daliai gyventojų net ir dirbant pilnu etatu būstas tampa sunkiai įperkamas, o socialinės atskirties rizika didėja.

    Ne tik statyti daugiau

    JT Generalinės Asamblėjos prezidentė Annalena Baerbock forume teigė, kad nepakankamo būsto pasekmės jau seniai peržengė paprastą pastogės klausimą. Jos žodžiais, be saugaus būsto silpnėja sveikata, nutrūksta mokymasis, didėja nesaugumas, kietėja nelygybė, o bendruomenės tampa labiau pažeidžiamos klimato sukrėtimams ir nelaimėms.

    Ji priminė, kad daugiau nei 1,1 milijardo žmonių gyvena neformaliose gyvenvietėse, o daugiau nei 300 milijonų neturi nuolatinės pastogės. Baerbock pabrėžė, kad vien tik statybų apimčių didinimas nėra universalus atsakymas, jei būstas lieka neįperkamas arba miestuose trūksta infrastruktūros ir paslaugų.

    Forumo dalyviams akcentuota, jog reikalingas sistemiškas požiūris, jungiantis būstą su infrastruktūra, bazinėmis paslaugomis, klimato atsparumu, finansavimu ir įtraukiu planavimu. Tokia kryptis reiškia, kad sprendimai turi apimti ir nuomos rinkos reguliavimo priemones, ir socialinio būsto plėtrą, ir ilgalaikį miestų planavimą.

    Baku pavyzdys ir forumo mastas

    Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas pristatė šalies sostinės urbanistinės transformacijos pavyzdžius, tarp jų ir buvusios pramoninės, nafta užterštos teritorijos perplanavimą į mišrios paskirties rajoną White City. Jis taip pat teigė, kad per pastaruosius 20 metų Baku įrengta daugiau nei 100 parkų, skverų ir sodų.

    Forume užregistruota daugiau nei 40 000 dalyvių iš 182 šalių, todėl ši Pasaulio miestų forumo laida įvardyta kaip viena gausiausių per visą renginio istoriją. Azerbaidžano nacionalinis koordinatorius Anaras Guliyevas pabrėžė, kad pirmą kartą surengta atskira valstybių vadovų lygio sesija.

    Renginyje taip pat vyko Urban Expo, subūrusi daugiau nei 200 organizacijų iš 66 šalių, kurios pristatė sprendimus būsto, transporto, energetikos ir prisitaikymo prie klimato kaitos srityse. Pasaulio miestų forumas Baku vyks iki gegužės 22 dienos.

    „Nė viena visuomenė nėra apsaugota nuo būsto krizės – nuo sparčiai augančių miestų besivystančiame pasaulyje iki pažangių ekonomikų, kur nuoma brangsta, o benamystė didėja“, – sakė António Guterresas.

    „Be saugaus būsto nyksta sveikata, sutrinka mokymasis, gilėja nesaugumas, kietėja nelygybė, o bendruomenės tampa labiau pažeidžiamos klimato sukrėtimams“, – sakė Annalena Baerbock.

  • Europos Komisija žada per 25 metus panaikinti skurdą: strategija pristatyta, biudžeto nėra

    Europos Komisija žada per 25 metus panaikinti skurdą: strategija pristatyta, biudžeto nėra

    Ambicingas tikslas iki 2050 metų

    Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja Roxana Mînzatu teigia sieksianti, kad Europos Sąjungoje per 25 metus būtų panaikintas skurdas. Šie pareiškimai nuskambėjo Komisijai pristačius pirmąją didelę kovos su skurdu strategiją, orientuotą į 2050 metus.

    Strategija numato mažinti itin didelį skurdą ir socialinę atskirtį, tačiau didžioji dalis priemonių remiasi rekomendacijomis ir gerosios praktikos gairėmis. Tai reiškia, kad valstybėms narėms siūloma keisti politiką, bet nenumatoma plačiai taikomų privalomų teisinių įpareigojimų.

    Kiek žmonių paliečia skurdas?

    Komisija pabrėžia, kad problema išlieka didelė: apie 92,7 mln. žmonių Europos Sąjungoje yra skurdo ar socialinės atskirties rizikoje. Tai sudaro beveik penktadalį visų ES gyventojų, todėl socialinė politika tampa ne tik gerovės, bet ir ekonominio stabilumo klausimu.

    R. Mînzatu pripažino, kad ES kol kas atsilieka nuo 2030 metų tikslo sumažinti skurdą bent 15 mln. žmonių. Pasak jos, iki šiol realiai pavyko pagerinti padėtį maždaug 3,7 mln. europiečių, todėl naujas 2050 metų užmojis vertinamas kaip itin aukšta kartelė.

    Priemonės: nuo vaikų iki būsto

    Strategijoje daug dėmesio skiriama vaikams iš nepasiturinčių šeimų, taip pat socialiniam ir įperkamam būstui. Viena ryškesnių idėjų yra bandomasis vadinamosios vaiko garantijų kortelės projektas, kuris kai kuriose šalyse turėtų padėti tiksliau identifikuoti vaikus, kuriems reikia paramos, ir greičiau suteikti paslaugas.

    „Jeigu vaikas, atsidūręs pažeidžiamoje situacijoje, turi gauti medicininę ar odontologinę pagalbą, turime tai žinoti ir užtikrinti, kad parama būtų suteikta“, – sakė Roxana Mînzatu.

    Kita kryptis susijusi su benamystės ir iškeldinimų prevencija: Komisija ragina valstybes nares diegti ankstyvo perspėjimo sistemas, plėsti skolų konsultavimo paslaugas ir ieškoti sprendimų, kurie mažintų žmonių išstūmimą iš būsto. Taip pat akcentuojama, kad ilgalaikė nuoma turėtų būti patrauklesnė už trumpalaikę, jei siekiama stabilumo pažeidžiamoms grupėms.

    Didžiausia kritika: nėra atskiro biudžeto

    Vienas pagrindinių strategijos silpnųjų taškų, dėl kurio ją kritikuoja dalis nevyriausybinių organizacijų, yra atskiro biudžeto nebuvimas. Komisija aiškina, kad finansavimo instrumentų jau yra, o kovai su socialine atskirtimi ir materialiniu nepritekliumi numatytas Europos socialinio fondo plius finansavimas siekia apie 50,2 mlrd. eurų.

    Be to, Komisija nurodo, kad būsimame daugiametės finansinės programos laikotarpyje socialinei politikai planuojama apie 100 mlrd. eurų. Vis dėlto kritikai atkreipia dėmesį, kad be aiškių teisinių priemonių ir konkrečių įgyvendinimo mechanizmų net ir deklaruojami tikslai gali likti labiau politiniu pažadu nei pamatuojamu planu.

    Papildomą spaudimą namų ūkiams, Komisijos vertinimu, gali didinti ir energetikos bei pragyvenimo išlaidų svyravimai, ypač jei geopolitinė įtampa vėl išaugintų sąskaitas. Tai, pasak R. Mînzatu, reiškia, kad skurdo rizikoje atsiduriančių žmonių skaičius per palyginti trumpą laiką gali dar padidėti.

    Kartu su kovos su skurdu paketu Komisija pristatė ir peržiūrą, kaip stiprinti žmonių su negalia įtrauktį. Joje numatomas platesnis iniciatyvų skaitmeninimas, įskaitant Europos negalios kortelę ir Europos automobilių statymo kortelę, kad teisės ir paslaugos būtų lengviau pasiekiamos skirtingose ES šalyse.