CP v2

Tag: Bendruomenių projektai

  • Zarasų rajone NVO projektams skirta 55 000 eurų: finansavimą gavo 23 iniciatyvos

    Zarasų rajone NVO projektams skirta 55 000 eurų: finansavimą gavo 23 iniciatyvos

    Zarasų rajono savivaldybė baigė 2026 metų nevyriausybinių organizacijų dalinio finansavimo konkurso paraiškų vertinimą. Per kvietimą gauta 41 paraiška, o bendra prašoma suma siekė 92 530,39 euro.

    Savivaldybės 2025–2027 metų strateginio veiklos plano priemonėje NVO sektoriaus ir bendruomeninių organizacijų finansavimas 2026 metams numatyta 55 000 eurų. Tai reiškia, kad visų prašymų patenkinti nebuvo galimybės, todėl daliai pareiškėjų lėšos neskirtos.

    Kaip vyko vertinimas?

    Konkurso procedūros vyko pagal savivaldybės patvirtintą tvarkos aprašą ir sudarytos vertinimo komisijos nuostatus. Atitiktį reikalavimams ir paraiškų turinį vertino komisija, o sprendimai įtvirtinti savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metų birželio 5 dieną pasirašytame įsakyme.

    Finansavimas paskirstytas pagal kelias kryptis: NVO laimėtų projektų dalinis finansavimas, veiklos aktyvinimas, jaunimo iniciatyvų skatinimas ir materialinės bazės stiprinimas. Toks skirstymas leidžia paremti tiek renginius ir veiklas, tiek ilgiau tarnaujančius pirkinius ar infrastruktūrą.

    Kam skirta daugiausia lėšų?

    Didžiausi individualūs finansavimo dydžiai siekė 4 000 eurų ir buvo skirti viešajai įstaigai „Nacionalinis socialinis integracijos institutas“. Materialinės bazės stiprinimui taip pat numatyta 3 591 euras Avilių bendruomenei ir 3 326,38 euro Šaulių I kaimo bendruomenei SAULĖTEKIS.

    Aktyvinant NVO veiklą kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, daugeliui bendruomenių ir organizacijų skirta po 2 000 eurų, o daliai pareiškėjų – mažesnės sumos. Jaunimo iniciatyvoms finansavimas siekė 2 300–2 450 eurų, lėšos skirtos trims organizacijoms.

    Kodėl dalis paraiškų liko be finansavimo?

    Savivaldybė nurodo, kad daliai paraiškų finansavimas neskirtas dėl lėšų trūkumo, o nepatenkintas poreikis sudarė 37 530,39 euro. Tai rodo, kad rajone konkurencija dėl NVO rėmimo iš biudžeto išlieka didelė, o paraiškų poreikis viršija suplanuotą sumą.

    Dar keli pareiškėjai negavo finansavimo dėl to, kad nesurinko minimalaus 40 balų vertinimo. Viena paraiška buvo atmesta kaip neatitinkanti šio konkurso taisyklių, nes religinių bendruomenių projektai finansuojami pagal atskirą savivaldybės tvarką.

    Sprendimų praktika rodo, kad NVO finansavimo konkursuose svarbiausia ne tik idėja, bet ir aiškus projekto pagrindimas, realistiškas biudžetas, veiklų planas bei atitikimas konkrečios priemonės tikslams. Savivaldybėms siekiant skaidrumo, tokie konkursai paprastai remiasi balų sistema ir formaliais tinkamumo kriterijais.

  • Panevėžio rajono bendruomenėms skirta per 78 tūkst. eurų: ką finansuos 20 projektų

    Parama bendruomenių iniciatyvoms

    Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos įvertino paraiškas pagal nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai taisykles. Šiemet Panevėžio rajone finansavimas skirtas 20 projektų, kurių bendra vertė viršija 78 000 eurų.

    Sprendimas rodo nuosekliai augantį vietos bendruomenių aktyvumą ir didėjančią projektų rengimo patirtį. Palyginimui, 2024 metais buvo įgyvendinti 9 projektai už 36 888 eurus, 2025 metais – 15 projektų už 68 797 eurus.

    Dalį veiklų bendruomenės planuoja įgyvendinti prisidėdamos nuosavomis lėšomis ir savanorišku darbu. Prie dalinio finansavimo taip pat prisidės Panevėžio rajono savivaldybė, remianti viešąsias erdves ir vietos iniciatyvas.

    Kur bus nukreiptos lėšos?

    Viena finansavimo krypčių – bendruomenių materialinės bazės stiprinimas. Šioje srityje paraiškas pateikė Berniūnų, Barklainių I kaimo, Ėriškių, Trakiškio ir Skaistgirių bendruomenės, o didžiausia galima suma vienam projektui siekė 3 500 eurų.

    Numatomi pirkiniai apima renginiams ir kasdienėms veikloms reikalingą įrangą: kondicionierius, šildytuvus, garso kolonėles, generatorius, projektorius, taip pat baldus ir palapines. Kai kuriose bendruomenėse planuojama įsigyti ir techninę įrangą, pavyzdžiui, kompiuterį, spausdintuvą ar fotoaparatą.

    Kita kryptis – viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas gyventojų poreikiams, čia didžiausia galima suma siekė 5 500 eurų. Finansavimas skirtas šešiems projektams, kurie apima vaikų žaidimų aikštelių plėtrą, sporto ir laisvalaikio infrastruktūros atnaujinimą bei teritorijų priežiūros sprendimus.

    Tarp numatytų darbų – Krekenavos riedlenčių aikštelės rampų atnaujinimas, vaikų žaidimų erdvių plėtra Molainiuose, naujos laisvalaikio zonos kūrimas Naujamiestyje, taip pat įrangos viešosioms erdvėms prižiūrėti įsigijimas kai kuriose seniūnijose.

    Renginiai ir mokomieji vizitai

    Trečioji paramos kryptis skirta renginiams ir mokomiesiems vizitams, kurie padeda bendruomenėms perimti gerąją patirtį ir pritraukti daugiau vietos žmonių į bendras veiklas. Šioje srityje Panevėžio rajono bendruomenės pateikė devynias paraiškas, o vienam projektui galėjo būti skiriama iki 3 000 eurų.

    Planuojami edukaciniai ir kultūriniai renginiai, taip pat pažintiniai vizitai į kitus Lietuvos regionus, kur bendruomenės susipažins su vietos iniciatyvomis, tradicijų puoselėjimu, bendruomeninių erdvių sprendimais ir partnerystės modeliais.

    Augantis finansuojamų projektų skaičius atspindi platesnę tendenciją, kai bendruomenės vis dažniau sprendžia praktinius vietos poreikius per mažos apimties, bet greitai įgyvendinamus projektus. Toks finansavimas dažnai tampa atspirties tašku didesnėms iniciatyvoms, nes leidžia sustiprinti infrastruktūrą, pritraukti savanorius ir išbandyti veiklų modelius.

    „Projektai rodo, kad bendruomenės kryptingai stiprina veiklą ir kuria patrauklesnę aplinką – nuo viešųjų erdvių iki renginių ir jaunimo įtraukimo“, – sakė Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė.

  • Panevėžio rajono bendruomenėms skirta per 78 tūkst. eurų: šiemet finansuojama jau 20 projektų

    Panevėžio rajono bendruomenėms šiemet skirta daugiau kaip 78 tūkst. eurų nacionalinės paramos, kurią administruoja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Įvertinus pateiktas paraiškas pagal nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai taisykles, finansavimas skirtas 20-čiai projektų.

    Panevėžio rajono savivaldybės duomenimis, finansuojamų iniciatyvų apimtys auga jau kelerius metus iš eilės. 2024 metais buvo patvirtinti 9 projektai, kuriems skirta 36 888 eurai, 2025 metais – 15 projektų už beveik 69 tūkst. eurų, o šiemet riba peržengė 78 tūkst. eurų.

