Tag: Benjaminas Netanyahu

  • Naftos kainos smuko dėl vilčių atverti Hormūzo sąsiaurį, bet Trumpas smūgių Iranui neatmeta

    Naftos kainos smuko dėl vilčių atverti Hormūzo sąsiaurį, bet Trumpas smūgių Iranui neatmeta

    Naftos kainos pirmadienio rytą krito rinkoms sureagavus į derybas Katare, kurios atgaivino viltis, kad gali būti atvertas Hormūzo sąsiauris. Vis dėlto JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad karinio smūgio Iranui galimybė išlieka.

    Kaip praneša „Euronews“, pasaulinis etalonas „Brent“ pirmadienį siekė apie 108,5 JAV dolerio už barelį – maždaug 2,8 proc. mažiau nei penktadienio uždarymo metu. JAV etalonas „West Texas Intermediate“ taip pat smuko apie 3 proc. ir nusileido žemiau 100 JAV dolerių už barelį.

    Rinkos judesį lėmė signalai, kad svarstomas planas atnaujinti laivybą per siaurą vandens kelią tarp Irano ir Omano, kuriuo įprastai gabenama apie penktadalis pasaulio naftos. Po karo pradžios vasario pabaigoje laivyba šiame ruože buvo smarkiai sutrikdyta.

    Tačiau aiškių proveržio ženklų kol kas nedaug: Vašingtonas skleidžia dviprasmiškas žinutes, o įtampa regione išlieka. Tai reiškia, kad naftos kainose tebėra įskaičiuota karo ir eskalacijos rizika, kuri gali atsispindėti ir degalų kainų svyravimuose vartotojams.

    Ką žada Iranas ir kokios sąlygos keliamos

    Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi savaitgalį teigė, kad svarstomas planas galėtų leisti atverti sąsiaurį per maždaug dvi dienas, jei Vašingtonas sutiktų su tam tikromis sąlygomis. Jis pridūrė, kad Teheranas su JAV tiesioginių derybų neveda, o rezultatas priklausys nuo JAV atsakymų į Irano klausimus.

    Anksčiau Irano pareigūnai yra reikalavę nutraukti JAV jūrų blokadą Irano uostams, sušvelninti ar panaikinti sankcijas naftos eksportui ir stabdyti kovinius veiksmus visuose regioniniuose frontuose.

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“: net ir trumpalaikiai trikdžiai paprastai sukelia kainų šuolius, nes naftos tiekimo grandinės tampa pažeidžiamesnės.

    Trumpo žinutės: diplomatinės viltys ir atviras karinis pasirinkimas

    Šeštadienio vakarą Floridoje, savo kurorte „Mar-a-Lago“, D. Trumpas žurnalistams sakė, kad derybos „vyksta gerai“, bet iraniečius pavadino „nelabai patikimais“. Jis taip pat leido suprasti, kad JAV neskuba, nes esą jau buvo smogta Irano kariniams pajėgumams.

    Kartu D. Trumpas pridūrė, kad JAV dar turi „sutvarkyti, sakyčiau, vieną ar dvi vietas“, o tai būtų galima padaryti „per 10 minučių“. Paklaustas, ar tikisi šią savaitę grįžti prie karo veiksmų, prezidentas atsakė išsisukdamas: ar jis apie tai pasakytų, jei taip būtų.

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio šeštadienį taip pat teigė, kad sprendimas atnaujinti karinius veiksmus nėra priimtas.

    Tuo pat metu pranešta, kad Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, kaip skelbė „Axios“, šeštadienį telefonu ragino D. Trumpą atnaujinti smūgius iškart po antradienį vyksiančių JAV vidurio kadencijos rinkimų. D. Trumpas šį pokalbį apibūdino kaip „labai gerą“, tačiau esą linkęs suteikti daugiau laiko diplomatijai.

    Rinkose vis dar įskaičiuota karo rizika

    „Goldman Sachs“ pirmadienį investuotojams skirtame komentare teigė, kad geopolitinės rizikos priedas, jų vertinimu, siekia apie 27 JAV dolerius už barelį ir „dabar paaiškina didžiąją dalį spalio naftos kainų ralio“. Bankas taip pat pakėlė metų pabaigos „Brent“ prognozę iki 105 JAV dolerių už barelį (anksčiau – 90 JAV dolerių).

    Pasak banko, rinkos daugiau svorio suteikia eskalacijos rizikai po JAV vidurio kadencijos rinkimų. Tai reiškia, kad net ir pasirodžius diplomatiškesniems signalams, kainos gali išlikti jautrios bet kokioms naujoms žinutėms iš Vašingtono ar Teherano.

    Tiekimo rizika taip pat niekur nedingo. Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų centras, stebintis laivybą regione, sekmadienį pranešė gavęs informaciją apie sviedinio smūgį laivui Hormūzo sąsiauryje, o Iranas penktadienį buvo pranešęs ir apie kelis smūgius laivams.

    Tokie incidentai rodo, kad įtampa strateginiame jūrų kelyje nemažėja, o bet koks situacijos paaštrėjimas gali greitai persiduoti tiek naftos, tiek degalų kainoms.

  • Izraelio rinkimai: Netanyahu „Likud“ kalba apie klastojimą, o arabų partijos gali tapti lemiamos

    Izraelio rinkimai: Netanyahu „Likud“ kalba apie klastojimą, o arabų partijos gali tapti lemiamos

    Po Izraelio parlamento rinkimų ministro pirmininko Benjamino Netanyahu vadovaujama partija „Likud“ pareiškė įtarianti kišimąsi ir sukčiavimą, kai preliminarūs rezultatai parodė, kad jo blokui pritrūko daugumos. Galutinis balsų skaičiavimas turėtų patvirtinti, ar 61 vietos riba Knesete iš tiesų nepasiekta.

