CP v2

Tag: Bendruomenių įsitraukimas

  • Birštono NVO tarybos posėdis: prašo daugiau įtraukimo ir finansavimo, aptarė ir naujo autobuso klausimą

    2026 metų gegužės 20 dieną Birštono savivaldybės administracijoje įvyko Nevyriausybinių organizacijų (NVO) tarybos posėdis. Jame aptarti NVO sektoriui aktualūs klausimai ir patikslintas 2026–2027 metų tarybos veiklos planas.

    Posėdyje daug dėmesio skirta savivaldybės institucijų ir NVO bendradarbiavimui, taip pat organizacijų įtraukimui į sprendimų priėmimą. Tarybos nariai akcentavo, kad aktyvesnis dialogas leistų greičiau identifikuoti bendruomenės poreikius ir efektyviau planuoti paslaugas gyventojams.

    Buvo svarstoma galimybė raštu kreiptis į Savivaldybės tarybą ir administraciją, prašant NVO tarybos narius dažniau įtraukti į savivaldybės teisės aktų projektų rengimą. Tarybos vertinimu, ankstyvas įsitraukimas padėtų išvengti sprendimų, kurie vėliau reikalauja korekcijų ar susiduria su praktiniais įgyvendinimo sunkumais.

    Diskusijose atkreiptas dėmesys ir į pačių NVO aktyvumą Birštone. Pasak posėdžio dalyvių, dalis organizacijų vis dar per retai įsitraukia į savivaldybėje vykstančius procesus, nors jų patirtis ir kontaktas su bendruomenėmis galėtų tapti svarbiu pagalbos kanalu sprendžiant vietos problemas.

    Aptarta ir tai, kad NVO plėtros teisinis reguliavimas numato NVO tarybų vaidmenį vertinant galimybes perduoti dalį viešųjų paslaugų nevyriausybiniam sektoriui. Tačiau Birštone šis dialogas, posėdžio dalyvių teigimu, stringa dėl riboto organizacijų skaičiaus ir trūkstamų pajėgumų perimti paslaugų teikimą, ypač jei tam nėra aiškaus finansavimo ir ilgalaikių įsipareigojimų.

    Vienu iš praktinių klausimų tapo NVO tarybos veiklos finansavimas. Nariai pabrėžė, kad be numatytų lėšų sudėtinga nuosekliai organizuoti mokymus, viešinimo veiklas, bendrus renginius ir stiprinti organizacijų kompetencijas, o tai tiesiogiai veikia tarybos gebėjimą įgyvendinti jai priskirtas funkcijas.

    Posėdyje taip pat aptartas visoms NVO aktualus klausimas dėl naujo autobuso įsigijimo visuomenės reikmėms. Svarstyta kreiptis į savivaldybę dėl pagalbos, numatant finansavimą ar kitas paramos formas, kurios leistų užtikrinti patikimesnį transportą bendruomenės veikloms ir renginiams.

    Baigiant posėdį aptartos planuojamos iniciatyvos ir bendri renginiai, kurie 2026–2027 metais turėtų prisidėti prie NVO sektoriaus stiprinimo Birštone. Tarybos nariai pabrėžė, kad didesnis organizacijų įsitraukimas galėtų išplėsti gyventojams teikiamų paslaugų spektrą ir sustiprinti partnerystę tarp savivaldos ir nevyriausybinio sektoriaus.

  • Stažuotė Nyderlanduose parodė, kaip tvari mokykla ir bendruomenė keičia miestų kasdienybę

    Stažuotė Nyderlanduose parodė, kaip tvari mokykla ir bendruomenė keičia miestų kasdienybę

    Pagėgių savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų atstovai, dalyvaujantys Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) projekte „Tvari mokykla 2030“, stažuotėje Nyderlanduose ieškojo praktinių idėjų, kurias būtų galima pritaikyti Lietuvoje. Kelionė buvo skirta ne vien teorijai: dėmesys sutelktas į tai, kaip švietimas, savivalda ir aktyvios bendruomenės kartu kuria tvarius sprendimus.

    Stažuotės dalyviai lankėsi įvairiuose objektuose Amsterdame, Hagoje, Utrechte ir kituose miestuose, kur tvarumas integruotas į kasdienį planavimą. Nuo mokyklų infrastruktūros iki gyvenamųjų kvartalų pavyzdžių matėsi, kad ilgalaikiai tikslai pasiekiami tada, kai sprendimai planuojami nuosekliai ir į juos įtraukiami gyventojai.

