Europos Sąjungos skiriamos baudos didžiausioms technologijų bendrovėms dažnai siekia šimtus milijonų eurų, tačiau jų dydis visuomenei neretai atrodo sunkiai paaiškinamas. Vieni jas vadina įprastu taisyklių vykdymu, kiti mato geopolitinių įtampų šešėlį, ypač kai baudos paliečia JAV ar Kinijos įmones.
Pastaruoju metu Europos Komisija skyrė 890 milijonų eurų baudą „Google“ už Skaitmeninių rinkų akto pažeidimus, o „Alibaba“ grupės valdoma platforma „AliExpress“ sulaukė 550 milijonų eurų sankcijos dėl nepakankamų priemonių stabdant neteisėtų ir žalingų prekių prekybą. Abu atvejai atskleidė, kad baudos ES nėra vien tik paprasta matematinė formulė.
Kas yra atskaitos taškas?
Konkurencijos teisėje, kur ES turi ilgiausią praktiką, baudos dažniausiai pradedamos skaičiuoti nuo dalies pajamų, susijusių su konkrečia preke ar paslauga, o tada koreguojamos pagal pažeidimo sunkumą ir trukmę. Papildomai vertinama, ar įmonė bendradarbiavo tyrimo metu, ar pažeidimai kartojasi, ir ar yra lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.
Vis dėlto net ir tokiu atveju galutinė suma dažnai tampa teismų objektu: bendrovės sprendimus skundžia, o procesai gali tęstis metus. Be to, po reguliuotojo baudos kai kuriais atvejais dar kyla civilinių ieškinių dėl žalos atlyginimo rizika nacionaliniuose teismuose.
Kuo skiriasi Skaitmeninių rinkų aktas?
Skaitmeninių rinkų aktas veikia kitaip nei klasikinė antimonopolinė teisė: čia bauda dažnai turi ne tik bausti, bet ir paskatinti greitai pakeisti elgesį bei užtikrinti atitiktį. Nors teisės aktuose numatytos lubos gali siekti iki 10 proc. pasaulinių metinių pajamų, praktikoje Komisija gali taikyti gerokai mažesnes sumas, ypač jei pažeidimas truko trumpai.
„Google“ atveju Komisija baudą suformavo iš dviejų dalių: 460 milijonų eurų už savų rezultatų iškėlimą paieškoje ir 430 milijonų eurų už nesąžiningas praktikas, susijusias su programėlių parduotuvės įdiegimu išmaniuosiuose telefonuose. Tokia struktūra parodo, kad suma gali priklausyti ir nuo to, kiek atskirų pažeidimų Komisija identifikuoja vienoje byloje.
Kur baigiasi kriterijai ir prasideda politika?
Kritikai pabrėžia, kad net ir taikant tuos pačius kriterijus lieka sprendimo laisvės, todėl baudos gali atrodyti nevienodos ar pasirinktos taip, kad turėtų simbolinį svorį. Ypač tai išryškėja tais momentais, kai baudos sutampa su jautriais prekybos santykių etapais tarp ES ir JAV.
„ES visada laikosi tinkamo proceso ir remiasi objektyviais kriterijais, kad baudos išliktų proporcingos visomis aplinkybėmis“, – sakė Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier.
Tuo pat metu technologijų sektoriaus ekspertai ir kai kurie politikai atkreipia dėmesį, kad vien baudos ne visada keičia rinkos elgesį taip greitai, kaip tikimasi. Didelėms bendrovėms finansinė našta dažnai yra įveikiama, o didžiausią poveikį sukuria reikalavimai keisti produktus, sutartines sąlygas ar platformų veikimo logiką.
Ką keis nauja banga: DI reguliavimas
Artimiausiu metu baudos gali tapti dar aktualesnės, kai įsigalios praktinis DI akto vykdymas. Reglamente numatytos sankcijos gali siekti iki 35 milijonų eurų arba iki 7 proc. pasaulinių metinių pajamų, priklausomai nuo to, kuris dydis yra didesnis.
Skiriant baudas už DI akto pažeidimus turės būti vertinamas pažeidimo sunkumas, trukmė ir bendradarbiavimas su priežiūros institucijomis. Daugeliu atvejų sprendimus priims nacionalinės institucijos, o Europos Komisija prižiūrės bendrą sankcijų režimo taikymo nuoseklumą.
ES modelis rodo, kad baudos yra tik viena didesnio reguliavimo arsenalo dalis. Jos dažnai tampa ryškiu simboliu, tačiau ilgalaikį poveikį technologijų rinkai paprastai lemia ne vien piniginė sankcija, o tai, kaip greitai ir kokiu mastu įmonės priverčiamos pakeisti savo praktiką.