    Skaičiuojant apie 90 proc. biuletenių, Netanyahu blokui prognozuotos 53 vietos, opozicijai, kurią veda Gadi Eisenkot, 48, o arabų vadovaujamoms partijoms 19. Toks pasiskirstymas reiškia, kad būtent arabų partijos gali įgyti realią galimybę nulemti, kas formuos kitą Vyriausybę.

    Šie rinkimai išsiskyrė itin dideliu Izraelio arabų piliečių aktyvumu. Kampanijos metu Netanyahu ir dalis jo sąjungininkų ne kartą akcentavo, kad arabų partijos esą kelia grėsmę, o dabar, jų sustiprėjus, politinė įtampa dar labiau išaugo.

    Kaltinimai be viešų įrodymų

    Netanyahu tvirtino, kad arabų partijos galėjo gauti naudos iš užsienio kišimosi ir finansavimo, tačiau viešai nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų šiuos teiginius. Jo retorika nukreipta į tariamus rinkimų pažeidimus, pradedant papirkinėjimu ir grasinimais, baigiant klastotėmis ir draudžiamos programinės įrangos naudojimu rinkėjų mobilizavimui.

    „Izraelio valstybės rinkimai buvo pavogti dėl rimtų nusikalstamų veikų: papirkinėjimo, grasinimų, smurto, klastojimo ir draudžiamos programinės įrangos naudojimo“, – sakė „Likud“ pareiškimą pacitavęs Benjaminas Netanyahu.

    Vėliau jis viešai kėlė klausimą, kodėl keturios dienos iki rinkimų Katarą lankė politikas Ahmadas Tibi, siejamas su partija Ta’al. Tuo pat metu Kataras kaltinimus atmetė, pabrėždamas, kad nesikišo į Izraelio rinkimus ir nefinansavo jokių pastangų daryti įtaką rezultatui.

    „Šie kaltinimai vienodai absurdiški ir pavojingi“, – sakė Kataro Užsienio reikalų ministerijos atstovas Majed Al Ansari.

    Tyrimas ir politinės pasekmės

    Izraelio centrinė rinkimų komisija paprašė saugumo tarnybos Shin Bet ištirti galimo užsienio kišimosi aplinkybes. Kartu buvo pabrėžta, kad komisija neturi duomenų apie sisteminius rinkimų integralumo pažeidimus, o pats kreipimasis, kiek skelbta, tiesiogiai neapkaltino arabų partijų neteisėtais veiksmais.

    Arabų vadovaujamas politinis blokas kaltinimus atmetė ir teigė, kad Netanyahu stovykla mėgina delegitimizuoti arabų balsą, kai šis įgauna daugiau politinės įtakos. Ra’am lyderis Mansour Abbas tikino, kad tyrimą vertina kaip normalų procesą, tačiau pabrėžė, jog jo partija su galimais pažeidimais nesusijusi.

    Papildomo jautrumo situacijai suteikia ir ankstesnės žinios apie Netanyahu aplinką: buvo skelbta, kad du jo padėjėjai pernai buvo sulaikyti, įtariant ryšiais su mokėjimais iš Kataro. Tai tapo vienu iš argumentų, kurį oponentai pasitelkia ginčuose dėl politinės įtakos ir interesų.

    Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas paragino atlikti visapusišką tyrimą, kartu perspėdamas nevirsti visos arabų bendruomenės stigmatizavimu. Jo vaidmuo bus lemiamas ir formuojant kitą valdančiąją daugumą.

    Kas vyks toliau?

    Numatoma, kad galutinis balsų skaičiavimas bus baigtas spalio 29 dieną vakare, o oficialūs rezultatai turėtų būti patvirtinti lapkričio 4 dieną. Tuomet prezidentas spręs, kuriam politikui suteikti mandatą bandyti suformuoti Vyriausybę.

    Naujoji Kneseto kadencija turėtų prasidėti lapkričio 10 dieną. Jei per kelis bandymus nepavyktų sudaryti koalicijos, šalis gali atsidurti dar vienų rinkimų kelyje jau kitų metų pradžioje.

    Politines derybas apsunkina ir saugumo fonas regione: viešojoje erdvėje aptariama ir galimų Izraelio ar JAV smūgių Iranui rizika. Tokios aplinkybės dažnai daro tiesioginę įtaką koalicijų deryboms, ypač kai parlamente nelieka aiškios daugumos.

  • Netanyahu prašo blockchain plano dėl galimų sankcijų: kaip tai galėtų apeiti bankų ribojimus?

    Netanyahu prašo blockchain plano dėl galimų sankcijų: kaip tai galėtų apeiti bankų ribojimus?

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu teigia pavedęs parengti planą, kuriame būtų numatytas blockchain technologijos panaudojimas šaliai ruošiantis galimoms ekonominėms sankcijoms. Pasak jo, rizika apima ir bankų veiklos ribojimus, todėl valstybė turėtų turėti alternatyvių atsiskaitymo ir finansų infrastruktūros scenarijų.

    Interviu Izraelio televizijai Benjaminas Netanyahu kalbėjo apie būtinybę suprasti, kad sankcijos gali apimti ir vadinamąsias bankų sankcijas. Jo teigimu, reikalinga ekonomika, kuri tam tikrais atvejais galėtų aplenkti tokius ribojimus, o tam viena iš galimų krypčių yra blockchain.

