CP v2

Tag: Bendruomenės centrai

  • Vilniaus rajono savivaldybėje atidaryta VILNIUS TECH studenčių paroda: Kasmiškių centro vizijos

    Vilniaus rajono savivaldybėje atidaryta VILNIUS TECH studenčių paroda: Kasmiškių centro vizijos

    Vilniaus rajono savivaldybėje gegužės 27 dieną atidaryta paroda Bendruomenės centras Kasmiškių kaime: VILNIUS TECH Architektūros studenčių idėjos. Joje pristatomi VILNIUS TECH antrojo kurso studenčių kursiniai darbai, skirti augančios bendruomenės poreikiams ir viešųjų erdvių kokybei.

    Atidaryme dalyvavo universiteto atstovai, darbų autorės ir savivaldybės administracijos darbuotojai. Renginyje akcentuota, kad savivaldybės ir VILNIUS TECH bendradarbiavimas leidžia akademines idėjas nukreipti į realių vietovių ateities scenarijus.

    „Pirmiausia noriu pasidžiaugti mūsų savivaldybės ir VILNIUS TECH bendradarbiavimu. 2023 metais pasirašyta sutartis tapo realių iniciatyvų pradžia. Šiandien matome vieną iš rezultatų, kai jauni būsimi architektai savo žinias skiria Vilniaus rajono erdvių vizijoms“, – sakė savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    Kodėl bendruomenės centras svarbus?

    Bendruomenės centras dažnai tampa vieta, kur telkiasi vietos gyvenimas: nuo susitikimų ir edukacijų iki sporto, kultūros ar socialinių paslaugų. Savivaldybėms tai taip pat priemonė stiprinti vietos tapatumą ir mažinti atotrūkį tarp sparčiai augančių gyvenviečių infrastruktūros ir gyventojų lūkesčių.

    Pastaraisiais metais Lietuvoje ryškėja tendencija, kai bendruomenės vis aktyviau įsitraukia į viešųjų erdvių planavimą, o savivaldybės dažniau ieško partnerystės su universitetais. Tokie projektai leidžia išbandyti skirtingus scenarijus dar ankstyvoje stadijoje: vertinti sklypo potencialą, judėjimo srautus, viešųjų funkcijų poreikį ir pastato ryšį su aplinka.

    Kas pristatoma parodoje?

    Ekspozicijoje rodomos Kasmiškių kaimo bendruomenės centro vizijos, kurias parengė Martyna Jazgevičiūtė, Rugilė Karaliūtė, Gerda Kumpaitytė, Urtė Mikalauskaitė, Aistė Marozaitė ir Morta Gintarė Vasiulytė. Darbams vadovavo VILNIUS TECH Urbanistikos katedros dėstytojai, tarp jų docentas Raimund Stupak ir docentė Giedrė Ratkutė-Skačkauskienė.

    Tokio formato parodos gyventojams ir sprendimų priėmėjams suteikia progą palyginti skirtingas architektūrines kryptis bei aptarti, kokių funkcijų bendruomenė tikisi labiausiai. Nors tai studijų darbai, juose dažnai gimsta idėjos, kurios vėliau persikelia į planavimo užduotis ar tampa įkvėpimu realiems projektams.

    Kada galima aplankyti?

    Paroda eksponuojama Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pirmame aukšte iki birželio 23 dienos. Lankytojai kviečiami užsukti susipažinti su studenčių siūlomomis Kasmiškių kaimo bendruomenės centro kryptimis ir jų urbanistiniais argumentais.

  • Vieniši senjorai miestuose: nematomas mechanizmas paliečia tūkstančius ir keičia kasdienybę

    Vieniši senjorai miestuose: nematomas mechanizmas paliečia tūkstančius ir keičia kasdienybę

    Didmiesčiuose vienišumo jausmas tarp senjorų dažnai atsiranda ne vien dėl gyvenimo po vienu stogu be artimųjų. Pasak specialistų, jį kursto pasikeitęs kasdienybės ritmas, sumažėję spontaniški kontaktai ir jausmas, kad dienos tampa pernainingai panašios.

    Paradoksas paprastas: aplink yra minios žmonių, veikia parduotuvės, važiuoja autobusai, tačiau realaus pokalbio gali nebūti ištisomis dienomis. Vien fizinis kitų buvimas šalia nekuria artumo, o ilgainiui gali stiprinti socialinės atskirties pojūtį.

    Kas pasikeičia išėjus į pensiją

    Išėjus į pensiją dažnai dingsta darbo suteikta struktūra: aiškus laikas keltis, keliauti, bendrauti, spręsti užduotis. Mažėjant progoms susitikti, siaurėja ir socialinis ratas, o įprasti ryšiai ima gesti, jei jų sąmoningai nepalaikome.

    Psichikos sveikatos praktikoje pabrėžiama, kad nuotaikai ypač kenkia ilgi tylos ir pasikartojimo periodai, kai žmogus nebejaučia esantis reikalingas. Tada vienišumas tampa ne epizodu, o kasdieniu fonu, kuris didina nerimą, liūdesį ir miego sutrikimų riziką.

    Maži veiksmai veikia labiau nei laukimas

    Dažna klaida, kai prastesnės savijautos metu laukiama, kol atsiras daugiau motyvacijos ar tiesiog ateis geresnė diena. Specialistai pabrėžia, kad veiksmingiau yra ne dideli pažadai sau, o paprastas, realistiškas savaitės planas.

    Vienas pasivaikščiojimas pastoviu laiku, vienas apsilankymas bibliotekoje ar bendruomenės renginyje, vienas skambutis artimam žmogui gali duoti apčiuopiamesnį rezultatą nei bandymas staiga pakeisti visą gyvenimo būdą. Reguliarumas sukuria atramos taškus, kurie stabilizuoja nuotaiką.

    Kur ieškoti žmonių ir prasmės

    Daugelyje miestų veikia senjorų klubai, dienos centrai, bendruomenių erdvės, taip pat savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų siūlomos veiklos. Pastaraisiais metais tokios vietos vis dažniau orientuojasi ne tik į priežiūrą, bet ir į užimtumą, judėjimą, bendravimą bei tarpusavio pagalbą.

    Ne visiems priimtina iškart eiti į erdvę, kuri vadinama senjorų klubu, nes gali trukdyti etiketės baimė ar nenoras būti priskirtam vienai grupei. Tokiais atvejais lengvesnė pradžia gali būti neutralesnė aplinka: biblioteka, rajono kultūros centras, chorinė veikla, rankdarbių užsiėmimai ar kaimynystės pasivaikščiojimų grupės.

    Nuotaikai ir savijautai itin svarbus ir judėjimas, ypač kai jis vyksta su kitais žmonėmis. Senjorams dažniausiai tinka ne varžymasis, o ramios formos, pavyzdžiui, grupiniai pasivaikščiojimai, šiaurietiškas ėjimas, šokiai ar mankšta vandenyje, nes jos vienu metu suteikia ir fizinės naudos, ir socialinį kontaktą.

    Jei nauja aplinka kelia įtampą, pradėti galima nuo mažų ritualų: sutarto skambučio, trumpo pokalbio su kaimynu, bendrų apsipirkimų kartą per savaitę. Tokie paprasti pasikartojantys veiksmai dažnai tampa pirmu žingsniu, kuris pamažu grąžina ryšį su žmonėmis ir prasmės jausmą.