Tag: Bendrasis pagalbos centras 112

  • Oro pavojus ir dronų grėsmė: Panevėžys primena, kur slėptis ir kaip elgtis gavus perspėjimą

    Panevėžio miesto savivaldybė, reaguodama į viešojoje erdvėje aptariamas rizikas dėl įvykių Lietuvos oro erdvėje ir bepiločių orlaivių, ragina gyventojus išlikti budrius. Akcentuojama, kad tai prevencinis priminimas, o ne pranešimas apie konkrečią grėsmę miestui.

    Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose plinta daug skirtingos informacijos, todėl gyventojai raginami remtis tik oficialiais institucijų pranešimais. Savivaldybė pabrėžia, kad nepatikrintų žinučių dalijimasis gali kelti papildomą įtampą ir trukdyti tarnybų darbui.

    Kas svarbiausia išgirdus sirenas?

    Išgirdus civilinės saugos sirenas ar gavus perspėjimo pranešimą telefone, pirmiausia rekomenduojama išlikti ramiems ir kuo greičiau susirasti patikimą informaciją. Tam tinka radijas, televizija ir oficialūs valstybės institucijų kanalai.

    Jeigu yra galimybė, patariama vykti į artimiausią priedangą. Jei priedangos pasiekti nepavyksta, saugiausia likti pastato viduje, rinktis patalpą kuo toliau nuo langų ir išorinių sienų.

    Tinkamiausios vietos yra rūsiai, pusrūsiai ar vidinės patalpos be langų. Primename, kad sprogimo bangos metu vienas didžiausių pavojų yra stiklo šukės, todėl verta pasitraukti nuo langų ir, jei įmanoma, užtraukti užuolaidas ar nuleisti žaliuzes.

    Jei pavojus užklupo lauke

    Jeigu perspėjimas užklumpa lauke, rekomenduojama kuo greičiau rasti artimiausią pastatą ar priedangą ir vengti atvirų vietų. Taip pat patariama nesibūriuoti, nes minios gali apsunkinti evakuaciją ir trukdyti specialiosioms tarnyboms.

    Vairuojant svarbu sustoti saugioje vietoje ir netrukdyti operatyviosioms tarnyboms. Jei įmanoma, palikus automobilį reikėtų pasitraukti į saugų pastatą ir sekti oficialią informaciją.

    Ką daryti pastebėjus droną?

    Pastebėjus įtartiną ar neaiškios paskirties droną, savivaldybė ragina nedelsti ir eiti į pastato vidų arba priedangą. Rekomenduojama vengti langų, balkonų ir laikytis dviejų sienų taisyklės, kai slepiamasi vidinėje patalpoje, neturinčioje tiesioginio išėjimo į lauką.

    Prie drono artintis nereikėtų ir juo labiau nebandyti jo gaudyti ar kitaip paveikti. Jei situacija leidžia, saugiu atstumu galima įsidėmėti jo judėjimo kryptį ir apie tai pranešti telefonu 112.

    Taip pat rekomenduojama neviešinti jautrios informacijos ar vaizdo medžiagos realiu laiku socialiniuose tinkluose. Tokie įrašai gali klaidinti žmones, kelti paniką ir suteikti nereikalingų detalių tiems, kam jos neturėtų būti prieinamos.

    Ypatingą dėmesį patariama skirti vaikų, senjorų ir augintinių saugumui, o namuose turėti būtiniausių daiktų rinkinį. Į jį gali įeiti vanduo, medikamentai, dokumentų kopijos, įkrautas telefonas ir kitos ryšio priemonės.

    Radus įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį, jo liesti negalima. Reikia atsitraukti, perspėti aplinkinius ir nedelsiant pranešti telefonu 112.

    Daugiau praktinių patarimų apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms teikiama LT72 informacijos kanaluose ir mobiliojoje programėlėje LT72. Konsultacijas civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos klausimais taip pat teikia visą parą veikianti konsultavimo linija 1856.

  • Žolės deginimas kasmet baigiasi gaisrais: kodėl tai draudžiama, kokios baudos ir kaip elgtis pamačius liepsną

    Žolės deginimas kasmet baigiasi gaisrais: kodėl tai draudžiama, kokios baudos ir kaip elgtis pamačius liepsną

    Sausos žolės deginimas pavasarį ir rudenį vis dar išlieka viena dažniausių atviros ugnies sukeltų nelaimių priežasčių. Priešgaisrinė apsauga nuolat pabrėžia, kad pakanka menkos kibirkšties ar vėjo gūsio, jog liepsna per kelias minutes persimestų į mišką, durpyną ar gyvenamąsias sodybas.

    Tokie gaisrai pavojingi ne tik turtui. Ugnis naikina pievų ir miškų gyvūniją, o dūmai blogina oro kokybę ir kelia riziką eismo saugumui, ypač atvirose vietovėse prie kelių.

    Kodėl žolės deginti negalima?

    Dažnai klaidingai manoma, kad žolės deginimas padeda „atgaivinti“ dirvą, tačiau realybėje ugnis sunaikina paviršinį dirvožemio sluoksnį, mikroorganizmus ir naudingąją vabzdžių įvairovę. Be to, džiūstančiose pievose ugnis plinta itin greitai, o jos suvaldymas tampa sudėtingas net atvykus ugniagesiams.

    Priešgaisrinės taisyklės taip pat numato, kad net ir deginant augalines atliekas leistinose situacijose būtina įvertinti sąlygas: vėjo stiprumą, kryptį ir aplink esančius statinius ar degias medžiagas. Praktikoje būtent neįvertintos sąlygos ir tampa pagrindine nelaimių priežastimi.

    Kada leidžiama deginti augalines atliekas?

    Miestuose draudžiama deginti šiukšles ir gamtinės kilmės atliekas, tokias kaip lapai ar šakos, nes joms skirtos žaliųjų atliekų surinkimo aikštelės ir kiti tvarkymo būdai. Kaimo vietovėse sausą žolę ir nukritusius lapus galima deginti tik sugrėbus į krūvą ir laikantis atstumų nuo pastatų bei degių konstrukcijų.

    Taip pat draudžiama deginti surinktas augalines atliekas ant sausos žolės, miške, aukštapelkėse, durpingose vietovėse ir arti tokių teritorijų. Saugumo reikalavimai numato, kad deginimas turi vykti kontroliuojamai, turint priemonių ugniai užgesinti ir nuolat prižiūrint laužą.

    Ką daryti pamačius degančią žolę?

    Pamačius degančią žolę svarbiausia įvertinti, ar galima veikti saugiai. Nedidelę liepsną kartais pavyksta užgesinti užplakant šakomis, užtrypiant ar užpilant žemėmis, smėliu arba vandeniu, tačiau tai galima daryti tik tada, kai ugnis dar neįsismarkavusi ir nėra pavojaus žmogui.

    Jei matyti, kad liepsna plinta, pučia stipresnis vėjas arba šalia yra miškas, pastatai ar degios medžiagos, delsti negalima. Tokiais atvejais reikia nedelsiant skambinti telefonu 112, tiksliai nurodyti vietą ir, jei įmanoma, perspėti netoliese esančius žmones pasitraukti į saugią zoną.

    Miške laužus leidžiama kurti tik specialiai įrengtose ir pažymėtose laužavietėse. Baigus kūrenti, žarijas būtina kruopščiai užpilti vandeniu arba žemėmis, kol jos visiškai nustos rusenusios, nes net maža žarija sausu oru gali virsti miško gaisru.

    Už gaisrinės saugos taisyklių nesilaikymą ir sausos žolės deginimą gali būti taikomos piniginės baudos, o sukėlus gaisrą atsakomybė griežtėja. Be to, degintojui gali tekti atlyginti aplinkai padarytą žalą ir kompensuoti sunaikinto svetimo turto nuostolius.

    Priešgaisrinė apsauga ragina gyventojus elgtis atsakingai ir rinktis saugius atliekų tvarkymo būdus, o pastebėjus ugnį nedelsiant reaguoti. Laiku perduotas pranešimas ir atsargus elgesys dažnai lemia, ar incidentas baigsis menku plotu, ar virs dideliu gaisru.

  • IV miškų gaisringumo klasė Joniškio rajone: ką daryti, kad kibirkštis nevirstų gaisru

    IV miškų gaisringumo klasė Joniškio rajone: ką daryti, kad kibirkštis nevirstų gaisru

    Kodėl dabar rizika ypač didelė?

    Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje pasiekta IV miškų gaisringumo klasė, reiškianti aukštą gaisrų kilimo tikimybę. Tokiu laikotarpiu miško paklotė greitai išdžiūsta, todėl ugnis gali plisti nuo menkiausio liepsnos šaltinio.

    Didžiausią pavojų sukuria sausos žolės, spyglių, samanų ir smulkių šakelių sluoksnis, kuris užsiliepsnoja greitai ir dega intensyviai. Esant vėjui, žiežirbos pernešamos toliau, o gaisras gali plėstis šuoliais.

    Kokią žalą sukelia miškų gaisrai?

    Miškų gaisrai naikina augaliją, pražudo gyvūnus, pažeidžia buveines ir ilgai atkurti besiregeneruojančias ekosistemas. Kartu nukenčia ir žmonių turtas, infrastruktūra bei rekreacinės teritorijos.

    Gaisro metu į orą patenka dūmai ir teršalai, o smulkiosios dalelės gali pabloginti savijautą ir sukelti uždegimines reakcijas. Ypač jautrūs dūmų poveikiui yra vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, taip pat sergantys astma ar lėtinėmis plaučių ligomis.

    Jei miškas užsidega šalia kelio, dūmai sumažina matomumą ir didina eismo įvykių riziką. Didesnio masto gaisrai gali trikdyti ir skrydžius, nes dūmų stulpai riboja matomumą bei keičia skrydžių maršrutus.

    Dažniausios priežastys ir kaip jų išvengti

    Dažniausiai miškų gaisrus sukelia neatsargus žmonių elgesys: numestos neužgesintos nuorūkos, degtukai ar paliktas rusenantis laužas. Miške liepsnos šaltinius būtina užgesinti nedelsiant, nes sausos paklotės užtenka, kad ugnis išplistų per minutes.

    Laužus leidžiama kurti tik specialiai įrengtose laužavietėse, kai aplinka tam pritaikyta ir nėra stipraus vėjo. Paliekant laužavietę būtina įsitikinti, kad žarijos visiškai užgesintos, patikimiausia jas užpilti vandeniu arba užberti žemėmis.

    Papildomą riziką kelia kibirkštys iš netvarkingų transporto priemonių, darbo įrankių ar išmetimo sistemų, ypač važiuojant per sausą žolę. Ankstyvą pavasarį gaisrai dažnai kyla ir deginant pernykštę žolę, o ugnis persimeta į miško pakraščius.

    Ką daryti pamačius gaisrą?

    Pastebėjus beįsiplieskiantį nedidelį gaisrą, pirmiausia įvertinkite savo saugumą ir vėjo kryptį. Jei liepsna nedidelė ir nėra pavojaus, ją galima bandyti užgesinti užplakant šakomis, drabužiu, užtrypiant ar užpilant vandeniu bei užberiant žemėmis.

    Jei ugnies suvaldyti nepavyksta arba ji plinta, nedelsdami skambinkite skubios pagalbos telefonu 112 ir kuo tiksliau nurodykite vietą. Laukiant pagalbos svarbiausia pasitraukti į saugią vietą, vengti dūmų ir nebandyti rizikuojant sveikata gesinti išplitusio gaisro.

    Kas draudžiama ir kokios baudos gresia?

    Gaisringam laikotarpiui ypač svarbu vengti atviros ugnies ir veiksmų, galinčių sukelti kibirkštį: nekurti laužų neleistinose vietose, nemėtyti nuorūkų, nepalikti degių atliekų. Taip pat draudžiama deginti žolę, šiukšles ir kitas atliekas pavojingai arti miško, durpingų vietovių ar statinių.

    Už priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimus gyventojams gali būti taikomas įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 50 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims – nuo 90 iki 170 eurų. Miško naikinimas ar žalojimas jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi užtraukia gyventojams baudą nuo 560 iki 1 200 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims – nuo 1 200 iki 2 300 eurų.