    „Turime suprasti, kad gali būti sankcijos, įskaitant bankų sankcijas. Turite parengti ekonomiką, kuri galėtų jas apeiti“, – sakė Benjaminas Netanyahu.

    Paklaustas, ar blockchain jis laiko viena iš priemonių, galinčių padėti reaguoti į ekonominius suvaržymus, Izraelio premjeras atsakė, kad taip, ir pridūrė jau paprašęs parengti tokį planą. Vis dėlto jis neįvardijo, kas konkrečiai rengs dokumentą, kokia blockchain infrastruktūra būtų pasirenkama ir ar būtų svarstomos kriptovaliutos bei stabilios vertės skaitmeniniai aktyvai.

    Kas slypi už idėjos

    Blockchain paprastai pristatoma kaip paskirstyto registro technologija, leidžianti fiksuoti operacijas be vieno centrinio tarpininko. Teoriškai tai gali sumažinti priklausomybę nuo tradicinių finansų grandžių, kurios sankcijų atveju dažniausiai ir tampa ribojimų taikiniu: bankų korespondentinės sąskaitos, atsiskaitymų tinklai, prieiga prie tarptautinių rinkų.

    Vis dėlto praktikoje sankcijų „apeidinėjimas“ nėra paprastas technologinis klausimas. Didelė dalis pasaulinių atsiskaitymų vis tiek susiję su reguliuojamomis finansų institucijomis, o daugelis kriptoturto paslaugų teikėjų taiko tapatybės patikras ir laikosi tarptautinių pinigų plovimo prevencijos reikalavimų.

    Kontekstas: gynyba, biudžetas ir JAV parama

    To paties pokalbio metu Benjaminas Netanyahu taip pat kalbėjo apie būtinybę ruoštis scenarijui, kuriame ilgainiui mažėtų Jungtinių Valstijų karinė parama. Jo teigimu, tokia parama negali tęstis neribotą laiką, todėl Izraelis turėtų stiprinti savarankiškus pajėgumus, įskaitant ginklų ir amunicijos gamybą.

    Premjeras nurodė, kad artimiausiais metais gynybos biudžetui papildomai numatyta 400 milijardų šekelių. Pagal šiandien įprastai naudojamą valiutų kursą tai sudarytų apie 100 milijardų eurų, tačiau tiksli suma eurais gali kisti priklausomai nuo rinkos svyravimų.

    Benjaminas Netanyahu taip pat užsiminė apie galimai mažiau palankią politinę aplinką JAV ateityje, pabrėždamas, kad dabartinis laikotarpis, jo vertinimu, Izraeliui buvo ypač palankus. Šiame kontekste blockchain planas pristatomas kaip platesnio pasirengimo ekonominiams ir geopolitiniams sukrėtimams dalis.

  • Izraelis rinkimų dieną užveria Vakarų Kranto perėjas: po šūvių Hebrone – griežtas režimas

    Izraelis rinkimų dieną užveria Vakarų Kranto perėjas: po šūvių Hebrone – griežtas režimas

    Izraelio kariuomenė pranešė, kad antradienį, kai šalyje vyks parlamento rinkimai, bus uždarytos visos sausumos perėjos iš okupuoto Vakarų Kranto. Sprendimas reiškia, kad judėjimas per kontrolės punktus tą dieną bus smarkiai apribotas.

    Pasak Izraelio pajėgų, ribojimai apims ir palestiniečių darbuotojų įvažiavimą bei išvažiavimą iš teritorijų, kurias Izraelis vadina Judėja ir Samarija, taip pat Jordano slėnį. Nurodoma, kad tik atskiroms zonoms, pavyzdžiui, daliai pramonės teritorijų, gali būti taikomos išimtys.

    Šis žingsnis siejamas su platesnėmis saugumo priemonėmis po incidento Hebrone, kur, Izraelio duomenimis, palestiniečių ginkluoti užpuolikai nužudė du Izraelio karius. Po šaudymo kariuomenė paskelbė sustiprinusi operacijas mieste ir jo apylinkėse.

    Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu viešai teigė davęs nurodymą apsupti Hebroną ir taikyti papildomas saugumo priemones. Kariuomenė savo ruožtu akcentavo, kad siekia užkirsti kelią naujoms atakoms prieš Izraelio civilius ir kariškius.

    Palestiniečių naujienų agentūra Wafa pranešė, kad per kelias dienas Hebrone iš namų esą pasitraukti turėjo šimtai šeimų, o dalis gyventojų buvo perkelti iš konkrečių rajonų. Kartu skelbta apie sulaikymus platesnėje Hebrono apylinkių teritorijoje.

    Izraelio kariuomenė tvirtina vykdanti tikslingą operaciją, nukreiptą prieš, jos vertinimu, kovotojų infrastruktūrą. Kariuomenės teigimu, siekiant sumažinti riziką civiliams, daliai žmonių esą buvo leista laikinai palikti teritoriją per nustatytus patikros punktus.

    Kariuomenė taip pat patvirtino nugriovusi kai kurias struktūras, kurios, jos teigimu, kėlė grėsmę saugumui, ir pridūrė, kad dalis statinių buvo pastatyti neteisėtai. Žmogaus teisių organizacija B’Tselem pasmerkė, jos vertinimu, planus priverstinai iškeldinti palestiniečius ir plačiai griauti pastatus.

    Įtampa auga ir Izraelio vidaus politikoje: savaitgalį Tel Avive vyko tūkstantinės protesto akcijos prieš valdžią, artėjant rinkimams. Protestų organizatoriai ragino piliečius aktyviai balsuoti, pabrėždami, kad rinkimų rezultatai nulems ir saugumo politikos kryptį.

    Rinkimų dieną taikomi ribojimai Vakarų Krante nėra precedento neturintis sprendimas, tačiau šį kartą jie sutampa su ypač jautriu laikotarpiu po smurto protrūkio Hebrone. Saugumo ekspertai dažnai pabrėžia, kad tokios priemonės trumpuoju laikotarpiu mažina incidentų riziką, bet ilgainiui dar labiau apsunkina kasdienį gyvenimą ir didina įtampą regione.

  • Hebrone po išpuolio prieš karius Izraelis pradėjo operaciją: iš namų iškelta apie 250 palestiniečių šeimų

    Hebrone po išpuolio prieš karius Izraelis pradėjo operaciją: iš namų iškelta apie 250 palestiniečių šeimų

    Izraelio kariuomenė Vakarų Kranto mieste Hebrone šeštadienį pradėjo plataus masto saugumo operaciją, surengtą po mirtino išpuolio prie karinio patikros posto. Per ataką, kuri įvyko diena anksčiau, žuvo du Izraelio kariai, dar trys buvo sužeisti.

    Izraelio kariuomenė nurodė, kad operacijos tikslas yra surasti ginkluotus užpuolikus rėmusius asmenis, ginklus ir infrastruktūrą tose vietovėse, iš kurių, kaip teigiama, veikė užpuolikai. Pasak kariškių, abu ginkluoti asmenys per susišaudymą buvo nukauti.

    Ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu po išpuolio paskelbė apie didelį karinį atsaką, akcentuodamas, kad Hebrone bus vykdoma išplėstinė operacija. Kariuomenė pridūrė, jog atliekamos tikslinės ir nuodugnios patikros, o veiksmai gali užtrukti kelias dienas.

    Gyventojų iškeldinimas ir ribojimai

    Vietos palestiniečių pareigūnai ir aktyvistai teigia, kad operacijos metu iš namų laikinai pasitraukti buvo priverstos šimtai žmonių. Hebrono meras Youssefas al-Jaabari ir aktyvistas Issa Amro skaičiavo, kad iškelta maždaug 250 šeimų, o Hebrono gubernatorius Khaledas Dudinas minėjo apie 150 šeimų.

    Liudininkai pasakojo, kad kai kuriuose rajonuose kariai, iškeldinę gyventojus, pastatus pažymėjo X ženklais, o gatvėse patruliavo karinė technika. Palestiniečių pareigūnų vertinimu, veiksmų poveikis galėjo apimti iki trečdalio miesto, nors Izraelio kariuomenė tvirtino, kad koncentruojasi į teritorijas, susijusias su išpuoliu.

    Khaledas Dudinas kritikavo operacijos mastą, teigdamas, kad nukenčia ir su šaudymu nesusiję civiliai.

    „Tai prilygsta kolektyvinei bausmei civiliams, kurie visiškai nesusiję su tuo, kas įvyko“, – sakė Khaledas Dudinas.

    Hebrono meras tvirtino, kad vietos valdžia ieško laikino apgyvendinimo ir pagalbos iškeldintiems žmonėms.

    „Rasime jiems prieglobstį ir suteiksime visą reikalingą pagalbą“, – sakė Youssefas al-Jaabari.

    Operacijos metu Izraelio pajėgos taip pat apribojo automobilių patekimą į Hebroną, o kai kurie įvažiavimo vartai buvo uždaryti transportui. Dalis palestiniečių per patikros punktus judėjo pėsčiomis, todėl mieste padaugėjo spūsčių ir laukimo laikų.

    Politinis fonas prieš rinkimus

    Operacija vyksta likus kelioms dienoms iki Izraelio visuotinių rinkimų, todėl saugumo tema vėl atsidūrė kampanijos centre. Benjaminas Netanyahu viešai žadėjo griežtesnes priemones po karių žūties, o jo oponentai taip pat akcentuoja būtinybę užtikrinti gyventojų saugumą.

    Izraelio nacionalinio saugumo ministras Itamar Ben-Gvir ragino imtis dar radikalesnių sprendimų dėl Palestinos savivaldos, administruojančios dalį Vakarų Kranto pagal 1990-ųjų susitarimus. Pats Benjaminas Netanyahu dar kartą pakartojo nepritarimą Palestinos valstybės įkūrimui, pabrėždamas, kad šios pozicijos laikėsi ir anksčiau.

    Tuo pat metu įtampa okupuotame Vakarų Krante išlieka aukšta dėl nuolatinių Izraelio karinių reidų ir pranešimų apie smurtą, kuriame figūruoja ir žydų naujakuriai, ir palestiniečių gyventojai. Izraelio žmogaus teisių organizacija Yesh Din pranešė užfiksavusi 672 naujakurių smurto incidentus per 26 dienas, beveik pusę jų siejant su alyvuogių derliaus nuėmimo laikotarpiu.

    Izraelio kariuomenė kartoja, kad artimiausias operacijos Hebrone tikslas yra pašalinti tiesiogines saugumo grėsmes po mirtinos atakos. Vietos palestiniečių pareigūnai ragina užtikrinti, kad priemonės neperaugtų į ilgalaikius civilių gyvenimo ribojimus.

