Tag: Bendruomeninės organizacijos

  • Zarasų NVO atstovės Kaišiadoryse atskleidė, kas iš tiesų veikia: pamokos savivaldybėms

    Zarasų NVO atstovės Kaišiadoryse atskleidė, kas iš tiesų veikia: pamokos savivaldybėms

    Spalio 28 dieną Kaišiadorių jaunimo centre „Mazgas“ įvyko nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninių organizacijų tarybų forumas. Į renginį susirinko bendruomenių, NVO ir savivaldos atstovai iš įvairių Lietuvos savivaldybių.

    Forume dalyvavo ir Zarasų rajono savivaldybės NVO tarybos atstovės: pirmininkės pavaduotoja Sandra Malakauskė bei tarybos narė Audronė Kačiulienė. Jos pristatė pranešimą apie gerąją praktiką, pateikė rekomendacijas ir įžvalgas, kurias, jų vertinimu, būtų galima pritaikyti Kaišiadorių rajone.

    Didžiausias dėmesys renginyje skirtas NVO, bendruomenių ir savivaldos partnerystei bei tam, kaip nevyriausybinis sektorius gali prisidėti prie viešųjų paslaugų teikimo. Aptarta, kodėl daliai bendruomenių vis dar sunku įsitraukti į sprendimų priėmimą, nors poreikis spręsti kasdienius vietos klausimus tik auga.

    Diskusijose akcentuota, kad NVO tarybos savivaldybėse tampa svarbiu kanalu, padedančiu išgirsti gyventojų poreikius ir anksti identifikuoti problemas. Praktikoje tai dažnai reiškia aiškesnes konsultavimosi procedūras, labiau nuspėjamą finansavimą, geresnę informacijos sklaidą ir nuolatinį dialogą, o ne vienkartinius susitikimus.

    Forume dalintasi skirtingų savivaldybių patirtimis, aptartos priemonės, kurios padeda išlaikyti bendruomenių aktyvumą ir stiprinti tarpusavio pasitikėjimą. Daug dėmesio skirta ir bendradarbiavimo kultūrai, kai iniciatyvos nėra konkuruojančios, o papildo viena kitą ir leidžia pasiekti daugiau žmonių.

    Pasak organizatorių, tokie susitikimai leidžia ne tik pristatyti savo krašto patirtį, bet ir parsivežti praktinių sprendimų, kuriuos galima pritaikyti vietoje. Zarasų atstovės pabrėžė, kad ryšių mezgimas su kitų savivaldybių NVO tarybomis padeda greičiau įvertinti, kas veikia, o kas reikalauja korekcijų.

    Renginio pabaigoje dalyviams padėkota už dalijimąsi patirtimi ir įsitraukimą, o Kaišiadorių rajono savivaldybei – už forumo organizavimą bei kvietimą dalyvauti. Sutarta, kad tęstinis bendradarbiavimas ir reguliarus keitimasis praktika yra viena svarbiausių sąlygų kuriant aktyvesnę, įtraukesnę vietos savivaldą.

  • Lapkričio 3 dieną startuoja 148 tūkst. eurų kvietimas bendruomenėms: kas gali gauti paramą?

    Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) lapkričio 3 dieną skelbia papildomą kvietimą bendruomeninėms organizacijoms, veikiančioms šalia vėjo jėgainių ir kitų atsinaujinančių išteklių elektrinių. Kvietimui numatyta kiek daugiau nei 148 tūkst. eurų, o lėšos bus skiriamos projektams iš gamybos įmokos fondo.

    Šis kvietimas yra antrasis šiais metais. APVA duomenimis, už 2025 metais pagamintą ir į tinklus patiektą elektros energiją žaliosios elektros gamintojai sumokėjo apie 1 200 000 eurų gamybos įmokų, iš kurių apie 1 000 000 eurų skirta bendruomenėms, o likusi dalis – aplinkiniams namų ūkiams.

    Vasarą vykusio pirmojo kvietimo metu jau pasirašyta finansavimo sutarčių už maždaug 845 000 eurų. Dabar skelbiamas krepšelis sudarytas iš likusių nepanaudotų lėšų, todėl kvietimo suma mažesnė, tačiau galimybės bendruomenėms išlieka.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas galės teikti bendruomeninės organizacijos, kurių planuojami projektai bus įgyvendinami ne didesniu kaip 15 kilometrų atstumu nuo konkrečios elektrinės, už kurią sumokėta gamybos įmoka. Tai reiškia, kad esminė sąlyga yra ne savivaldybės ar seniūnijos ribos, o realus atstumas iki elektrinės.

    Nors skelbiamas vienas bendras kvietimas, kiekvienai elektrinei priskiriama atskira suma projektams finansuoti. Teikiant paraišką reikės pasirinkti vieną konkrečią elektrinę ir pretenduoti tik į su ja susietas gamybos įmokos lėšas.

    Vienam pareiškėjui paraiškų skaičius nėra ribojamas, tačiau projektai turi būti skirtingi ir savarankiški. Tai aktualu didesnėms bendruomenėms ar organizacijoms, kurios planuoja kelias atskiras iniciatyvas skirtingose vietose.

    Kokie projektai finansuojami?

    APVA nurodo, kad griežto leistinų veiklų sąrašo nėra, nes siekiama palikti bendruomenėms sprendimo laisvę. Vis dėlto lėšos bus skiriamos iniciatyvoms, kurios gerina ar tausoja aplinką ir sukuria apčiuopiamą socialinę arba ekonominę naudą vietos gyventojams.

    Finansavimo dydis vienam projektui priklausys nuo sumos, priskirtos pasirinktai elektrinei. Projektą įgyvendinti bus galima per 18 mėnesių, o patvirtintoms iniciatyvoms lėšos, pagal pasirašytą sutartį, numatomos išmokėti avansu.

    Taikomi ir ribojimai: šios paramos negalima naudoti veikloms, susijusioms su politinių partijų finansavimu, lošimais ar alkoholio bei tabako populiarinimu. Tokie apribojimai skirti užtikrinti, kad gamybos įmokos realiai grįžtų į bendruomenėms naudingus, viešą interesą atitinkančius sprendimus.

    Kaip bus vertinamos paraiškos?

    Projektai bus vertinami balais, o finansavimas atiteks daugiausiai balų surinkusioms paraiškoms. Vertinant bus atsižvelgiama į atstumą iki elektrinės, partnerystę su savivaldybe ar jos įstaigomis, švietėjišką poveikį energijos efektyvumo ir tvarumo temomis, ilgalaikę naudą bei finansinių išteklių poreikį.

    Paraiškos bus priimamos nuo lapkričio 3 dienos iki lapkričio 30 dienos per APVA informacinę sistemą. APVA ragina bendruomenes iš anksto įsivertinti atstumą iki elektrinių ir numatyti aiškią projekto naudą, nes konkurencijoje lemiamas tampa ne vien idėjos aktualumas, bet ir jos pagrįstumas bei įgyvendinimo pasirengimas.

    Gamybos įmokų mechanizmas Lietuvoje siejamas su sparčia atsinaujinančios energetikos plėtra, ypač sausumos vėjo parkais ir saulės elektrinėmis. Praktikoje tokia schema veikia kaip būdas dalį ekonominės naudos, kurią sukuria elektros gamyba konkrečioje teritorijoje, nukreipti vietos bendruomenių poreikiams.

  • Zarasuose – parama bendruomenėms: kompensuos išlaidas, bet yra svarbių sąlygų

    Zarasuose – parama bendruomenėms: kompensuos išlaidas, bet yra svarbių sąlygų

    Zarasų rajono savivaldybės administracija kviečia rajone veikiančias bendruomenines organizacijas teikti prašymus išlaidų kompensavimui. Parama skiriama pagal Bendruomeninių organizacijų skatinimo ir aktyvinimo tvarkos aprašą.

    Savivaldybė nurodo, kad programos tikslas – stiprinti vietos bendruomenių sutelktumą, skatinti iniciatyvumą ir savarankiškumą. Taip pat siekiama, kad bendruomenės aktyviau prisidėtų prie viešųjų gyventojų poreikių tenkinimo.

    Kas gali pretenduoti į kompensacijas?

    Prašymus gali teikti Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje registruotos ir veiklą vykdančios bendruomeninės organizacijos. Jos turi atitikti Vietos savivaldos ir Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymuose numatytą apibrėžimą.

    Organizacija privalo būti pateikusi paskutinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir veiklos ataskaitą. Jei organizacija veikia trumpiau nei vienus metus, vietoje to pateikiama laisvos formos veiklos ataskaita.

    Taip pat organizacija negali būti sustabdžiusi ar apribojusi veiklos ir negali būti likviduojama, o šios aplinkybės tikrinamos Juridinių asmenų registro duomenimis. Be to, per kalendorinius metus organizacija turi būti aktyviai dalyvavusi bent viename savivaldybės renginyje.

    Kokios išlaidos kompensuojamos?

    Programa numato galimybę kompensuoti patalpų išlaikymo išlaidas, įskaitant šildymą, elektrą, vandenį, nuotekų šalinimą, patalpų draudimą ir vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą. Šioms išlaidoms taikoma riba – kompensuojama ne daugiau kaip 1 000 eurų per metus ir ne daugiau kaip 50 proc. patirtų išlaidų.

    Taip pat gali būti kompensuojamos pareiškėjo veiklai vykdyti patirtos išlaidos, kai įgyvendinamas projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos ar valstybės biudžeto lėšų. Tokiu atveju kompensuojama iki 5 proc., bet ne daugiau kaip 2 000 eurų per metus, o projekto vertė turi būti ne mažesnė nei 3 000 eurų.

    Savivaldybė pabrėžia, kad netinkamos finansuoti išlaidos apima baudas, delspinigius ir su teismais susijusias išlaidas. Praktikoje tai reiškia, kad vertinant prašymą daugiausia dėmesio skiriama realioms bendruomenės veiklos ir infrastruktūros palaikymo sąnaudoms.

    Dokumentai ir terminai

    Pareiškėjai turi pateikti užpildytą ir pasirašytą prašymo formą bei išlaidas pagrindžiančių dokumentų kopijas, pavyzdžiui, sąskaitas faktūras, kvitus, sutartis ar banko išrašus. Visi dokumentai ir mokėjimai turi būti pareiškėjo vardu.

    Jei prašymas teikiamas pirmą kartą, papildomai reikės registravimo pažymėjimo ir įstatų ar nuostatų kopijų. Jei prašymą teikia ne organizacijos vadovas, būtina pateikti įgaliojimą ar kitą teisę veikti patvirtinantį dokumentą.

    Prašymai priimami iki 2026 metų gruodžio 5 dienos. Juos galima pateikti elektroniniu paštu arba atvykus į Zarasų rajono savivaldybės administraciją vieno langelio principu dirbančiam specialistui.

    Jei koordinatorius paprašo patikslinimų ar papildomų dokumentų, jie turi būti pateikti per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo. Savivaldybė įspėja, kad nepateikus prašymas nebus vertinamas.

    Tinkamomis laikomos einamaisiais kalendoriniais metais patirtos išlaidos, taip pat praėjusių kalendorinių metų gruodžio mėnesį patirtos ir nedeklaruotos išlaidos. Dokumentai turi būti pateikti lietuvių kalba ir patvirtinti parašu arba elektroniniu parašu.

    Dėl kompensacijų teikimo tvarkos konsultuoja Zarasų rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Banienė.

  • Vilkaviškio rajone dar dalija 38 000 eurų NVO: kas gali pretenduoti ir kada užsidarys kvietimas

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje vis dar priimamos paraiškos nevyriausybinių ir bendruomeninių organizacijų finansavimui. Kreiptis galima nuo 2026 metų kovo 3 dienos, kol pakaks numatytų lėšų, bet ne ilgiau kaip iki 2026 metų spalio 30 dienos 15.00 valandos.

    Savivaldybė pabrėžia, kad pasibaigus asignavimams kvietimas stabdomas nedelsiant. Tai reiškia, kad organizacijoms, planuojančioms teikti prašymus, verta nelaukti paskutinės dienos, nes sprendimą gali nulemti ne data, o likęs biudžetas.

    Kam skirtas finansavimas?

    Konkursui numatyta 38 000 eurų suma, kuri skiriama kelioms kryptims. Didžiausia dalis orientuota į dalinį projektų finansavimą, kai organizacijos dalyvauja nacionalinėse, Europos Sąjungos ar kitose programose ir joms reikia prisidėjimo lėšų.

