Tag: Bendruomenių atsparumas

  • Varėnoje nuskambėjo diena X: ekspertai paaiškino, kaip bendruomenėms telktis dabar

    Ruoštis reikia šiandien

    Varėnoje surengtoje diskusijoje apie bendruomenių atsparumą akcentuota paprasta žinia: pasirengimas krizėms neturi būti atidėliojamas. Pokalbyje „Atspari bendruomenė: kaip telktis“ aptarta, kaip stiprinti vietos ryšius ir veikti išvien.

    Diskusijos dalyviai kalbėjo apie galimas grėsmes, propagandos poveikį, socialinių tinklų vaidmenį ir vadinamąją dieną X. Pabrėžta, kad svarbiausia yra iš anksto susitarti dėl veiksmų ir atsakomybių, nes krizės metu laiko koordinacijai dažnai nebelieka.

    Ryžtas ir bendruomenė

    Keliautojas ir Šaulių sąjungos narys Vytaras Radzevičius priminė, kad laisvę saugo ne vien institucijos, bet ir žmonių apsisprendimas ją ginti. Jo teigimu, vienam žmogui atlaikyti spaudimą ar netikrumą gerokai sunkiau nei turint aplinkinių palaikymą.

    „Pagrindinis dalykas yra ryžtas ir noras saugoti savo laisvę. Turime atvirai pažvelgti į dabartį ir prisiminti istoriją“, – sakė Vytaras Radzevičius.

    Diskusijoje pabrėžta, kad bendruomenės atsparumą didina ne vien dideli planai, bet ir kasdieniai įpročiai: pažinti kaimynus, žinoti, kam prireikus reikės pagalbos, ir kas galėtų padėti kitiems. Tokie ryšiai ypač svarbūs nutrūkus ryšiui, sutrikus paslaugoms ar kilus informaciniam chaosui.

    Informacinės grėsmės ir pamokos iš Ukrainos

    Apie informacines grėsmes kalbėjęs „Tele2“ inovacijų ekspertas Arnoldas Lukošius atkreipė dėmesį, kad propaganda dažnai siekia ne įtikinti, o supriešinti. Anot jo, socialiniuose tinkluose plintančios manipuliacijos gali greitai pakirsti pasitikėjimą ir bendradarbiavimą, todėl kritinis mąstymas tampa praktiniu įgūdžiu.

    Visuomenininkas Skirmantas Malinauskas bendruomenės tvirtumą siejo su ryšiu tarp žmonių ir gebėjimu vieniems kitus atpažinti. Jo teigimu, bendruomenė dažniausiai prasideda nuo elementaraus dėmesio šalia esančiam, o atsiradus pasitikėjimui, tampa lengviau ir prašyti pagalbos, ir ją suteikti.

    Varėnos rajono savivaldybės vicemeras Alvydas Verbickas dalijosi įspūdžiais iš kelionės po Ukrainą ir ragino mokytis iš šalies, kuri realiomis sąlygomis išbandė, kas veikia, o kas ne. Pasak jo, Ukrainos patirtis rodo, kad aiškūs susitarimai, savitarpio pagalba ir atsakingas informacijos vartojimas yra tokie pat svarbūs kaip ir materialūs resursai.

    „Verta atsigręžti į Ukrainos patirtį, nes jie žino, kas ekstremaliomis sąlygomis veikia, o kas ne“, – sakė Alvydas Verbickas.

    Diskusijoje taip pat dalyvavo gydytoja anesteziologė-reanimatologė ir Šaulių sąjungos narė Vilma Jančiukienė, o pokalbį moderavo 15min vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Audrius Ožalas. Renginio žinutė apibendrinta paprastai: baimė nepadeda, o pasirengimas ir susitelkimas turi prasidėti dabar.

  • Mažeikių savivaldybėje ieškota būdų, kaip gyventojus realiai įtraukti į sprendimų priėmimą

    Gegužės 22 dieną Mažeikių rajono savivaldybėje vyko diskusija, skirta gyventojų įtraukimui į savivaldos sprendimų priėmimą. Aptarta, kokias realias galimybes savivaldybės turi telkti pilietinę visuomenę ir kokie praktiniai metodai veikia geriausiai.

    Susitikime dalyvavo savivaldybės vicemerė Živilė Keršytė, mero patarėja Viktorija Pagojė, administracijos direktorius Arvydas Pocius, vyriausiasis patarėjas Alfonsas Meškys, skyrių vedėjai ir specialistai. Diskusiją moderavo Kauno technologijos universiteto mokslininkas dr. Vytautas Valentinavičius.

    KTU tyrėjų komanda, kurioje dirba ir dr. V. Valentinavičius, atlieka tyrimą apie tai, kaip pilietiškumas ir piliečių mokslas gali stiprinti visuomenės bei bendruomenių atsparumą įvairioms grėsmėms. Mažeikiuose vykusi fokus grupės diskusija buvo vienas iš šio tyrimo etapų.

    Kodėl gyventojų įtraukimas tampa svarbesnis

    Diskusijoje akcentuota, kad gyventojų įsitraukimas svarbus ne tik dėl demokratijos kokybės, bet ir dėl sprendimų tvarumo. Kai bendruomenė prisideda prie problemų įvardijimo ir sprendinių pasirinkimo, dažniau pasiekiamas aiškesnis prioritetų suderinimas ir didesnis pasitikėjimas savivalda.

    Taip pat aptarta, kad pilietinis aktyvumas siejasi su atsparumu krizių metu, kai reikalinga greita informacijos sklaida, savanorystė ir tarpusavio pagalba. Tokiais atvejais svarbūs ne vien formalūs kanalai, bet ir iš anksto sukurti ryšiai tarp savivaldybės, organizacijų ir gyventojų.

    Piliečių mokslas ir atsparumo stiprinimas

    Susitikime nagrinėta, kaip piliečių mokslas gali būti pritaikomas savivaldos lygmeniu, pavyzdžiui, renkant duomenis apie aplinkos būklę, viešųjų paslaugų pasiekiamumą ar infrastruktūros problemas. Tokios iniciatyvos padeda savivaldybei gauti daugiau vietos konteksto duomenų, o gyventojams suteikia aiškesnį vaidmenį sprendimų grandinėje.

    Kalbėta ir apie tai, kad vienas didžiausių iššūkių yra užtikrinti, jog įtrauktis nebūtų vien formali. Tam reikalingi aiškūs grįžtamojo ryšio principai, suprantamai paaiškinama, kaip gyventojų pasiūlymai įvertinami ir kokie sprendimai priimami, taip pat nuoseklus dialogas, o ne vienkartinės konsultacijos.

    Tyrimo etapas ir tolimesni žingsniai

    Pažymėta, kad analogiškos fokus grupių diskusijos vykdomos ir kitose savivaldybėse, siekiant palyginti patirtis bei įvardyti dažniausiai pasiteisinančius įtraukimo modelius. Tyrimo išvados turėtų prisidėti prie rekomendacijų savivaldybėms, planuojant gyventojų dalyvavimo priemones ir jų vertinimo kriterijus.

    Mažeikių rajono savivaldybėje vykusioje diskusijoje apibendrinta, kad gyventojų įtraukimui būtina derinti skirtingus kanalus ir priemones, o didžiausią poveikį kuria nuoseklumas ir aiškiai matomas rezultatas. Tai leidžia pilietinį aktyvumą paversti praktine pagalba savivaldai ir pačiai bendruomenei.

  • Mažeikiuose startuoja apklausa: ko gyventojams trūksta civilinės saugos švietime ir praktikoje?

    Mažeikių miesto vietos veiklos grupė pradėjo gyventojų apklausą, kuria siekiama įvertinti civilinės saugos švietimo poreikį mieste. Surinkti atsakymai bus naudojami tikslinant Mažeikių miesto 2022–2029 metų vietos plėtros strategiją ir planuojant naujas veiklas.

    Iniciatoriai pabrėžia, kad civilinė sauga apima ne tik teorines žinias, bet ir realius veiksmus, kurie krizės metu gali turėti lemiamos reikšmės. Pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau kalbama apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms, todėl savivaldybėms ir bendruomenėms tenka svarbus vaidmuo stiprinant gyventojų atsparumą.

    Kokios veiklos siūlomos strategijoje

    Į atnaujintą strategiją siūloma įtraukti edukacines ir prevencines programas, skirtas civilinės saugos temoms. Numatyta, kad užsiėmimai apimtų teoriją, simuliacijas ir praktinius mokymus, kad gyventojai ne tik žinotų, bet ir mokėtų veikti.

    Planuojamų veiklų tikslas – gerinti parengtį, didinti krizių valdymo efektyvumą ir stiprinti bendruomenių atsparumą. Taip pat akcentuojamas gyventojų atsparumas dezinformacijai, kuri krizių metu gali apsunkinti sprendimų priėmimą ir kelti papildomą riziką.

    Kaip galima dalyvauti apklausoje

    Mažeikių miesto gyventojai kviečiami pateikti nuomonę iki gegužės 14 dienos. Atsakymai priimami elektroniniu paštu arba užpildant anoniminę anketą internetu.

    Organizatoriai tikisi, kad apklausa padės tiksliau įvardyti, kokių žinių ir įgūdžių gyventojams labiausiai trūksta, bei kokio formato mokymai būtų patogiausi. Remiantis rezultatais, civilinės saugos švietimo priemonės galėtų būti pritaikytos skirtingoms amžiaus grupėms ir bendruomenių poreikiams.