    Kur bus panaudota parama?

    Didžiausias dėmesys skiriamas bendruomenių veiklos sąlygoms gerinti ir viešajai infrastruktūrai atnaujinti. Pagal veiklos sritį, skirtą materialinei bazei kurti ar stiprinti, finansavimą gavo penkios bendruomenės: Berniūnų, Barklainių I kaimo, Ėriškių, Trakiškio ir Skaistgirių.

    Šių projektų lėšos paprastai nukreipiamos į įrangos, inventoriaus ar patalpų pritaikymo poreikius, kad būtų lengviau organizuoti susitikimus, edukacijas, šventes bei kitas vietos iniciatyvas. Praktikoje tai reiškia geresnes sąlygas tiek savanorių veiklai, tiek renginių organizavimui, ypač mažesnėse gyvenvietėse.

    Viešosios erdvės: nuo aikštelių iki aktyvaus laisvalaikio zonų

    Kita dalis paramos skirta viešosioms erdvėms ir statiniams tvarkyti bei pritaikyti gyventojų poreikiams. Šioje srityje finansuojami šeši projektai, kurių tikslas – didinti saugumą, gerinti laisvalaikio infrastruktūrą ir kurti patrauklesnes erdves šeimoms bei jaunimui.

    Tarp numatytų darbų įvardijami Krekenavos riedlenčių aikštelės atnaujinimas, vaikų žaidimų erdvių plėtra Molainiuose, Pažagieniuose ir Vadokliuose. Taip pat planuojamos naujos aktyvaus laisvalaikio zonos Raguvos ir Naujamiesčio bendruomenėse bei priemonės, kurios padės užtikrinti paprastesnę ir nuoseklesnę viešųjų erdvių priežiūrą.

    Renginiai ir mokomieji vizitai – bendruomeniškumui stiprinti

    Dar devyni projektai finansuojami renginių ir mokomųjų vizitų organizavimo kryptyje. Šios iniciatyvos orientuotos į tradicijų puoselėjimą, amatų ir kultūros pristatymą, vietos gyventojų edukaciją bei tarpusavio ryšių stiprinimą.

    Numatoma, kad bendruomenės vyks į mokomuosius vizitus įvairiuose Lietuvos regionuose, kur susipažins su kitų vietovių gerąja praktika ir įgyvendintais sprendimais. Tarp išskiriamų veiklų minimas Dembavos bendruomenės teatralizuotas tautinių šokių festivalis, Miežiškių bendruomenės tradicijoms ir amatams skirtas renginys bei Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos gerosios patirties vizitas į Mažąją Lietuvą.

    Panevėžio rajone veikia daugiau kaip 60 bendruomenių, o dalis jų projektų tradiciškai įgyvendinami prisidedant ne tik paramos lėšomis. Savivaldybė nurodo, kad bendruomenės dažnai investuoja ir savo lėšas, taip pat prisideda savanorišku darbu, o dalinį finansavimą prie kai kurių iniciatyvų skiria ir Panevėžio rajono savivaldybė.

    „Smagu matyti, kad mūsų rajono bendruomenės turi idėjų ir ryžto jas įgyvendinti. Už kiekvieno projekto slypi žmonės, kurie savo laisvą laiką, energiją ir rūpestį skiria vietai, kurioje ir gyvena“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės Investicijų ir užsienio ryšių skyriaus vedėja Miglė Bražėnienė.

    Pasak savivaldybės, augantis finansuojamų projektų skaičius rodo didėjantį vietos aktyvumą ir geresnį pasirengimą pasinaudoti nacionalinėmis priemonėmis. Tikimasi, kad atnaujintos viešosios erdvės, įsigyta įranga ir bendruomeniniai renginiai prisidės prie patrauklesnės gyvenamosios aplinkos bei didesnio žmonių įsitraukimo visame Panevėžio rajone.

  • Joniškio rajone paskirstytas finansavimas bendruomenių socialinėms inovacijoms: kam skirta, kam ne

    Joniškio rajone paskirstytas finansavimas bendruomenių socialinėms inovacijoms: kam skirta, kam ne

    Joniškio rajono savivaldybės administracija paskirstė biudžeto lėšas bendruomenių socialinių inovacijų projektams. Kvietimas teikti paraiškas buvo skirtas nevyriausybinėms organizacijoms ir kitiems pelno nesiekiantiems juridiniams asmenims.

    Paraiškas finansavimui gauti teikė trys organizacijos: Joniškio moterų asociacija, Skaistgirio miestelio bendruomenė ir klubas „Žagarės Kentaurai“. Projektų paraiškose prašytos sumos siekė nuo 1 500 iki 3 000 eurų.

    Kam skirta parama

    Finansavimas skirtas dviem projektams. Skaistgirio miestelio bendruomenės projektui Laikas kartu skirta 3 000 eurų, o klubo „Žagarės Kentaurai“ projektui Spalvos ant karčių skirta 2 400 eurų.

    Iš viso šiems dviem sumanymams patvirtinta 5 400 eurų. Savivaldybė nurodo, kad sprendimai priimti vadovaujantis galiojančia nevyriausybinių organizacijų finansavimo iš savivaldybės biudžeto tvarka.

    Kuris projektas finansavimo negavo

    Joniškio moterų asociacijos projektui Tu numegzk man, mama, kelią… finansavimas neskirtas. Prašyta suma šiam projektui buvo 1 500 eurų.

    Tokie konkursai savivaldybėse dažniausiai siejami su tikslu stiprinti vietos bendruomenių įsitraukimą ir kurti socialines paslaugas ar iniciatyvas, kurios papildo viešąjį sektorių. Praktikoje tai gali reikšti veiklas, mažinančias socialinę atskirtį, skatinančias bendruomeniškumą ir didinančias gyventojų užimtumą.

    Savivaldybė primena, kad finansavimą gali gauti viešosios įstaigos, asociacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, labdaros ir paramos fondai bei kiti pelno nesiekiantys juridiniai asmenys. Kvietime buvo pabrėžta, kad išimtis taikoma viešosioms įstaigoms, kurių vienintelis dalininkas yra valstybės ar savivaldybių institucijos.

  • Ignalinos rajono savivaldybė paskelbė 2026 metų projektų finansavimą: kam atiteko biudžetas?

    Ignalinos rajono savivaldybė paskelbė 2026 metų projektų finansavimą: kam atiteko biudžetas?

    Paaiškėjo 2026 metų paskirstymas

    Ignalinos rajono savivaldybė paskelbė 2026 metais numatytų biudžeto asignavimų paskirstymą projektams, finansuojamiems savivaldybės lėšomis. Paskelbti sprendimai apima kelias sritis: kultūrą, jaunimą, švietimą, sportą ir socialines iniciatyvas.

    Viešinami duomenys leidžia matyti ne tik finansuojamus sumanymus, bet ir projektus, kuriems šį kartą lėšų nenumatyta. Tokia praktika savivaldybėms svarbi dėl skaidrumo ir aiškaus prioritetų komunikavimo bendruomenėms.

    Kultūra: nuo teatro iki paveldo

    Kultūros srityje parama skirta tiek vietos renginiams, tiek ilgiau trunkančioms iniciatyvoms, susijusioms su istorine atmintimi ir bendruomenių telkimu. Tarp finansuojamų projektų minimi „Teatraligė 2026“, „Ceikinių istorijos archyvas“ bei iniciatyva, orientuota į tapatybės ir istorinės atminties puoselėjimą.

    Didesnė suma kultūrai numatyta ir Stripeikių krašto bendruomenės renginiui, susijusiam su medkopio pabaigos festivaliu. Tuo metu daliai paraiškų finansavimas neskirtas, tarp jų – Ignalinos Budrių bendruomenės projektui, folkloro klubo „Čiulbutė“ iniciatyvai ir Ažvinčių meno centro sumanymui.

    Jaunimas ir švietimas: veiklos, kurios kuria įgūdžius

    Jaunimo srityje finansavimą gavo Ignalinos jaunimo draugijos „Sniego gniūžtė“ projektas „(Ne)žaidimai ore“, taip pat Ignalinos Kolpingo šeimos iniciatyva, orientuota į savanorystę. Parama skirta ir Ignalinos rajono mokinių asociacijos projektui „PRIE-PARTY: Varom į Ignaliną!“.

    Švietimo srityje finansuojami projektai siejami su kūrybiškumu ir tvarumo temomis, taip pat šeimų įtraukimu į pažinimo veiklas. Lėšos skirtos VšĮ „Menų terasa“ tekstilės projektui ir VšĮ „Ažvintis“ šeimų savaitgalio gamtoje iniciatyvai, o projektui „Kartu dėl saugesnės Ignalinos“ finansavimas nenumatytas.

    Sportas ir socialinės iniciatyvos: parama aktyvumui ir bendrystei

    Sporto srityje finansavimas paskirstytas tiek jaunimo užimtumui, tiek aktyvumo skatinimui ir tarptautinėms veikloms. Lėšos numatytos motokroso varžybų startų įgyvendinimui, sveiko senėjimo veikloms Linkmenų bendruomenėje, neįgaliųjų sporto iniciatyvai, biatlono vasaros stovyklai Latvijoje ir tinklinio projektui, skirtam jaunimui.

    Kartu matyti, kad daliai sporto paraiškų finansavimas neskirtas, tarp jų – Ignalinos sporto klubo „Vikingas“ ir Palūšės kaimo bendruomenės projektams. Socialinėje srityje parama numatyta Daugėliškio krašto bendruomenės iniciatyvai „Pagrindinis ingredientas – meilė“.

    Tokie projektų finansavimo sprendimai paprastai atspindi savivaldybės strategines kryptis: bendruomenių aktyvinimą, vaikų ir jaunimo užimtumą, kultūros tęstinumą bei sveikatinimo iniciatyvas. Gyventojams tai taip pat signalas, kokios veiklos laikomos prioritetinėmis, ir į ką verta orientuoti būsimas paraiškas.

  • Kurk Marijampolei: paaiškėjo, kurioms bendruomenių idėjoms gyventojai skyrė daugiausia balsų

    Marijampolės savivaldybėje tęsiama bendruomenės iniciatyvų programa Kurk Marijampolei, kurioje gyventojai patys sprendžia, kokių pokyčių labiausiai reikia jų gyvenamojoje aplinkoje. Pasibaigus balsavimui ir įvertinus rezultatus, paaiškėjo keturios idėjos, sulaukusios didžiausio palaikymo ir gausiančios finansavimą.

    Gyventojų balsavimas šioje programoje yra pagrindinis atrankos kriterijus: projektų eilė sudaroma pagal surinktų balsų skaičių, o įgyvendinamų iniciatyvų apimtį lemia turimas biudžetas. Savivaldybės praktikoje tai reiškia aiškią taisyklę bendruomenėms: kuo aktyviau telkiami žmonės, tuo didesnė tikimybė idėjai virsti realiu darbu.

    Balsavimo lyderė Sasnavoje

    Daugiausia balsų šiemet surinko projektas Kūrybinės edukacijų ir poilsio erdvės įrengimas Sasnavoje. Sasnavos centre planuojama sukurti vietą, kuri būtų patogi tiek susitikimams, tiek ramesniam laisvalaikiui.

    Numatoma, kad erdvėje atsiras mini amfiteatras mažiems renginiams ir veikloms, lauko gultai poilsiui, nedidelė lauko biblioteka, kūrybos lenta ir pojūčių takas. Tokie sprendimai paprastai orientuoti į skirtingas amžiaus grupes, kad erdvė būtų naudojama kasdien, o ne tik progomis.

    Sportui ir laisvalaikiui pritaikytos erdvės

    Antrą vietą pagal gyventojų balsus užėmė projektas Liudvinavo kaimo sporto ir laisvalaikio erdvės užbaigimas ir plėtra. Sodų bendrijoje Papartis planuojama įrengti bendruomenei pritaikytą sporto ir laisvalaikio zoną su įvairia infrastruktūra.

    Skelbiama, kad teritorijoje turėtų atsirasti vaikų žaidimų ir sporto įrenginiai, minkšta danga, apšvietimas, suoleliai ir kita mažoji infrastruktūra. Taip pat numatoma sutvarkyti aplinką prie vandens telkinio, kad vieta būtų patogi ir saugi leisti laiką.

    Trečioje vietoje liko iniciatyva Aktyvūs Meškučiai. Meškučių kaime planuojama įrengti padelio ir vaikų futbolo aikšteles, kurios būtų pritaikytos skirtingo amžiaus gyventojams ir skatintų aktyvesnį laisvalaikį.

    Infrastruktūros gerinimas Valavičiuose

    Ketvirtą vietą pagal balsus užėmė projektas Viešosios infrastruktūros gerinimas Valavičių kaime. Valavičiuose numatoma atnaujinti bendruomenės erdvę buvusios mokyklos teritorijoje ir ją pritaikyti patogesniam kasdieniam naudojimui.

    Planuojama įrengti vaikų žaidimų erdves, sutvarkyti šaligatvius, įrengti apšvietimą, pastatyti pavėsinę ir terasą, įrengti suolelius bei atnaujinti želdinius. Tokie projektai dažniausiai sprendžia ir saugumo, ir patogumo klausimus, ypač tamsiuoju paros metu.

    „Kiekvienais metais ši iniciatyva parodo, kad žmonėms rūpi jų gyvenamoji aplinka. Gyventojai ne tik išsako savo poreikius, bet ir siūlo konkrečias idėjas, kurios vėliau tampa realiais projektais“, – sako Marijampolės savivaldybės vicemeras Valdas Tumelis.

    Pasak savivaldybės, šių metų finansavimo pakanka keturiems projektams, nors vertingų pasiūlymų buvo daugiau. Programa Kurk Marijampolei tęsiama jau ne vienerius metus, o kiekviena įgyvendinta idėja tampa pavyzdžiu, kaip gyventojų iniciatyvos ir balsavimas gali tiesiogiai pakeisti viešąsias erdves.

  • Vėjo energetika Tauragėje: edukacijos „Vėjo spalva – žalia“ keičia požiūrį ir kuria vertę bendruomenėms

    Vėjo energetika Tauragėje: edukacijos „Vėjo spalva – žalia“ keičia požiūrį ir kuria vertę bendruomenėms

    Edukacija, kuri priartina technologiją

    Tauragės rajone jau trečius metus vyksta edukacinė programa ekskursijos „Vėjo spalva – žalia“, kviečianti iš arti susipažinti su vėjo energetika. Iniciatyvą įgyvendina VšĮ „Žaliasis regionas“, Tauragės rajono savivaldybė ir žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“, finansuojanti edukacijas.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tai viena pirmųjų nuoseklių tokio tipo edukacijų Lietuvoje, orientuota į skirtingo amžiaus dalyvius. Lauksargiuose įkurtoje edukacijų klasėje per metus surengiama daugiau nei 100 ekskursijų, o dalyvių skaičius viršija 2 000.

    Į užsiėmimus atvyksta ne tik moksleiviai ir mokytojai iš įvairių Lietuvos miestų, bet ir svečiai iš užsienio. Praktiniai užsiėmimai ir gyvas kontaktas su infrastruktūra, pasak edukatorių, dažnai tampa svarbiausiu lūžio tašku keičiant išankstinį nusistatymą.

    Kas keičiasi žmonėms atvykus į vietą?

    Edukatorė Violeta Tribičienė sako, kad vietos bendruomenės iniciatyvą priėmė šiltai, o daliai gyventojų ji tapo proga geriau suprasti, kas vyksta šalia jų namų. Pasak jos, neretai ateinama su paprastu klausimu, kodėl apie vėjo energetiką iki šiol buvo žinoma taip mažai.

    „Mūsų bendruomenės nariai džiaugiasi, kad jų krašte kažkas vyksta. Dažnai vietiniai ateina sakydami, kad viskas šalia, o jie apie tai tiek mažai žinojo“, – sakė V. Tribičienė.

    Kita edukatorė Sandra Pakalniškienė pastebi, kad dalis lankytojų atvyksta su iš anksto susiformavusiomis baimėmis dėl triukšmo, poveikio paukščiams ar kraštovaizdžiui. Tačiau reali patirtis ir faktai apie modernių jėgainių veikimą dažnai padeda emocijas pakeisti argumentais.

    „Žmonės pamato tikrą vaizdą: gamta aplink parką gyva, o po apsilankymo daugelis išvyksta su geromis emocijomis“, – sakė S. Pakalniškienė.

    Per kelerius metus edukacijų turinys buvo papildytas praktiniais sprendimais, kad technologijos būtų suprantamos ne teoriškai, o per patirtį. Dalyviai naudoja VR akinius, stebi vizualizacijas, konstruoja vėjo jėgainių modelius, atlieka matavimus ir eksperimentus.

    Partnerystė ir investicijos į regioną

    Projekto rengėjai akcentuoja, kad „Ignitis renewables“ vaidmuo neapsiriboja finansavimu, nes įmonė prisideda ir turiniu, bei dalijasi technologiniais sprendimais. Programos tikslas siejamas su platesne kryptimi didinti energetinį raštingumą regionuose, kuriuose vystomi atsinaujinančios energetikos projektai.

    „Jaučiame didžiulį visuomenės susidomėjimą energetika, o Tauragė yra puikus regionas tokioms edukacijoms. Vietiniai gyventojai ne tik dalyvauja, bet ir tampa edukacijų vedėjais, už tai gaudami atlygį“, – sakė edukacinių programų vadovė Vaiva Rutkauskaitė.

    Per ketverius metus šalia bendrovės projektų esančios bendruomenės, kaip teigiama iniciatyvos aprašyme, sulaukė beveik 200 000 eurų paramos. Iš jų 145 000 eurų skirta programos „Vėjo spalva – žalia“ įgyvendinimui, o likusi dalis panaudota vietos projektams, įskaitant bendruomenės erdvių atnaujinimą ir kultūrines iniciatyvas.

    Tauragės rajone veikiantis 25 megavatų vėjo parkas ir 22 megavatų saulės parkas sudaro hibridinį derinį, kuris, organizatorių teigimu, gali pagaminti tiek elektros, kad jos pakanka Tauragės rajono namų ūkiams. Tokie projektai Lietuvoje vis dažniau siejami su vietos nauda per švietimą, darbo vietas ir bendruomenių įtraukimą.

    Programos rengėjai pabrėžia, kad edukacijos dalyviai išsiveža ne tik žinias, bet ir aiškesnį supratimą, kaip veikia atsinaujinanti energetika bei kodėl ji tampa kasdienybės dalimi. Tuo pat metu projektas kuria papildomą vertę regionui, nes į edukacijas atvykstantys dalyviai prisideda prie vietos paslaugų ir turizmo.

  • Dalyvaujamasis biudžetas Tauragėje: paaiškėjo 2026 metais daugiausia gyventojų balsų surinkę projektai

    Dalyvaujamasis biudžetas Tauragėje: paaiškėjo 2026 metais daugiausia gyventojų balsų surinkę projektai

    Tauragės rajone pasibaigus Dalyvaujamojo biudžeto balsavimui paaiškėjo 2026 metais daugiausia gyventojų palaikymo sulaukusios idėjos. Savivaldybė skelbia, kad šie projektai artimiausiu metu bus pradedami įgyvendinti, o jų tikslas – apčiuopiami pokyčiai miesto ir rajono viešosiose erdvėse.

    Tauragės rajono savivaldybėje laimėjusių iniciatyvų autorius ir bendruomenes pasveikino meras Dovydas Kaminskas. Pasak savivaldybės, rezultatai parodė, kad gyventojams svarbios tiek aktyvaus laisvalaikio, tiek bendruomeniškumą skatinančios erdvės.

    Aktyvumas ir balsų skirtumai

    Šiemet balsavimas išsiskyrė dideliu įsitraukimu: už idėjas balsavo šimtai žmonių, o kai kurių projektų rezultatus lėmė nedideli balsų skirtumai. Tai dažnai laikoma vienu pagrindinių dalyvaujamojo biudžeto rodiklių, nes parodo ne tik idėjų gausą, bet ir realų gyventojų norą spręsti vietos klausimus.

    Dalyvaujamasis biudžetas savivaldybėse paprastai veikia kaip mechanizmas, kai gyventojai siūlo iniciatyvas, o vėliau balsuodami nusprendžia, kurioms idėjoms skirti savivaldybės biudžeto lėšas. Tokiu būdu sprendimų priėmimas priartinamas prie bendruomenių, o finansuojami projektai dažniausiai orientuoti į konkrečius, greičiau įgyvendinamus darbus.

    Didelės vertės projektų lyderiai

    Didelės vertės projektų kategorijoje daugiausia balsų surinko iniciatyva „Stabili žiemos ledo arena Tauragei“: ji sulaukė 1 454 balsų. Savivaldybė tai vertina kaip signalą, kad gyventojai tikisi daugiau sezoniškai pritaikomos sporto ir laisvalaikio infrastruktūros.

    Tarp kitų paminėtų idėjų, sulaukusių gyventojų dėmesio, įvardijami skirtingų viešųjų erdvių gerinimo sumanymai: tilto į Batakių erdvę idėja, žaidimų aikštelė prie Jūros upės, iniciatyva „Karstynės be Wi-Fi“ bei Skalvių tako atgaivinimas. Tokie projektai paprastai vertinami dėl tiesioginės naudos kasdieniam judėjimui, laisvalaikiui ir šeimų poilsiui.

    Mažos vertės projektai ir rajono iniciatyvos

    Mažos vertės projektų kategorijoje Tauragės mieste daugiausia balsų surinko idėja „Lipk drąsiai – skrisk laisvai! Nuotykiai prasideda Kartų parke!“: ji gavo 1 044 balsus. Planuojama, kad tai taps dar viena erdve aktyviam laisvalaikiui, ypač šeimoms su vaikais.

    Nemažai palaikymo sulaukė ir Kartų pavėsio projektas, kuriuo siekiama sukurti jaukesnę vietą skaitymams, edukacijoms ir nedideliems renginiams. Taip pat minimos meninės ir aktyvų judėjimą skatinančios iniciatyvos, tarp jų „Menas SuARTina“ ir diskgolfo parko idėja.

    Savivaldybė pabrėžia, kad balsavo ne tik miesto, bet ir rajono gyventojai. Rajono kategorijoje daugiausia palaikymo sulaukė mobilus lauko kinas, numatantis kultūrines veiklas skirtingose vietovėse ir siekiantis pasiekti žmones arčiau jų gyvenamosios vietos.

    Taip pat gyventojai palaikė parkų, sporto aikštelių, vaikų erdvių ir bendruomeninių susitikimų vietų kūrimo ar atnaujinimo sumanymus įvairiose seniūnijose. Savivaldybės teigimu, laimėjusios idėjos taps darbais, kurie turėtų sustiprinti vietos patrauklumą ir kasdienį patogumą.

    „Dalyvaujamasis biudžetas rodo, kad žmonės nori prisidėti prie sprendimų ir matyti realius pokyčius savo aplinkoje“, – sakė Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas.

    Artimiausias etapas – projektų planavimas ir įgyvendinimas pagal savivaldybės nustatytą tvarką bei biudžeto galimybes. Gyventojai raginami sekti savivaldybės informaciją apie darbų eigą ir terminus, kai iniciatyvos pereis iš idėjų į realius pokyčius.