    Tokiu atveju savivaldybės parama gali padėti įvykdyti privalomą prisidėjimo dalį pagal konkretaus kvietimo sąlygas. Taip pat numatyta galimybė kompensuoti iki 5 proc. projekto vertės be PVM tais atvejais, kai PVM laikomas netinkama išlaida, o pareiškėjas nėra PVM mokėtojas.

    Be to, leidžiama iš dalies padengti būtinas, tačiau iš anksto nenumatytas prekių ar paslaugų išlaidas, jei jos reikalingos projekto įgyvendinimui. Vieno projekto tokios išlaidos negali viršyti 1 000 eurų su PVM.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Prašymus gali teikti nevyriausybinės organizacijos ir bendruomeninės organizacijos, kurių buveinė ir veiklos vykdymo vieta yra Vilkaviškio rajono savivaldybėje. Taip pat akcentuojama, kad juridinių asmenų registre organizacija turi turėti žymą, patvirtinančią NVO statusą.

    Veiklos išlaidų kompensavimui keliami papildomi kriterijai: organizacija turi būti atsiskaičiusi už ankstesniais metais gautas lėšas, nebūti likviduojama ar bankrutuojanti, o jos veikla neturi būti sustabdyta. Taip pat vertinama, ar pateiktos metinės ataskaitos Juridinių asmenų registrui.

    Numatyti ir ribojimai: veiklos išlaidos nekompensuojamos organizacijoms, kurios veikia neįgaliųjų socialinės integracijos srityje, vykdo humanitarinę veiklą ar veiklą sveikatos srityje. Šie ribojimai taikomi būtent veiklos išlaidų kompensavimo krypčiai, o ne visam konkursui.

    Kokios išlaidos kompensuojamos?

    Veiklos išlaidų kompensavimo dalyje numatyta dalinai kompensuoti patalpų šildymą, elektrą, vandenį ir nuotekas bei atliekų tvarkymą. Vienai nevyriausybinei organizacijai šiam tikslui gali būti skiriama ne daugiau kaip 500 eurų per einamuosius metus.

    Atskira priemonė skirta bendruomeninėms organizacijoms, kurios valdo vaikų žaidimų aikšteles nuosavybės ar panaudos teise. Tokiu atveju galima prašyti kompensuoti vaikų žaidimų aikštelės kontrolės ataskaitos parengimo išlaidas, pateikiant reikiamus dokumentus ir pačią ataskaitą.

    Paraiškų teikėjams svarbu įsivertinti, ar visi dokumentai surinkti iš anksto, nes pateikus prašymą savivaldybei jo koreguoti ar pildyti pareiškėjo iniciatyva neleidžiama. Ši taisyklė taikoma siekiant skaidrumo ir vienodų sąlygų visiems pareiškėjams.

    Prašymai turi būti pildomi kompiuteriu lietuvių kalba, pasirašomi organizacijos vadovo arba įgalioto asmens. Teikiant elektroniniu būdu, dokumentai turi būti pasirašyti elektroniniu parašu, o pateikiant fiziškai ar paštu pasirašomi ranka.

    Dėl konkurso sąlygų ir paraiškų teikimo tvarkos konsultuoja Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus darbuotojai. Savivaldybė ragina pareiškėjus kilus klausimams kreiptis konsultacijai prieš pateikiant dokumentus.

  • Pinigai NVO Vilkaviškio rajone tirpsta: paraiškos priimamos iki kol pakaks lėšų

    Vilkaviškio rajono savivaldybė tęsia nevyriausybinių organizacijų finansavimo konkursą: paraiškos priimamos nuo 2026 metų kovo 3 dienos iki kol pakaks tam numatytų lėšų, bet ne ilgiau kaip iki 2026 metų spalio 30 dienos 15.00 valandos. Savivaldybė pabrėžia, kad lėšoms pasibaigus kvietimas bus stabdomas, todėl delsimas gali kainuoti galimybę gauti finansavimą.

    Šiemet konkursui numatyta 38 000 eurų. Lėšos skiriamos trims kryptims: projektams iš dalies finansuoti dalyvaujant nacionalinėse, Europos Sąjungos ar kitose programose, NVO veiklos išlaidoms iš dalies kompensuoti bei bendruomeninių organizacijų vaikų žaidimų aikštelių kontrolės ataskaitų parengimo išlaidoms padengti.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas gali teikti NVO ir bendruomeninės organizacijos, kurių buveinė ir veiklos vykdymo vieta yra Vilkaviškio rajono savivaldybėje. NVO turi atitikti Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme nustatytą apibrėžimą, o bendruomeninės organizacijos – Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo sąlygas.

    Veiklos išlaidų kompensavimo atveju papildomai vertinama, ar juridinių asmenų registre organizacijai yra priskirta NVO žyma, ar ji nėra likviduojama, ar jai nepradėtos bankroto procedūros, taip pat ar nėra apribota jos veikla. Taip pat tikrinama, ar organizacija yra atsiskaičiusi už ankstesniais metais gautas savivaldybės lėšas ir ar laiku pateikia ataskaitas Juridinių asmenų registrui.

    Kokios išlaidos finansuojamos?

    Pirmojoje priemonėje savivaldybė gali padėti padengti privalomą pareiškėjo prisidėjimo dalį, kai organizacija dalyvauja nacionalinėse ar Europos Sąjungos programose. Tokia praktika savivaldybėse dažnai taikoma tam, kad vietos organizacijos galėtų pritraukti didesnį išorinį finansavimą, kai projektų taisyklės reikalauja nuosavo indėlio.

    Numatyta ir galimybė kompensuoti iki 5 proc. prisidėjimą nuo projekto vertės be PVM, kai PVM pagal konkrečias finansavimo sąlygas laikomas netinkamomis išlaidomis ir pareiškėjas nėra PVM mokėtojas. Taip pat leidžiama apmokėti papildomas, projekto įgyvendinimui būtinas, bet anksčiau nenumatytas prekes ar paslaugas, tačiau tokios išlaidos vieno projekto metu negali viršyti 1 000 eurų su PVM.

    Antroji priemonė skirta daliai NVO kasdienių veiklos išlaidų kompensuoti: šildymui, elektrai, vandeniui ir nuotekoms, šiukšlių tvarkymui. Vienai organizacijai per metus galima skirti ne daugiau kaip 500 eurų, todėl ši priemonė labiau orientuota į bazinį stabilumą, o ne didelius plėtros projektus.

    Trečioji priemonė aktuali bendruomeninėms organizacijoms, kurios valdo vaikų žaidimų aikšteles nuosavybės ar panaudos teise Vilkaviškio rajone. Tokiais atvejais kompensuojamos vaikų žaidimų aikštelių kontrolės ataskaitų parengimo išlaidos, o per metus galima pateikti vieną prašymą.

    Kaip teikti ir ko nepamiršti?

    Prašymai turi būti pildomi kompiuteriu lietuvių kalba pagal nustatytas formas ir pasirašomi organizacijos vadovo arba įgalioto asmens. Jei organizacija privalo turėti antspaudą, dokumentai turi būti patvirtinti ir antspaudu.

    Svarbi sąlyga – pateikus paraišką savivaldybės administracijai jos negalima taisyti ar pildyti pareiškėjo iniciatyva, todėl dokumentus rekomenduojama pasirengti itin kruopščiai. Paprastai prašoma pateikti juridinio asmens registravimo dokumentus, įgaliojimus, deklaraciją, projektų dokumentus, o kai kuriais atvejais ir finansavimo sutartį, išlaidas pagrindžiančius dokumentus ar patalpų valdymą įrodančius registro išrašus.

    Paraiškos priimamos Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijoje, o teikiant nuotoliniu būdu dokumentai turi būti pasirašyti elektroniniu parašu. Savivaldybė primena, kad kvietimas galioja tik tol, kol yra likę konkursui numatytų lėšų, todėl organizacijos raginamos paraiškas teikti nelaukiant paskutinių terminų.

  • Ukmergės atstovai atvyko į Vilkaviškį: kokių sprendimų NVO ieško savivaldybės?

    Ukmergės atstovai atvyko į Vilkaviškį: kokių sprendimų NVO ieško savivaldybės?

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje apsilankė svečiai iš Ukmergės rajono – Nevyriausybinių organizacijų ir Bendruomeninių organizacijų tarybų nariai. Juos priėmė Vilkaviškio rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos atstovai, susitikime aptarta, kaip stiprinti partnerystę su savivalda.

    Pagrindinis vizito akcentas buvo NVO veiklos sąlygos savivaldybėje, finansavimo modeliai ir praktinis bendradarbiavimas su administracija. Toks keitimasis patirtimi savivaldybėms tampa svarbus ieškant sprendimų, kaip užtikrinti tvarią iniciatyvų plėtrą ir aiškias paramos taisykles.

    NVO finansavimas ir reali praktika

    Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė pristatė kultūros sritį ir joje veikiančių nevyriausybinių organizacijų iniciatyvas. Taip pat aptarti savivaldybės taikomi finansavimo mechanizmai ir tai, kaip organizacijos gali teikti paraiškas bei planuoti veiklas.

    Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Renata Nausėdienė supažindino su sporto srityje veikiančių NVO veikla ir savivaldybės skiriama parama. Susitikime akcentuota, kad aiškūs kriterijai ir stabilus finansavimas organizacijoms leidžia veikti nuosekliai, o ne tik trumpalaikių projektų režimu.

    Klausimai, kurie rūpi abiem savivaldybėms

    Diskusijoje Ukmergės atstovai domėjosi, kiek NVO ir bendruomeninių organizacijų veikia Vilkaviškio rajone, kaip jos įtraukiamos į savivaldybės sprendimus ir kokios yra pagrindinės finansavimo galimybės. Taip pat aptarta, kaip praktiškai organizuojamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir kokie kanalai veikia efektyviausiai.

    Svečiai pasidalijo ir Ukmergės patirtimi, pristatė savo rajone veikiančių organizacijų bendradarbiavimo su savivalda pavyzdžius. Susitikimo pabaigoje ukmergiškiai dėkojo už atvirą pokalbį, išsamius pristatymus ir galimybę palyginti skirtingus darbo modelius.

    Vizito tęsinys – susitikimai su organizacijomis

    Vizitą koordinavo ir svečius lydėjo Vilkaviškio rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininkė Giedrė Janušauskienė. Po susitikimo savivaldybėje delegacija tęsė pažintį su vietos iniciatyvomis ir jų kasdieniu darbu.

    Svečiai aplankė Vilkaviškio jaunimo centre veikiantį Keturvalakių smiginio klubą, taip pat susipažino su dviračių sporto klubo „Aira“ veikla. Tokie susitikimai leidžia įvertinti, kaip savivaldos sprendimai atsispindi realioje NVO kasdienybėje ir kokios paramos organizacijoms reikia labiausiai.

  • Salake šaukiama išplėstinė seniūnaičių sueiga: kam būtina atvykti ir kodėl tai svarbu?

    Salake šaukiama išplėstinė seniūnaičių sueiga: kam būtina atvykti ir kodėl tai svarbu?

    2026 metų rugsėjo 7 dieną 17.15 valandą Salake šaukiama išplėstinė Salako seniūnijos seniūnaičių sueiga. Susitikimas vyks Salako seniūnijos administracinio pastato salėje, Laisvoji a. 1, Salako miestelyje.

    Į sueigą kviečiami visi Salako seniūnijos seniūnaičiai, taip pat bendruomeninių organizacijų atstovai, kurie yra deleguoti ir įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka. Tokia sueigos sudėtis leidžia aptarti ne tik kasdienius seniūnijos klausimus, bet ir platesnius bendruomenės prioritetus.

    Seniūnaičių sueigos paprastai skirtos vietos problemoms įvardyti ir sprendimams derinti: nuo viešųjų erdvių tvarkymo, kelių priežiūros ar apšvietimo iki socialinių iniciatyvų, bendruomeninių renginių ir gyventojų įtraukimo. Išplėstinis formatas ypač aktualus tada, kai siekiama, kad sprendimuose dalyvautų kuo daugiau bendruomenės balsų.

    Gyventojams ir organizacijoms tai taip pat yra proga iškelti aktualiausius klausimus per savo seniūnaičius ar deleguotus atstovus, o seniūnijai – aiškiau įsivertinti, kokie darbai svarbiausi artimiausiam laikotarpiui. Tokiuose susitikimuose dažnai formuojamas bendras sutarimas, kas pirmiausia turi atsirasti darbų planuose ir biudžeto prioritetuose.

    Pranešimą pasirašė Zarasų seniūnijos seniūnė, laikinai atliekanti Salako seniūnijos seniūno funkcijas, Aurelija Vaitonienė. Ji pažymi, kad dalyvavimas kviečiamiesiems svarbus siekiant sklandaus atstovavimo ir savalaikio bendruomenės sprendimų priėmimo.

  • Nevarėnuose šaukiama išplėstinė seniūnaičių sueiga: aptars ketvirčio išlaidų ataskaitas

    Telšių rajone, Nevarėnuose, 2026 metų birželio 22 dieną vyks Nevarėnų seniūnijos išplėstinė seniūnaičių sueiga. Susitikimas numatytas 15.00 valandą seniūnijos administracinio pastato patalpose, Liepų gatvėje 16.

    Sueigos metu didžiausias dėmesys bus skiriamas seniūnaičių ir bendruomeninių organizacijų veiklai svarbiems finansiniams klausimams. Darbotvarkėje numatytas klausimas dėl pritarimo ketvirčio veiklos išlaidų ataskaitoms.

    Toks svarstymas paprastai leidžia įvertinti, kaip naudojamos veiklai skirtos lėšos, ar išlaidos pagrįstos ir atitinka planuotus tikslus. Tai taip pat padeda užtikrinti didesnį skaidrumą ir aiškesnę atskaitomybę vietos bendruomenei.

    Be ataskaitų tvirtinimo, sueigoje numatyta aptarti ir kitus aktualius klausimus. Tai gali apimti einamuosius seniūnijos reikalus, bendruomenių iniciatyvas bei praktinius sprendimus, susijusius su kasdieniais gyventojų poreikiais.

    Susitikimą šaukia Nevarėnų seniūnijos seniūnas Darius Martinkus. Gyventojams ir bendruomenių atstovams tai proga išgirsti informaciją apie veiklos išlaidas ir įsitraukti į vietos sprendimų aptarimą.

  • Ukmergės rajone skelbiamas kvietimas bendruomenėms: paraiškos pagal priemonę iki liepos 1 dienos

    Ukmergės rajono savivaldybė paskelbė 2026 metų projektų atrankos konkursą pagal priemonę Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse. Kvietimas skirtas rajone veikiančioms bendruomeninėms organizacijoms, kurios planuoja iniciatyvas vietos gyventojams.

    Priemonės tikslas – skatinti gyvenamųjų vietovių bendruomeniškumą, didinti gyventojų sutelktumą ir tarpusavio pasitikėjimą. Tokie projektai paprastai apima veiklas, kurios įtraukia vietos žmones į bendras iniciatyvas ir stiprina vietos bendradarbiavimą.

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metų birželio 3 dienos iki 2026 metų liepos 1 dienos 16 valandos imtinai. Savivaldybė ragina dokumentus pateikti laiku, nes po termino gautos paraiškos vertinimui paprastai nebepriimamos.

    Paraiškas galima teikti elektroniniu būdu, siunčiant dokumentus pdf arba adoc formatu el. paštu, tačiau jos turi būti pasirašytos elektroniniu parašu. Taip pat paraiškas galima pateikti popieriniu formatu Savivaldybės administracijos priimamajame arba įdėti į pašto dėžutę prie centrinio įėjimo į Savivaldybės administracijos pastatą Kęstučio aikštėje 3, Ukmergėje.

    Projektų atrankos konkursai pagal šią priemonę yra Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2025–2028 metų veiksmų plano dalis, todėl pareiškėjams aktualu įsivertinti, ar planuojamos veiklos tiesiogiai prisideda prie bendruomenės telkimo ir vietos iniciatyvų tęstinumo. Išsami konkurso informacija, reikalavimai ir dokumentų formos skelbiami Ukmergės rajono savivaldybės interneto svetainėje.

  • Joniškio rajone startavo kvietimas bendruomenėms: projektams iki 5 000 eurų, paraiškos iki birželio 24 dienos

    Joniškio rajone startavo kvietimas bendruomenėms: projektams iki 5 000 eurų, paraiškos iki birželio 24 dienos

    Joniškio rajono savivaldybės administracija paskelbė kvietimą teikti paraiškas pagal priemonę „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“. Finansavimas skirtas nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių iniciatyvoms, kurios kuria apčiuopiamą naudą vietos gyventojams.

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metų birželio 3 dienos iki 2026 metų birželio 24 dienos. Kvietimas aktualus organizacijoms, planuojančioms veiklas 2026–2028 metų laikotarpiu pagal savivaldybėje patvirtintą įgyvendinimo tvarką.

    Galimi pareiškėjai yra bendruomeninės organizacijos, apibrėžtos Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme, kurios turi įregistruotą nevyriausybinės organizacijos žymą. Taip pat paraiškas gali teikti bendruomenines organizacijas vienijančios organizacijos, jei jos taip pat turi nevyriausybinės organizacijos žymą.

    Finansuojamos veiklos turi atliepti viešuosius bendruomenės narių interesus ir poreikius. Priemonė orientuota ne į vienkartinius renginius, o į tvarų bendruomenės stiprinimą: nuo pilietiškumo ir lyderystės ugdymo iki tarpinstitucinio bendradarbiavimo, savanorystės ir informacinio raštingumo stiprinimo.

    Didelė kvietimo dalis skirta bendruomenės sutelktumui: vaikų ir jaunimo užimtumui, edukacijoms, kultūrinei veiklai, bendruomenės komunikacijos priemonėms ir sveikatinimo iniciatyvoms. Taip pat remiamos akcijos, gerinančios viešąsias erdves, pavyzdžiui, parkų, poilsio ar sporto aikštelių tvarkymas ir atnaujinimas.

    Numatytos ir socialinės veiklos: pagalba vienišiems senjorams, asmenims su negalia ar kitiems bendruomenės nariams, kuriems reikalingas palaikymas, taip pat emocinės sveikatos stiprinimo iniciatyvos. Kvietimas apima ir veiklas, susijusias su socialinio verslo plėtra ar viešųjų paslaugų teikimu, jei jas vykdo bendruomeninė organizacija.

    Atskirai įvardyta galimybė finansuoti veiklas, susijusias su civilinės saugos ir gynybos organizavimu bendruomenėje, įskaitant mokymus ir specialių priemonių įsigijimą. Tai atliepia pastarųjų metų tendencijas, kai savivaldybės vis dažniau skatina vietos iniciatyvas, didinančias gyventojų pasirengimą ekstremalioms situacijoms.

    Konkursui numatyta 29 408 eurų valstybės biudžeto lėšų. Vienam projektui galima skirti nuo 1 000 iki 5 000 eurų, todėl paraiškos ypač tinkamos aiškiai apibrėžtiems, bendruomenei matomą rezultatą sukuriantiems projektams.

    Teikiant paraišką viešųjų erdvių ir aplinkos kokybės gerinimo veikloms, ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti galima skirti iki 30 proc. projektui reikalingų valstybės biudžeto lėšų. Toks ribojimas leidžia išlaikyti balansą tarp investicijų į priemones ir realių veiklų, kurios įtraukia gyventojus.

    Paraiškas savivaldybei galima pateikti keliais būdais: popierine forma atvykus į Livonijos g. 4-1 Joniškyje (101 kabinetas) arba elektroniniu paštu, kai dokumentai pasirašyti elektroniniu parašu. Taip pat priimami nuskenuoti dokumentai, jei galima identifikuoti paraišką teikiantį asmenį.

    Kartu su paraiška reikia pateikti dokumentus, pagrindžiančius organizacijos teisę veikti: įstatus, jei jie neprieinami Juridinių asmenų registre, veiklos ataskaitą, jei juridinis asmuo veikia trumpiau nei metus, ir atstovavimą patvirtinančius dokumentus, jei paraišką teikia įgaliotas asmuo. Savivaldybė nurodo, kad galima pridėti ir kitus dokumentus, kurie, pareiškėjo vertinimu, sustiprina paraišką.

    Konsultacijas pareiškėjams su konkursu susijusiais klausimais teikia Joniškio rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriaus programų koordinatorė Rasa Birutytė.