  • ES smerkia JAV sankcijas Tarptautiniam baudžiamajam teismui: svarstomas blokavimo mechanizmas

    ES smerkia JAV sankcijas Tarptautiniam baudžiamajam teismui: svarstomas blokavimo mechanizmas

    Europos Sąjunga pareiškė, kad Jungtinių Valstijų sprendimas taikyti sankcijas Tarptautiniam baudžiamajam teismui yra „labai apgailėtinas“, ir pažadėjo ieškoti būdų, kaip apsaugoti teismo darbą. Europos Komisija nurodė esanti pasirengusi imtis „bet kokių būtinų priemonių“, kad teismas galėtų vykdyti savo mandatą.

    Pasak Europos Komisijos, tai, kad sankcijų įsigaliojimas atidėtas šešiems mėnesiams, palieka erdvės dialogui. Briuselis pabrėžia, jog Tarptautinis baudžiamasis teismas buvo įsteigtas tam, kad karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui neliktų nenubausti.

    Viena iš galimų ES reakcijų būtų vadinamasis blokavimo mechanizmas, draudžiantis Europos įmonėms aktyviai laikytis tam tikrų trečiųjų šalių sankcijų. Šis instrumentas taip pat gali suteikti teisinį pagrindą mažinti sankcijų poveikį Europos bendrovėms ir organizacijoms, kurios bendradarbiauja su teismu.

    Nyderlandų užsienio reikalų ministras Tomas Berendsenas šį variantą pavadino „branduoliniu pasirinkimu“, tačiau patvirtino, kad Haga paprašė Briuselio pradėti pasirengimą. Nyderlandai yra itin jautrūs šiai temai, nes Hagoje įsikūrę svarbiausi tarptautinės teisės institucijų centrai, įskaitant Tarptautinį baudžiamąjį teismą.

    Kas numatyta JAV sprendimu?

    JAV administracija paskelbė naujas plataus masto sankcijas, teigdama, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas veikia politiškai šališkai ir neteisingai nukreipia veiksmus prieš amerikiečius bei izraeliečius dėl įtariamų karo nusikaltimų. Priemonės apima galimo teismo turto JAV įšaldymą ir laikotarpį, per kurį įmonės bei asmenys turi nutraukti su teismu susijusius verslo ryšius.

    „Uždrausime sandorius su šiuo teismu, atimsime iš jo išteklius ir apsunkinsime galimybes veikti prieš mus“, – sakė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio.

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sankcijas pasveikino, o jo biuras pareiškė, kad teismas, jų vertinimu, kelia grėsmę demokratijoms ir nacionalinio suvereniteto principui. Tarptautinis baudžiamasis teismas yra paskelbęs su Netanyahu susijusį arešto orderį dėl įtariamų nusikaltimų Gazoje.

    Kaip atsakė Tarptautinis baudžiamasis teismas?

    Tarptautinis baudžiamasis teismas sankcijas pasmerkė, jas įvardydamas kaip puolimą prieš teisinės valstybės principą ir tarptautinę teisinę tvarką. Teismas pabrėžė, kad toks spaudimas gali būti vertinamas kaip bandymas trukdyti teisingumui ir stabdyti tyrimus.

    „Tai bandymas sutrukdyti teisingumo eigai ir neleisti teismui daryti to, kam jis buvo sukurtas“, – teigiama Tarptautinio baudžiamojo teismo pareiškime.

    Teismo pirmininkė Tomoko Akane pareiškė, kad institucija ir toliau vykdys mandatą nepriklausomai ir nešališkai, remdamasi tik teise ir įrodymais. ES institucijos savo ruožtu akcentuoja, kad bet koks sprendimas dėl atsako turės apsaugoti teismo veikimą ir kartu sumažinti rizikas Europos verslui.

  • Netanyahu stojo prieš Venecijoje apdovanotą dokumentiką NAZA: kaltina kurstančiu antisemitizmą

    Netanyahu stojo prieš Venecijoje apdovanotą dokumentiką NAZA: kaltina kurstančiu antisemitizmą

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu viešai sukritikavo dokumentinį filmą „NAZA“, Venecijos kino festivalyje pelniusį specialųjį žiuri prizą. Premjeras teigė, kad kūrinys prisideda prie antisemitizmo kurstymo pasaulyje ir menkina Izraelio kariuomenę.

    Filmas „NAZA“ pasakoja apie taikinių parinkimo praktiką Gazos Ruože ir kelia klausimą, kaip planuojant smūgius vertinama civilių žūčių rizika. Kūrinyje remiamasi liudijimais apie sprendimų grandinę, kurioje, autorių teigimu, numatomas galimas civilių skaičius tampa planavimo dalimi.

    Kas yra dokumentika „NAZA“?

    Maždaug 80 minučių trukmės dokumentika buvo filmuojama slapta, daugiausia naktimis, o joje kalbinami 24 Izraelio karinės žvalgybos pareigūnai, kariai ir pranešėjai. Jų tapatybės, pasak kūrėjų, apsaugotos skaitmeniniu balsų ir veidų pakeitimu.

    Pavadinimas siejamas su kariuomenėje vartojamu terminu, nusakančiu prognozuojamą šalutinę žalą, kai planuojami oro smūgiai. Filmo autoriai tvirtina siekiantys, kad diskusija vyktų pirmiausia Izraelio viduje, o ne tik tarptautinėje erdvėje.

    Politikų reakcija ir grasinimai

    Benjaminas Netanyahu savo pasisakyme akcentavo, kad kova su antisemitizmu tampa sudėtingesnė, kai, jo vertinimu, panašios žinutės sklinda iš Izraelio kūrėjų. Premjeras taip pat kritikavo tai, kad festivalyje režisieriams buvo plojama, nors, jo teigimu, filme Izraelio gynybos pajėgos vaizduojamos kaip nusikaltėliai.

    „Mes kovojame su antisemitizmo kurstymu pasaulyje, o kai tai ateina iš vidaus, tai nepriimtina“, – sakė Benjaminas Netanyahu.

    Prie kritikos prisidėjo ir kultūros ministras Miki Zohar, filmą pavadinęs žalingu valstybei bei pareiškęs ketinantis siekti griežtų priemonių kūrėjų atžvilgiu. Nacionalinio saugumo ministras Itamar Ben-Gvir režisierius viešai išvadino gėda ir paragino juos palikti šalį.

    Kontekstas: karas Gazoje ir tarptautiniai vertinimai

    Karas Gazoje tęsiasi nuo 2023 metų spalio 7 dienos, kai „Hamas“ surengė ataką prieš Izraelį. Vėliau sekė plataus masto Izraelio karinė operacija, sukėlusi didelę humanitarinę krizę, o civilių aukų skaičiai ir karo metodai tapo nuolatinių tarptautinių ginčų objektu.

    Įvairios tarptautinės organizacijos, įskaitant Jungtines Tautas, ne kartą ragino užtikrinti civilių apsaugą ir laikytis tarptautinės humanitarinės teisės. Tuo pat metu Izraelis savo veiksmus grindžia būtinybe neutralizuoti „Hamas“ infrastruktūrą ir išlaisvinti įkaitus, paimtus per 2023 metų spalio 7 dienos išpuolį.

    Filmo kūrėjai pristatymuose pabrėžė, kad dokumentika remiasi žurnalistiniais tyrimais ir liudijimais, o jų tikslas yra viešas atsakomybės klausimų svarstymas. Kol kas nepranešta apie oficialią „NAZA“ premjeros kino teatruose datą, tačiau filmas jau planuojamas rodyti kituose tarptautiniuose festivaliuose.

  • Netanyahu puola Venecijoje apdovanotą dokumentiką NAZA: kalbos apie pilietybės atėmimą

    Netanyahu puola Venecijoje apdovanotą dokumentiką NAZA: kalbos apie pilietybės atėmimą

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu viešai sukritikavo dokumentinio filmo NAZA kūrėjus po jų sėkmės Venecijos kino festivalyje. Pasak jo, filmas esą kursto antisemitizmą ir pateikia Izraelio kariuomenę kaip karo nusikaltėlius.

    Politiko pareiškimas pasirodė įsisiūbuojant vidaus ginčui Izraelyje dėl karo Gazos Ruože vaizdavimo tarptautinėje erdvėje. Ši tema tapo ypač jautri, kai filmas buvo apdovanotas specialiu žiuri prizu ir sulaukė išskirtinio dėmesio festivalyje.

    Kas yra filmas NAZA?

    80 minučių dokumentika, kaip skelbia kūrėjai, nagrinėja Izraelio taikinių parinkimo praktiką Gazos Ruože ir tai, kaip sprendimuose dėl smūgių vertinamos civilių žūties rizikos. Filme pateikiami interviu su 24 Izraelio karinės žvalgybos pareigūnais, kariais ir pranešėjais, o jų tapatybės slepiamos skaitmeniniu būdu keičiant veidus ir balsus.

    Pasak kūrėjų, pavadinimas siejamas su kariuomenėje vartojamu terminu, nusakančiu numatomą civilių aukų skaičių per oro smūgį, kitaip tariant, šalutinius nuostolius. Būtent ši filmo ašis ir tapo pagrindiniu politinio konflikto taikiniu.

    Vyriausybės reakcija ir grasinimai kūrėjams

    Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad tokio pobūdžio kūriniai prisideda prie antisemitinės neapykantos kurstymo pasaulyje. Jis taip pat pabrėžė, kad kritika, kylanti iš šalies vidaus, jam atrodo ypač nepriimtina.

    „Mes kovojame su pasauliniu antisemitizmo kurstymu, o kai tai ateina iš mūsų pačių vidaus, tai yra nepakeliama“, – sakė Benjaminas Netanyahu.

    Prie kritikos prisidėjo ir Izraelio kultūros ministras Miki Zoharas, viešai pavadinęs filmą niekšišku ir pareiškęs ketinantis imtis veiksmų dėl režisierių pilietybės. Nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras režisierius taip pat išvadino gėda ir ragino juos palikti šalį.

    Kontekstas: karas Gazoje ir tarptautiniai vertinimai

    Filmas pasirodė tęsiantis ilgalaikiam Izraelio ir „Hamas“ karui, prasidėjusiam po 2023 metų spalio 7 dienos „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį. Gazos sveikatos ministerija skelbia, kad per kelerius metus trukusius smūgius žuvo daugiau nei 73 000 žmonių, tačiau šie skaičiai tarptautinėje erdvėje vertinami skirtingai dėl ribotų nepriklausomo patikrinimo galimybių karo zonoje.

    Tuo pat metu dalis tarptautinių organizacijų, įskaitant žmogaus teisių gynėjus ir Jungtinių Tautų struktūras, viešai kėlė klausimus dėl Izraelio veiksmų atitikties tarptautinei humanitarinei teisei. Izraelis tokius kaltinimus atmeta ir teigia, kad jo taikiniai nukreipti į „Hamas“ infrastruktūrą, o civilių žūtys esą yra tragiška karo pasekmė.

    NAZA kūrėjai teigia siekiantys, kad filmą pamatytų Izraelio visuomenė ir kad diskusija vyktų šalies viduje, o ne tik tarptautiniuose festivaliuose. Kol kas oficiali filmo premjeros kino teatruose data nėra paskelbta, tačiau žinoma, kad jis planuojamas rodyti ir kituose festivaliuose Europoje bei JAV.

  • Netanyahu spaudžiamas po „Haaretz“ pranešimo: JAE esą iš anksto perspėjo apie 2023 metų spalio 7-osios ataką

    Netanyahu spaudžiamas po „Haaretz“ pranešimo: JAE esą iš anksto perspėjo apie 2023 metų spalio 7-osios ataką

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sulaukė didėjančio opozicijos spaudimo po laikraščio „Haaretz“ publikacijos, kurioje teigiama, kad Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) iš anksto perspėjo apie 2023 metais spalio 7 dieną įvykdytą „Hamas“ išpuolį. Opozicinės jėgos reikalauja aiškaus atsakymo, ar apie grėsmę buvo žinoma ir ką dėl to darė politinė vadovybė.

    „Haaretz“ nurodo, kad JAE prezidentas Mohamedas bin Zayedas Al Nahyanas esą likus maždaug pusantros savaitės iki atakos informavo B. Netanyahu apie rengiamą plataus masto operaciją. Pranešime teigiama, kad buvo perspėta ir apie galimą poveikį regiono stabilumui.

    Publikacijoje, paremtoje daugiausia anoniminiais šaltiniais ir knygoje aprašytu tyrimu, teigiama, jog B. Netanyahu įspėjimą priėmė santykinai ramiai. Esą jis manė, kad „Hamas“ dėmesys tuo metu labiau nukreiptas į Vakarų Krantą, o Izraelis esą pasiruošęs įvairiems scenarijams.

    Ministro pirmininko biuras šią informaciją neigė ir tvirtino, kad B. Netanyahu su JAE prezidentu nesikalbėjo. Pranešimas buvo pavadintas visišku melu, todėl šalies politinėje erdvėje kilo nauja diskusijų banga dėl atsakomybės ir sprendimų grandinės prieš 2023 metų spalio 7 dienos įvykius.

    Opozicija reikalauja tyrimo

    Opozicinio „Change Camp“ lyderiai bendrame pareiškime paragino nedelsiant pradėti išsamų tyrimą. Jų teigimu, visuomenė turi teisę žinoti, ką ministras pirmininkas žinojo, kada apie tai sužinojo ir kodėl, jei įspėjimas buvo gautas, nebuvo informuota saugumo sistema.

    „Izraelio visuomenė turi teisę žinoti: ką Netanyahu žinojo, kada tai sužinojo, kodėl neinformavo saugumo institucijų ir kodėl nesiėmė veiksmų apsaugoti Izraelio piliečių“, – sakė opozicijos lyderiai.

    Buvęs Izraelio gynybos pajėgų Generalinio štabo viršininkas Gadi Eisenkotas, kuris laikomas vienu iš B. Netanyahu politinių varžovų artėjančiuose rinkimuose, teigė, kad įspėjimų būta ne vieno. Jo vertinimu, 2023 metų spalio 7 diena tapo esminiu valstybės saugumo ir sprendimų priėmimo išbandymu.

    Demokratų partijos lyderis Yairas Golanas taip pat kaltino ministrą pirmininką neatsakingumu ir teigė, kad šalis buvo nuvesta į krizę. Opozicija akcentuoja, jog pagrindinis klausimas dabar yra ne vien žvalgybos klaidos, bet ir politinės vadovybės reakcija į gautus signalus.

    Ką teigia šaltiniai ir kodėl tai svarbu

    Buvęs Izraelio vyriausybės atstovas Eylonas Levy situaciją apibūdino kaip strateginę nesėkmę ir pabrėžė, kad net ir turint įspėjimų svarbiausia yra jų patikimumo įvertinimas bei sprendimų greitis. Pasak jo, jei įspėjimas iš tiesų buvo gautas, galėjo būti nuspręsta jo nelaikyti pakankamai patikimu, nes buvo tikima, kad „Hamas“ yra atgrasytas.

    „Jei ši informacija teisinga, sunku paaiškinti, kodėl ja nebuvo pasidalinta, nebent buvo manoma, kad ji nepatikima. Netanyahu buvo įsitikinęs, kad „Hamas“ yra atgrasytas“, – sakė Eylonas Levy.

    „Haaretz“ pranešime taip pat teigiama, kad „Hamas“ lyderis Gazos Ruože Yahya Sinwaras, kuris vėliau buvo nužudytas, apie rengiamą operaciją kalbėjo su buvusiu palestiniečių pareigūnu, ragindamas perduoti žinią Izraelio atstovams. Esą ši informacija per tarpininkus pasiekė JAE patarėją, o galiausiai ir JAE vadovą.

    2023 metais spalio 7 dieną „Hamas“ kovotojai surengė koordinuotą išpuolį prieš Izraelį sausuma, jūra ir oru, o tuo pat metu buvo apšaudytos Izraelio teritorijos. Per ataką žuvo daugiau kaip 1 200 žmonių, dar apie 250 buvo pagrobti ir išgabenti į Gazos Ruožą.

    Atsakydamas Izraelis pradėjo intensyvią karinę kampaniją Gazos Ruože, apėmusią oro smūgius ir sausumos operaciją. Pasak Gazos Ruožo sveikatos ministerijos, kuri yra valdoma „Hamas“, nuo konflikto pradžios žuvusiųjų skaičius viršijo 73 600; Jungtinės Tautos nurodo, kad ministerijos pateikiami skaičiai laikomi patikimais.

    Rinkimai ir atsakomybės klausimas

    Izraelis 2026 metais spalio 27 dieną turėtų rinkti 120 vietų Knesetą. Rinkimuose balsuojama už politines partijas ir jų kandidatų sąrašus, o ne už pavienius kandidatus, todėl kampanijų ašis dažnai tampa pasitikėjimas lyderyste ir krizių valdymu.

    E. Levy teigimu, dar per anksti tvirtai prognozuoti, kaip naujausi pranešimai paveiks B. Netanyahu šansus, tačiau esminė rinkimų tema gali tapti atsakomybė už 2023 metų spalio 7 dienos įvykius. Opozicija tikisi, kad viešas spaudimas privers pateikti daugiau atsakymų apie tai, kaip buvo vertinami įspėjimai ir kas priėmė sprendimus iki tragedijos.

  • Netanyahu „priešiška valstybe“ pavadino Katarą: Doha atkirto Iranui dėl smūgių

    Netanyahu „priešiška valstybe“ pavadino Katarą: Doha atkirto Iranui dėl smūgių

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu interviu televizijai „i24NEWS“ pareiškė, kad Kataras yra „priešiška valstybė“, tačiau esą nediktavo Izraelio sprendimų karo Gazos Ruože metu. Šie žodžiai nuskambėjo atsinaujinus ginčams dėl Kataro vaidmens regione ir ankstesnių finansinių srautų į Gazą.

    Kalbėdamas apie 2025 metais Izraelio įvykdytą smūgį Dohai, Netanyahu teigė, kad Izraelis atakavo Katarą. Pasak anksčiau skelbtos informacijos, per tą operaciją buvo taikomasi į „Hamas“ pareigūnus, buvusius Dohoje derybų dėl JAV remiamo paliaubų plano kontekste.

    Per smūgį žuvo šeši žmonės, tarp jų ir Kataro saugumo pajėgų atstovas, o Kataras ataką pasmerkė kaip suvereniteto pažeidimą. Vėliau tą patį mėnesį Netanyahu, per pokalbį, kuriame dalyvavo JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Kataro ministras pirmininkas, atsiprašė ir patikino, kad toks išpuolis nepasikartos.

    Izraelio premjeras taip pat gynė savo vyriausybę dėl iki 2023 metų spalio 7 dienos į Gazą keliaudavusių Kataro lėšų, kurios, jo teigimu, buvo skirtos humanitariniams tikslams. Netanyahu pabrėžė, kad tokias perlaidas esą rekomendavo Izraelio saugumo institucijos, siekusios stabilizuoti padėtį Gazos Ruože.

    Kataras ne kartą viešai neigė finansavęs „Hamas“, tvirtindamas, kad parama Gazos gyventojams buvo teikiama mechanizmais, apie kuriuos žinojo ir Izraelis, ir Jungtinės Valstijos. Viešo skubaus Dohos atsako į naujausius Netanyahu pareiškimus tuo metu nebuvo paskelbta.

    Kataras atkirto Iranui dėl atakų

    Netanyahu pasisakymai sutapo su atskiru Kataro ir Irano ginču dėl Irano raketų ir bepiločių atakų Kataro teritorijoje. Kataro užsienio reikalų ministerijos atstovas Majedas Al Ansari apkaltino Teheraną selektyviai cituojant Kataro saugumo vertinimą, kad būtų pateisinti smūgiai.

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baghaei aiškino, kad dokumentas esą rodo, jog smūgiai daugiausia buvo nukreipti į JAV karinius objektus, o ne į civilius taikinius. Jis išskyrė ir smūgį Ras Laffan dujų infrastruktūrai, teigdamas, kad ši neva prisidėjo prie JAV karinių veiksmų prieš Iraną.

    „Jei Irano pusė nori remtis oficialiais dokumentais, kviečiame ją remtis įrašais, kuriuos Kataro valstybė oficialiai pateikė Jungtinėms Tautoms“, – sakė Majedas Al Ansari.

    Kataro teigimu, JT pateiktoje medžiagoje fiksuota, kad Irano raketos skrido virš civilinių, komercinių ir gyvenamųjų teritorijų, o ankstesnės atakos sukėlė žalą bei sužeidimus. Doha pabrėžė, kad nėra šio konflikto šalis, o smūgių į jos teritoriją ir civilinę infrastruktūrą negalima teisinti.

    Kataras pranešė išsiuntęs laiškus JT generaliniam sekretoriui ir Saugumo Tarybos pirmininkui, kuriuose atmetė Irano teisinius argumentus dėl atakų, prasidėjusių vasario 28 dieną. Doha nurodė, kad Teheranas išlieka atsakingas pagal tarptautinę teisę, o Kataras pasilieka teisę gintis ir siekti kompensacijos už padarytą žalą.

    Regiono įtampos fonas

    Šie pareiškimai atskleidžia, kaip greitai Artimuosiuose Rytuose susipina tarpininkavimo pastangos, karinė eskalacija ir informacinės kovos dėl atsakomybės. Kataras pastaraisiais metais vaidina svarbų derybų tarpininko vaidmenį, tačiau kartu atsiduria tarp konkuruojančių regiono jėgų interesų.

    Kataras teigia tęsiantis diplomatines pastangas mažinti įtampą, o tarptautinės institucijos fiksuoja augančias rizikas civiliams ir kritinei infrastruktūrai. Tuo pat metu vieši lyderių pareiškimai apie „priešiškumą“ ar teisėtą atsaką tampa papildomu veiksniu, galinčiu paveikti derybų klimatą ir saugumo situaciją Persijos įlankoje.