    Švietimo erdvės, kurios augina atsakomybę

    Stažuotės metu didelis dėmesys skirtas švietimo infrastruktūrai ir ugdymo kultūrai. Aplankyta „Amity International School“ Amsterdame ir Hagos tarptautinė mokykla ISH leido iš arti pamatyti, kaip mokyklų aplinka gali skatinti mokinių savarankiškumą, kūrybiškumą ir kritinį mąstymą.

    Šiose mokyklose tvarumas suprantamas plačiai: tai ir atsakingas vartojimas, ir mokinių įtraukimas į sprendimų priėmimą, ir kasdieniai įpročiai, susieti su aplinkosauga. Praktiniai pavyzdžiai parodė, kad tvarumo ugdymas veikia geriausiai tada, kai jis tampa mokyklos gyvenimo dalimi, o ne atskiru projektu.

    Stažuotėje akcentuota ir bendruomeniškumo svarba, ypač kalbant apie vertybinį ugdymą bei globalų pilietiškumą. Dalyviai aptarė, kaip mokyklos gali stiprinti ryšius su vietos bendruomene, o iniciatyvos gali gimti iš pačių mokinių ir tėvų poreikių.

    Kaip pramonės teritorijos tampa žaliomis erdvėmis

    Nyderlandų miestų transformacijos pavyzdžiai atskleidė, kad net apleistos pramoninės teritorijos gali būti pritaikytos šiuolaikiniams poreikiams. Amsterdame aplankyta „De Ceuvel“ erdvė, kur buvusi laivų statykla prikelta naujam gyvenimui: panaudotos antrinės žaliavos, o teritorijoje taikomi dirvožemio valymo sprendimai.

    Šalia to pristatyta ir „Schoonschip“ iniciatyva, laikoma vienu pažangiausių Europoje plaukiojančių kvartalų pavyzdžių. Stažuotės dalyviai susipažino su bendruomenės valdomo energijos vartojimo principais, kai gyventojai dalijasi saulės energija ir koordinuoja jos naudojimą bendrame tinkle.

    Šie pavyzdžiai parodė, kad tvarumas nėra vien technologija: svarbiausias veiksnys yra žmonių bendradarbiavimas, susitarimai ir aiškūs tikslai. Tokia patirtis ypač aktuali savivaldybėms, ieškančioms būdų, kaip įtraukti bendruomenes į pokyčius.

    Mokslas, kultūra ir tapatybė šalia tvarumo

    Kelionės programoje buvo ir erdvės, kurios priminė, kad tvari aplinka neatsiejama nuo mokslo bei kultūros. Utrechto universiteto botanikos sodo patirtis ir Leideno miesto pavyzdys išryškino, kaip biologinės įvairovės saugojimas, švietimas ir miesto tapatybė gali būti plėtojami kartu.

    Įspūdį paliko ir mokslo muziejus NEMO Amsterdame, kuriame interaktyvios erdvės skatina jaunimą domėtis technologijomis, gamtos mokslais ir tvarumo sprendimais. Stažuotės dalyviai aptarė, kad tokio pobūdžio erdvės gali būti svarbus impulsas mokinių motyvacijai, nes leidžia mokytis per patirtį.

    Emociškai reikšminga kelionės dalis tapo susitikimas su Utrechto lituanistinės mokyklos įkūrėju Pauliumi Davydavičiumi. Pokalbis priminė, kad tvarumas glaudžiai siejasi ir su socialiniu atsparumu, bendruomenės ryšiais bei kultūrinės tapatybės puoselėjimu gyvenant svetur.

    Stažuotės dalyvius lydėjo LINEŠA tvarumo plėtros skyriaus vadovas Almantas Kulbis ir specialistė Eleonora Gelažnikaitė, kurie koordinavo programą ir padėjo susieti pamatytus pavyzdžius su projekto „Tvari mokykla 2030“ tikslais. Įgytos įžvalgos, dalyvių vertinimu, gali virsti konkrečiais sprendimais mokyklų kasdienybėje ir savivaldybės iniciatyvose.

    Projekto koordinatorė Loreta Zinovjevienė

    Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė