CP v2

Tag: Benjaminas Netanyahu

  • Netanyahu stojo prieš Venecijoje apdovanotą dokumentiką NAZA: kaltina kurstančiu antisemitizmą

    Netanyahu stojo prieš Venecijoje apdovanotą dokumentiką NAZA: kaltina kurstančiu antisemitizmą

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu viešai sukritikavo dokumentinį filmą „NAZA“, Venecijos kino festivalyje pelniusį specialųjį žiuri prizą. Premjeras teigė, kad kūrinys prisideda prie antisemitizmo kurstymo pasaulyje ir menkina Izraelio kariuomenę.

    Filmas „NAZA“ pasakoja apie taikinių parinkimo praktiką Gazos Ruože ir kelia klausimą, kaip planuojant smūgius vertinama civilių žūčių rizika. Kūrinyje remiamasi liudijimais apie sprendimų grandinę, kurioje, autorių teigimu, numatomas galimas civilių skaičius tampa planavimo dalimi.

    Kas yra dokumentika „NAZA“?

    Maždaug 80 minučių trukmės dokumentika buvo filmuojama slapta, daugiausia naktimis, o joje kalbinami 24 Izraelio karinės žvalgybos pareigūnai, kariai ir pranešėjai. Jų tapatybės, pasak kūrėjų, apsaugotos skaitmeniniu balsų ir veidų pakeitimu.

    Pavadinimas siejamas su kariuomenėje vartojamu terminu, nusakančiu prognozuojamą šalutinę žalą, kai planuojami oro smūgiai. Filmo autoriai tvirtina siekiantys, kad diskusija vyktų pirmiausia Izraelio viduje, o ne tik tarptautinėje erdvėje.

    Politikų reakcija ir grasinimai

    Benjaminas Netanyahu savo pasisakyme akcentavo, kad kova su antisemitizmu tampa sudėtingesnė, kai, jo vertinimu, panašios žinutės sklinda iš Izraelio kūrėjų. Premjeras taip pat kritikavo tai, kad festivalyje režisieriams buvo plojama, nors, jo teigimu, filme Izraelio gynybos pajėgos vaizduojamos kaip nusikaltėliai.

    „Mes kovojame su antisemitizmo kurstymu pasaulyje, o kai tai ateina iš vidaus, tai nepriimtina“, – sakė Benjaminas Netanyahu.

    Prie kritikos prisidėjo ir kultūros ministras Miki Zohar, filmą pavadinęs žalingu valstybei bei pareiškęs ketinantis siekti griežtų priemonių kūrėjų atžvilgiu. Nacionalinio saugumo ministras Itamar Ben-Gvir režisierius viešai išvadino gėda ir paragino juos palikti šalį.

    Kontekstas: karas Gazoje ir tarptautiniai vertinimai

    Karas Gazoje tęsiasi nuo 2023 metų spalio 7 dienos, kai „Hamas“ surengė ataką prieš Izraelį. Vėliau sekė plataus masto Izraelio karinė operacija, sukėlusi didelę humanitarinę krizę, o civilių aukų skaičiai ir karo metodai tapo nuolatinių tarptautinių ginčų objektu.

    Įvairios tarptautinės organizacijos, įskaitant Jungtines Tautas, ne kartą ragino užtikrinti civilių apsaugą ir laikytis tarptautinės humanitarinės teisės. Tuo pat metu Izraelis savo veiksmus grindžia būtinybe neutralizuoti „Hamas“ infrastruktūrą ir išlaisvinti įkaitus, paimtus per 2023 metų spalio 7 dienos išpuolį.

    Filmo kūrėjai pristatymuose pabrėžė, kad dokumentika remiasi žurnalistiniais tyrimais ir liudijimais, o jų tikslas yra viešas atsakomybės klausimų svarstymas. Kol kas nepranešta apie oficialią „NAZA“ premjeros kino teatruose datą, tačiau filmas jau planuojamas rodyti kituose tarptautiniuose festivaliuose.

  • Netanyahu puola Venecijoje apdovanotą dokumentiką NAZA: kalbos apie pilietybės atėmimą

    Netanyahu puola Venecijoje apdovanotą dokumentiką NAZA: kalbos apie pilietybės atėmimą

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu viešai sukritikavo dokumentinio filmo NAZA kūrėjus po jų sėkmės Venecijos kino festivalyje. Pasak jo, filmas esą kursto antisemitizmą ir pateikia Izraelio kariuomenę kaip karo nusikaltėlius.

    Politiko pareiškimas pasirodė įsisiūbuojant vidaus ginčui Izraelyje dėl karo Gazos Ruože vaizdavimo tarptautinėje erdvėje. Ši tema tapo ypač jautri, kai filmas buvo apdovanotas specialiu žiuri prizu ir sulaukė išskirtinio dėmesio festivalyje.

    Kas yra filmas NAZA?

    80 minučių dokumentika, kaip skelbia kūrėjai, nagrinėja Izraelio taikinių parinkimo praktiką Gazos Ruože ir tai, kaip sprendimuose dėl smūgių vertinamos civilių žūties rizikos. Filme pateikiami interviu su 24 Izraelio karinės žvalgybos pareigūnais, kariais ir pranešėjais, o jų tapatybės slepiamos skaitmeniniu būdu keičiant veidus ir balsus.

    Pasak kūrėjų, pavadinimas siejamas su kariuomenėje vartojamu terminu, nusakančiu numatomą civilių aukų skaičių per oro smūgį, kitaip tariant, šalutinius nuostolius. Būtent ši filmo ašis ir tapo pagrindiniu politinio konflikto taikiniu.

    Vyriausybės reakcija ir grasinimai kūrėjams

    Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad tokio pobūdžio kūriniai prisideda prie antisemitinės neapykantos kurstymo pasaulyje. Jis taip pat pabrėžė, kad kritika, kylanti iš šalies vidaus, jam atrodo ypač nepriimtina.

    „Mes kovojame su pasauliniu antisemitizmo kurstymu, o kai tai ateina iš mūsų pačių vidaus, tai yra nepakeliama“, – sakė Benjaminas Netanyahu.

    Prie kritikos prisidėjo ir Izraelio kultūros ministras Miki Zoharas, viešai pavadinęs filmą niekšišku ir pareiškęs ketinantis imtis veiksmų dėl režisierių pilietybės. Nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras režisierius taip pat išvadino gėda ir ragino juos palikti šalį.

    Kontekstas: karas Gazoje ir tarptautiniai vertinimai

    Filmas pasirodė tęsiantis ilgalaikiam Izraelio ir „Hamas“ karui, prasidėjusiam po 2023 metų spalio 7 dienos „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį. Gazos sveikatos ministerija skelbia, kad per kelerius metus trukusius smūgius žuvo daugiau nei 73 000 žmonių, tačiau šie skaičiai tarptautinėje erdvėje vertinami skirtingai dėl ribotų nepriklausomo patikrinimo galimybių karo zonoje.

    Tuo pat metu dalis tarptautinių organizacijų, įskaitant žmogaus teisių gynėjus ir Jungtinių Tautų struktūras, viešai kėlė klausimus dėl Izraelio veiksmų atitikties tarptautinei humanitarinei teisei. Izraelis tokius kaltinimus atmeta ir teigia, kad jo taikiniai nukreipti į „Hamas“ infrastruktūrą, o civilių žūtys esą yra tragiška karo pasekmė.

    NAZA kūrėjai teigia siekiantys, kad filmą pamatytų Izraelio visuomenė ir kad diskusija vyktų šalies viduje, o ne tik tarptautiniuose festivaliuose. Kol kas oficiali filmo premjeros kino teatruose data nėra paskelbta, tačiau žinoma, kad jis planuojamas rodyti ir kituose festivaliuose Europoje bei JAV.

  • Netanyahu spaudžiamas po „Haaretz“ pranešimo: JAE esą iš anksto perspėjo apie 2023 metų spalio 7-osios ataką

    Netanyahu spaudžiamas po „Haaretz“ pranešimo: JAE esą iš anksto perspėjo apie 2023 metų spalio 7-osios ataką

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sulaukė didėjančio opozicijos spaudimo po laikraščio „Haaretz“ publikacijos, kurioje teigiama, kad Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) iš anksto perspėjo apie 2023 metais spalio 7 dieną įvykdytą „Hamas“ išpuolį. Opozicinės jėgos reikalauja aiškaus atsakymo, ar apie grėsmę buvo žinoma ir ką dėl to darė politinė vadovybė.

    „Haaretz“ nurodo, kad JAE prezidentas Mohamedas bin Zayedas Al Nahyanas esą likus maždaug pusantros savaitės iki atakos informavo B. Netanyahu apie rengiamą plataus masto operaciją. Pranešime teigiama, kad buvo perspėta ir apie galimą poveikį regiono stabilumui.

    Publikacijoje, paremtoje daugiausia anoniminiais šaltiniais ir knygoje aprašytu tyrimu, teigiama, jog B. Netanyahu įspėjimą priėmė santykinai ramiai. Esą jis manė, kad „Hamas“ dėmesys tuo metu labiau nukreiptas į Vakarų Krantą, o Izraelis esą pasiruošęs įvairiems scenarijams.

    Ministro pirmininko biuras šią informaciją neigė ir tvirtino, kad B. Netanyahu su JAE prezidentu nesikalbėjo. Pranešimas buvo pavadintas visišku melu, todėl šalies politinėje erdvėje kilo nauja diskusijų banga dėl atsakomybės ir sprendimų grandinės prieš 2023 metų spalio 7 dienos įvykius.

    Opozicija reikalauja tyrimo

    Opozicinio „Change Camp“ lyderiai bendrame pareiškime paragino nedelsiant pradėti išsamų tyrimą. Jų teigimu, visuomenė turi teisę žinoti, ką ministras pirmininkas žinojo, kada apie tai sužinojo ir kodėl, jei įspėjimas buvo gautas, nebuvo informuota saugumo sistema.

    „Izraelio visuomenė turi teisę žinoti: ką Netanyahu žinojo, kada tai sužinojo, kodėl neinformavo saugumo institucijų ir kodėl nesiėmė veiksmų apsaugoti Izraelio piliečių“, – sakė opozicijos lyderiai.

    Buvęs Izraelio gynybos pajėgų Generalinio štabo viršininkas Gadi Eisenkotas, kuris laikomas vienu iš B. Netanyahu politinių varžovų artėjančiuose rinkimuose, teigė, kad įspėjimų būta ne vieno. Jo vertinimu, 2023 metų spalio 7 diena tapo esminiu valstybės saugumo ir sprendimų priėmimo išbandymu.

    Demokratų partijos lyderis Yairas Golanas taip pat kaltino ministrą pirmininką neatsakingumu ir teigė, kad šalis buvo nuvesta į krizę. Opozicija akcentuoja, jog pagrindinis klausimas dabar yra ne vien žvalgybos klaidos, bet ir politinės vadovybės reakcija į gautus signalus.

    Ką teigia šaltiniai ir kodėl tai svarbu

    Buvęs Izraelio vyriausybės atstovas Eylonas Levy situaciją apibūdino kaip strateginę nesėkmę ir pabrėžė, kad net ir turint įspėjimų svarbiausia yra jų patikimumo įvertinimas bei sprendimų greitis. Pasak jo, jei įspėjimas iš tiesų buvo gautas, galėjo būti nuspręsta jo nelaikyti pakankamai patikimu, nes buvo tikima, kad „Hamas“ yra atgrasytas.

    „Jei ši informacija teisinga, sunku paaiškinti, kodėl ja nebuvo pasidalinta, nebent buvo manoma, kad ji nepatikima. Netanyahu buvo įsitikinęs, kad „Hamas“ yra atgrasytas“, – sakė Eylonas Levy.

    „Haaretz“ pranešime taip pat teigiama, kad „Hamas“ lyderis Gazos Ruože Yahya Sinwaras, kuris vėliau buvo nužudytas, apie rengiamą operaciją kalbėjo su buvusiu palestiniečių pareigūnu, ragindamas perduoti žinią Izraelio atstovams. Esą ši informacija per tarpininkus pasiekė JAE patarėją, o galiausiai ir JAE vadovą.

    2023 metais spalio 7 dieną „Hamas“ kovotojai surengė koordinuotą išpuolį prieš Izraelį sausuma, jūra ir oru, o tuo pat metu buvo apšaudytos Izraelio teritorijos. Per ataką žuvo daugiau kaip 1 200 žmonių, dar apie 250 buvo pagrobti ir išgabenti į Gazos Ruožą.

    Atsakydamas Izraelis pradėjo intensyvią karinę kampaniją Gazos Ruože, apėmusią oro smūgius ir sausumos operaciją. Pasak Gazos Ruožo sveikatos ministerijos, kuri yra valdoma „Hamas“, nuo konflikto pradžios žuvusiųjų skaičius viršijo 73 600; Jungtinės Tautos nurodo, kad ministerijos pateikiami skaičiai laikomi patikimais.

    Rinkimai ir atsakomybės klausimas

    Izraelis 2026 metais spalio 27 dieną turėtų rinkti 120 vietų Knesetą. Rinkimuose balsuojama už politines partijas ir jų kandidatų sąrašus, o ne už pavienius kandidatus, todėl kampanijų ašis dažnai tampa pasitikėjimas lyderyste ir krizių valdymu.

    E. Levy teigimu, dar per anksti tvirtai prognozuoti, kaip naujausi pranešimai paveiks B. Netanyahu šansus, tačiau esminė rinkimų tema gali tapti atsakomybė už 2023 metų spalio 7 dienos įvykius. Opozicija tikisi, kad viešas spaudimas privers pateikti daugiau atsakymų apie tai, kaip buvo vertinami įspėjimai ir kas priėmė sprendimus iki tragedijos.

  • Netanyahu „priešiška valstybe“ pavadino Katarą: Doha atkirto Iranui dėl smūgių

    Netanyahu „priešiška valstybe“ pavadino Katarą: Doha atkirto Iranui dėl smūgių

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu interviu televizijai „i24NEWS“ pareiškė, kad Kataras yra „priešiška valstybė“, tačiau esą nediktavo Izraelio sprendimų karo Gazos Ruože metu. Šie žodžiai nuskambėjo atsinaujinus ginčams dėl Kataro vaidmens regione ir ankstesnių finansinių srautų į Gazą.

    Kalbėdamas apie 2025 metais Izraelio įvykdytą smūgį Dohai, Netanyahu teigė, kad Izraelis atakavo Katarą. Pasak anksčiau skelbtos informacijos, per tą operaciją buvo taikomasi į „Hamas“ pareigūnus, buvusius Dohoje derybų dėl JAV remiamo paliaubų plano kontekste.

    Per smūgį žuvo šeši žmonės, tarp jų ir Kataro saugumo pajėgų atstovas, o Kataras ataką pasmerkė kaip suvereniteto pažeidimą. Vėliau tą patį mėnesį Netanyahu, per pokalbį, kuriame dalyvavo JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Kataro ministras pirmininkas, atsiprašė ir patikino, kad toks išpuolis nepasikartos.

    Izraelio premjeras taip pat gynė savo vyriausybę dėl iki 2023 metų spalio 7 dienos į Gazą keliaudavusių Kataro lėšų, kurios, jo teigimu, buvo skirtos humanitariniams tikslams. Netanyahu pabrėžė, kad tokias perlaidas esą rekomendavo Izraelio saugumo institucijos, siekusios stabilizuoti padėtį Gazos Ruože.

    Kataras ne kartą viešai neigė finansavęs „Hamas“, tvirtindamas, kad parama Gazos gyventojams buvo teikiama mechanizmais, apie kuriuos žinojo ir Izraelis, ir Jungtinės Valstijos. Viešo skubaus Dohos atsako į naujausius Netanyahu pareiškimus tuo metu nebuvo paskelbta.

    Kataras atkirto Iranui dėl atakų

    Netanyahu pasisakymai sutapo su atskiru Kataro ir Irano ginču dėl Irano raketų ir bepiločių atakų Kataro teritorijoje. Kataro užsienio reikalų ministerijos atstovas Majedas Al Ansari apkaltino Teheraną selektyviai cituojant Kataro saugumo vertinimą, kad būtų pateisinti smūgiai.

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baghaei aiškino, kad dokumentas esą rodo, jog smūgiai daugiausia buvo nukreipti į JAV karinius objektus, o ne į civilius taikinius. Jis išskyrė ir smūgį Ras Laffan dujų infrastruktūrai, teigdamas, kad ši neva prisidėjo prie JAV karinių veiksmų prieš Iraną.

    „Jei Irano pusė nori remtis oficialiais dokumentais, kviečiame ją remtis įrašais, kuriuos Kataro valstybė oficialiai pateikė Jungtinėms Tautoms“, – sakė Majedas Al Ansari.

    Kataro teigimu, JT pateiktoje medžiagoje fiksuota, kad Irano raketos skrido virš civilinių, komercinių ir gyvenamųjų teritorijų, o ankstesnės atakos sukėlė žalą bei sužeidimus. Doha pabrėžė, kad nėra šio konflikto šalis, o smūgių į jos teritoriją ir civilinę infrastruktūrą negalima teisinti.

    Kataras pranešė išsiuntęs laiškus JT generaliniam sekretoriui ir Saugumo Tarybos pirmininkui, kuriuose atmetė Irano teisinius argumentus dėl atakų, prasidėjusių vasario 28 dieną. Doha nurodė, kad Teheranas išlieka atsakingas pagal tarptautinę teisę, o Kataras pasilieka teisę gintis ir siekti kompensacijos už padarytą žalą.

    Regiono įtampos fonas

    Šie pareiškimai atskleidžia, kaip greitai Artimuosiuose Rytuose susipina tarpininkavimo pastangos, karinė eskalacija ir informacinės kovos dėl atsakomybės. Kataras pastaraisiais metais vaidina svarbų derybų tarpininko vaidmenį, tačiau kartu atsiduria tarp konkuruojančių regiono jėgų interesų.

    Kataras teigia tęsiantis diplomatines pastangas mažinti įtampą, o tarptautinės institucijos fiksuoja augančias rizikas civiliams ir kritinei infrastruktūrai. Tuo pat metu vieši lyderių pareiškimai apie „priešiškumą“ ar teisėtą atsaką tampa papildomu veiksniu, galinčiu paveikti derybų klimatą ir saugumo situaciją Persijos įlankoje.

  • Netanyahu atmetė JAV paliaubų planą Gazai, kurį priėmė „Hamas“: įvardijo griežtą sąlygą

    Netanyahu atmetė JAV paliaubų planą Gazai, kurį priėmė „Hamas“: įvardijo griežtą sąlygą

    Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu atmetė naujausią JAV parengtą Gazos paliaubų ir antrojo plano etapo gairių dokumentą, kurį „Hamas“ buvo pareiškusi priimanti. Sprendimas paskelbtas ministrų kabineto posėdyje, didėjant politiniam spaudimui šalies viduje.

    Pagrindinė Izraelio pozicija nesikeičia: kariuomenės atsitraukimas iš Gazos Ruožo, anot vyriausybės, galimas tik tuomet, kai „Hamas“ realiai nusiginkluos. Jeruzalė teigia, kad bet koks dalinis ar laikinas ginklų perdavimas laikomas nepakankamu.

    Pagrindinė Izraelio sąlyga

    Ministrų kabineto posėdyje Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad Izraelis nesitrauks, kol „Hamas“ nebus „iš tikrųjų“ nuginkluota. Jo teigimu, kariuomenė toliau vykdytų operacijas, jei matytų grėsmes Izraelio pajėgoms ar civiliams.

    „Nebus jokio atsitraukimo, kol „Hamas“ nebus iš tikrųjų nuginkluota“, – sakė Benjaminas Netanyahu.

    Izraelio vadovas taip pat nurodė, kad JAV pateiktame dokumente yra punktų, kurie Izraeliui priimtini, ir tokių, su kuriais jis nesutinka. Vyriausybė tvirtina dėl savo pastabų ir išlygų informuojanti Vašingtoną.

    „Hamas“ spaudžia tarpininkus

    „Hamas“ viešai paskelbė palaikanti JAV siūlomą kryptį ir ragino tarpininkus daryti spaudimą Izraeliui, kad procesas nebūtų stabdomas. Grupės atstovai akcentuoja, jog, jų vertinimu, ginčas kyla dėl atsitraukimo ir nuginklavimo eiliškumo.

    „Tikimės, kad tarpininkai ir JAV darys spaudimą Netanyahu vyriausybei laikytis gairių ir netrukdyti procesui“, – sakė „Hamas“ politinio biuro narys Bassemas Naimas.

    Pastarosiomis savaitėmis „Hamas“ taip pat pranešė apie vidinius pokyčius vadovybėje, o tai, analitikų vertinimu, gali būti bandymas sutelkti poziciją deryboms. Tuo pat metu Izraelio pusė pabrėžia, kad politiniai pareiškimai nėra lygiaverčiai patikrinamiems nusiginklavimo veiksmams.

    Politinis fonas ir trintis su Vašingtonu

    Šis sprendimas priimtas Benjaminui Netanyahu susiduriant su spaudimu iš dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų politinių jėgų, kurios priešinasi planui, jei jis numatytų atsitraukimą dar iki visiško „Hamas“ nusiginklavimo. Apžvalgininkai pažymi, kad tokios nuotaikos gali reikšmingai riboti vyriausybės manevro laisvę.

    JAV iniciatyva laikoma platesnių pastangų stabilizuoti padėtį regione dalimi, tačiau Izraelio ir JAV pozicijos ne visada sutampa dėl terminų ir saugumo garantijų. Papildomą įtampą kuria ir paraleliai vykstantys ginčai dėl Irano bei platesnio regioninio saugumo.

    Kontekstą papildo ir tai, kad karas Gazos Ruože tęsiasi nuo 2023 metų spalio 7 dienos išpuolio, po kurio Izraelis pradėjo plataus masto operacijas. Humanitarinė situacija Gazos Ruože išlieka itin įtempta, o tarptautinė bendruomenė nuosekliai ragina didinti civilių apsaugą ir humanitarinės pagalbos patekimą.

    Kol kas signalai iš abiejų pusių rodo, kad pagrindinis derybų mazgas išlieka tas pats: kas turi įvykti pirma, kada ir kaip patikrinamai. Be aiškios kontrolės schemos dėl nuginklavimo, Izraelio vyriausybė rodo mažai noro sutikti su atsitraukimu, net jei „Hamas“ formaliai pritaria planui.

  • Zelenskio susitikimas su Trumpu Baltuosiuose rūmuose: kalbėta apie „Patriot“ ir įstrigusią diplomatiją

    Zelenskio susitikimas su Trumpu Baltuosiuose rūmuose: kalbėta apie „Patriot“ ir įstrigusią diplomatiją

    Uždari pokalbiai Ovaliajame kabinete

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Baltuosiuose rūmuose už uždarų durų susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Kyjivas siekia atnaujinto politinio impulso ir didesnės karinės paramos, Rusijai tęsiant plataus masto karą prieš Ukrainą.

    Pasak pranešimų, susitikimas truko kiek ilgiau nei valandą, tačiau iš karto po jo detalių viešai nepateikta. Derybų fonas įtemptas: abi pusės pastaruoju metu intensyvina tolimojo nuotolio smūgius, o JAV remiamos pastangos sustabdyti karą išlieka įstrigusios.

    „Geras susitikimas su prezidentu Trumpu Ovaliajame kabinete. Ačiū už viską, ką darome kartu, kad apsaugotume ukrainiečių gyvybes ir priartintume taiką“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Dėmesys oro gynybai ir gamybos licencijoms

    Ukrainos lyderis taip pat pabrėžė, kad su JAV prezidentu aptarė idėjas, susijusias su „Patriot“ perėmėjų gamybos licencijomis. Tokios licencijos Kyjivui reikštų galimybę sparčiau papildyti atsargas ir mažinti priklausomybę nuo ilgesnių tiekimo grandinių, kurios karo metu tampa kritiškai pažeidžiamos.

    Šis akcentas atspindi platesnę Ukrainos oro gynybos problemą: Rusija vis dažniau naudoja sunkiau perimamas raketas, o miestams ir infrastruktūrai tenka nuolatinis spaudimas. Ukrainai oro gynybos sistemos ir jų šaudmenys yra vienas svarbiausių prioritetų, nes nuo jų tiesiogiai priklauso civilių saugumas ir energetikos objektų apsauga.

    „Prezidentas ir aš aptarėme „Patriot“ perėmėjų gamybos licencijas ir dar kelias idėjas, kurios galėtų padėti. Taip pat kalbėjome apie diplomatiją, svarbu atgaivinti diplomatinį procesą. Mūsų komandos suderins tolesnio bendravimo detales“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Pasikeitusi JAV paramos architektūra

    Šio vizito kontekste svarbus ir Vašingtono paramos modelis, kuris, kaip skelbiama, buvo koreguotas: vietoj tiesioginių ginklų siuntų Ukrainai prioritetas teikiamas schemai, pagal kurią Europos valstybės perka ginkluotę Ukrainai. Toks mechanizmas leidžia JAV išlaikyti politinę kontrolę ir tempą derinti su sąjungininkais, tačiau Kyjivui jis gali reikšti sudėtingesnį ir lėtesnį praktinį įgyvendinimą.

    Tuo pat metu Zelenskio ir Trumpo santykiai, sprendžiant iš viešų signalų, pastaruoju metu švelnėjo. JAV prezidentas anksčiau buvo užsiminęs apie galimybę suteikti licencijas oro gynybos gamybai ir kalbėjo apie diplomatijos atgaivinimo poreikį, nors konkrečių sprendimų viešumoje kol kas nedaug.

    Zelenskis pagerbs Lindsey Grahamo atminimą

    Be derybų Baltuosiuose rūmuose, Zelenskis turėtų dalyvauti memorialinėse iškilmėse respublikonų senatoriui Lindsey Grahamui, kuris ilgą laiką buvo vienas ryškiausių Ukrainos rėmėjų JAV politikoje ir, kaip pranešta, šį mėnesį netikėtai mirė sulaukęs 71 metų.

    Ukrainos prezidentas teigė užuojautą dėl senatoriaus mirties perdavęs ir JAV vadovui. Kyjivui tai svarbus simbolinis momentas, nes Grahamas ilgą laiką buvo vienas aktyviausių JAV politinių balsų, siekusių išlaikyti paramą Ukrainai aukščiausiame darbotvarkės lygyje.

    „Pareikšdamas užuojautą prezidentui Trumpui dėl Lindsey Grahamo mirties pasakiau, kad jis buvo tikras Ukrainos draugas“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Trumpo darbotvarkėje ir Netanyahu vizitas

    Po susitikimo su Zelenskiu Donaldas Trumpas Baltuosiuose rūmuose turėtų priimti Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu. Tikimasi, kad pokalbiuose daugiausia dėmesio bus skiriama Irano temai ir JAV pastangoms grąžinti derybas į vėžes, taip pat regioniniams susitarimams ir Gazos atkūrimo klausimams.

    Šie vizitai rodo, kad Vašingtono užsienio politikos darbotvarkė vienu metu apima kelias krizes, o tai Ukrainai reiškia konkurenciją dėl politinio dėmesio, ginkluotės tiekimo pajėgumų ir finansinių resursų.

    „Tai didžiulė atsakomybė. Aptarsime visus darbotvarkės klausimus, pirmiausia Iraną. Žinoma, mūsų tikslas yra užtikrinti savo saugumą ir išplėsti taikos ratą“, – sakė Benjaminas Netanyahu.

  • Kruvinas susirėmimas Vakarų Krante: Netanyahu įsakė plataus masto veiksmus ir plėsti nausėdijas

    Kruvinas susirėmimas Vakarų Krante: Netanyahu įsakė plataus masto veiksmus ir plėsti nausėdijas

    Po mirtino susirėmimo Vakarų Krante Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu nurodė kariuomenei imtis griežtesnių veiksmų ir rengti platesnio masto operaciją okupuotoje teritorijoje. Palestinos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per incidentą žuvo keturi palestiniečiai, dar keturi buvo sužeisti.

    Izraelio greitosios pagalbos tarnyba „Magen David Adom“ pranešė, kad per tą patį įvykį žuvo ir vienas Izraelio pilietis. Susirėmimas kilo netoli Tell kaimo, o tikslios aplinkybės skirtinguose šaltiniuose pateikiamos nevienodai.

    Palestiniečių naujienų agentūra WAFA skelbė, kad į kaimą įsiveržusi izraeliečių grupė esą puolė rytinę gyvenvietės dalį ir padegė parduotuvę, du namus bei žemės ūkio plotus. Tuo metu Izraelio gynybos pajėgos nurodė, kad izraeliečiai buvo atvykę į teritoriją žygiui, o įvykio vietoje, kariuomenės teigimu, buvo pagrobtas ginklas ir pradėta šaudyti.

    Socialiniuose tinkluose plintantys vaizdo įrašai rodo chaotišką situaciją: ginkluoti vyrai artėja prie žmonių grupės, vienas asmuo, panašu, yra nuginkluojamas, o netrukus pasigirsta šūviai. Izraelio gynybos pajėgos teigė nukovusios asmenį, kuris, jų versija, paėmė ginklą.

    Netanyahu nurodymai kariuomenei

    Po incidento Benjaminas Netanyahu pareiškė davęs nurodymus imtis ryžtingų priemonių prieš terorizmą. Tarp įvardytų veiksmų minimas įtariamo užpuolimo vykdytojo namo nugriovimas ir intensyvesnės operacijos vietovėse, kurias Izraelis laiko teroristinės veiklos centrais.

    Izraelio premjeras taip pat nurodė sustiprinti karines pajėgas visame regione, kuris Izraelyje dažnai vadinamas Judėja ir Samarija. Be to, jis teigė pavedęs paspartinti esamų ūkių ir forpostų legalizavimą bei naujų kūrimą, o tai gali dar labiau padidinti įtampą su palestiniečiais ir tarptautiniais partneriais.

    Kodėl Vakarų Krantas kaista

    Vakarų Krantas yra Izraelio okupuotas nuo 1967 metų, o smurto banga regione sustiprėjo po karo Gazos Ruože pradžios. Jungtinių Tautų žmogaus teisių institucijų vertinimu, Izraelio nausėdijų plėtra ir smurto protrūkiai dažnai veikia kaip konfliktą kurstančios grandys, didinančios atsakomųjų atakų ir saugumo operacijų ciklą.

    Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuro duomenimis, 2024 metų spalio mėnesį Vakarų Krante, įskaitant Rytų Jeruzalę, gyveno apie 737 000 izraeliečių naujakurių. Tarptautinės teisės požiūriu Izraelio nausėdijos Vakarų Krante laikomos neteisėtomis, tačiau Izraelis su tokiu vertinimu nesutinka.

    Europos Sąjunga yra paskelbusi tikslines ribojamąsias priemones prieš kai kuriuos smurtu siejamus naujakurius, motyvuodama smurto augimu okupuotose teritorijose. Palestinos sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad 2026 metais Vakarų Krante žuvo 87 palestiniečiai, o tai rodo, jog regione išlieka aukštas eskalacijos lygis.

  • Izraelis tęsia smūgius Pietų Libane: auganti įtampa prieš JAV ir Irano susitarimo finalą

    Izraelis tęsia smūgius Pietų Libane: auganti įtampa prieš JAV ir Irano susitarimo finalą

    Izraelio kariuomenė surengė naujus oro smūgius Pietų Libane, pranešė šalies valstybinė žiniasklaida. Atakos fiksuotos keliuose pietiniuose rajonuose, o vietos pranešimuose minimi sužeistieji ir žuvusieji.

    Smūgiai tęsiasi tuo metu, kai regione laukiama galutinio JAV ir Irano susitarimo dėl karo veiksmų užbaigimo gairių. Nors pastarosiomis dienomis smurto intensyvumas Libane mažėjo, pranešama, kad nuo susitarimo paskelbimo Izraelio atakos pietuose pražudė mažiausiai penkis žmones.

    Libano nacionalinė naujienų agentūra skelbė, kad Izraelio lėktuvai smogė Nabatieh al-Fawqa apylinkėms ir rytiniams Kfar Tebnit pakraščiams. Taip pat pranešta apie drono ataką Ansarijos miestelyje, Zahrani teritorijoje.

    Ši eskalacija siejama su platesniu regioniniu konfliktu, į kurį įsitraukė Irano remiama grupuotė „Hezbollah“. Ji anksčiau į konfliktą įtraukė Libaną, o Izraelis atsakė intensyvia oro kampanija ir sausumos operacijomis, teigdama, kad siekia neutralizuoti grėsmę šiauriniuose pasienio rajonuose.

    Kas kelia didžiausią neapibrėžtumą?

    Vienas svarbiausių klausimų, lydinčių numatomą JAV ir Irano susitarimą, yra tai, kaip jis apims Libaną ir Izraelio veiksmus jo teritorijoje. Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi viešai pareiškė, kad konflikto pabaiga būtų nepilna, jei Izraelio pajėgos nepasitrauktų iš per karą užimtų teritorijų.

    „Bet koks karinis smūgis Libanui nuo šiol ir tolesnė Libano teritorijų okupacija bus laikomi susitarimo memorandumo pažeidimu“, – sakė Abbasas Araghchi.

    Tuo metu Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu kartojo, kad šalies pajėgos Libane liks „tiek, kiek reikės“. Ši pozicija rodo, kad net ir pasiekus politinį susitarimą, jo įgyvendinimas gali strigti dėl nesuderinamų sąlygų.

    Įtampa tarp sąjungininkų

    Izraelio veiksmai Libane pastarosiomis dienomis, anot pranešimų, didino trintį ir su Vašingtonu. JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai kritikavo Benjaminą Netanyahu, ragindamas atsakingiau vertinti Libano kryptį, nes ji gali tapti rizikingu kliuviniu deryboms.

    „Turiu gerus santykius su Bibi, bet dabar jis turi elgtis atsakingiau Libano atžvilgiu“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Šaltinių teigimu, pats susitarimo tekstas dar nėra paviešintas, o skirtingos pusės pateikia nevienodus jo aiškinimus. JAV pareigūnai neoficialiai signalizuoja, kad susitarime gali nebūti tiesioginio reikalavimo Izraeliui pasitraukti, tačiau tarpininkai pabrėžia, kad turėtų būti numatytas platesnis karinių operacijų nutraukimas, įskaitant Libaną.

    Kol detalės lieka miglotos, nauji smūgiai Pietų Libane didina riziką, kad politinis susitarimas taps trapus dar neįsigaliojęs. Regiono stabilumas priklausys nuo to, ar pavyks suderinti saugumo, pasitraukimo ir paliaubų sąlygas taip, kad jos būtų priimtinos ir Izraeliui, ir Iranui, ir Libano politiniams veikėjams.

  • Kanai: Pedro Almodóvaras ragina europiečius tapti skydu prieš Trumpą, Netanyahu ir Putiną

    Kanai: Pedro Almodóvaras ragina europiečius tapti skydu prieš Trumpą, Netanyahu ir Putiną

    Kas nuskambėjo Kanuose

    Ispanų kino režisierius Pedro Almodóvaras Kanų kino festivalyje pristatydamas naujausią filmą „Bitter Christmas“ viešai pareiškė, kad europiečiai turėtų tapti savotišku skydu prieš pasaulio politikoje ryškėjančias grėsmes. Spaudos konferencijoje jis itin aštriai įvardijo Donaldą Trumpą, Benjaminą Netanyahu ir Vladimirą Putiną.

    Pasak režisieriaus, Europos visuomenės ir politiniai lyderiai esą turi pareigą ginti tarptautinės teisės principus, nes būtent jie laikomi vienu svarbiausių Europos tapatybės ir saugumo pamatų. Ši mintis Kanuose nuskambėjo ne tik kaip politinis komentaras, bet ir kaip platesnė žinutė apie vertybių atsparumą.

    „Kaip europiečiai esame įpareigoti tapti tam tikru skydu prieš tokius veikėjus kaip Trumpas, Netanyahu ar rusų lyderis“, – sakė Pedro Almodóvaras.

    Režisierius taip pat pabrėžė, kad Europoje tarptautinė teisė turi išlikti praktiniu įsipareigojimu, o ne vien deklaracija. Kanų festivalyje jis pasirodė segėdamas ženkliuką „Free Palestine“, taip primindamas ir savo ankstesnius pasisakymus apie karą Gazos Ruože.

    Gazos karo šešėlis kultūroje

    Pedro Almodóvaras jau anksčiau buvo viešai kritikavęs Izraelio veiksmus Gazoje ir ragino Ispanijos politinę valdžią imtis griežtesnės laikysenos. Kanų kontekste šie pasisakymai įgauna papildomo svorio, nes festivalis pastaraisiais metais vis dažniau tampa vieta, kur kūrėjai kalba ne tik apie kiną, bet ir apie karą, žmogaus teises bei atsakomybę.

    Kultūros lauke tokie pareiškimai nėra vien simboliniai: jie atspindi augančią tendenciją, kai menininkai ir industrijos atstovai siekia daryti spaudimą per viešąją nuomonę. Kanuose politinės žinutės dažnai persipina su kino premjeromis, o ryškūs pasisakymai neretai tampa platesnių diskusijų apie Europos vaidmenį pasaulyje katalizatoriumi.

    Naujas filmas ir festivalio kontekstas

    Kanų konkursinėje programoje pristatytas filmas „Bitter Christmas“ pasakoja apie režisierių, kuriam pritrūkus idėjų kyla pagunda pasisavinti kitų žmonių istorijas. Tai tragikomedija, kurią kritikai vertina kaip dar vieną Almodóvaro bandymą kalbėti apie kūrybos ribas, sąžinę ir asmeninę atsakomybę.

    Pedro Almodóvaras Kanuose nėra naujokas: jis jau yra pelnęs pripažinimą šiame festivalyje, o jo darbai laikomi šiuolaikinio Europos kino klasika. Šių metų konkursas jam svarbus ir dėl to, kad politinė įtampa Europoje bei už jos ribų vis dažniau persikelia į kultūros renginius, kuriuose auditorija tikisi ne vien pramogos, bet ir aiškios pozicijos.

    Režisieriaus žodžiai Kanuose sutapo su platesniu kūrėjų pasisakymų fonu: vis daugiau žinomų aktorių ir režisierių viešai komentuoja geopolitiką, vertybių konfliktus ir demokratijos trapumą. Tokios temos, anksčiau labiau būdingos politinėms tribūnoms, šiandien vis dažniau skamba ir ant raudonojo kilimo.

  • „Eurovizija 2026“: Izraelio atstovas Noam Bettan – antras, boikotai ir EBU taisyklės kelia klausimų

    „Eurovizija 2026“: Izraelio atstovas Noam Bettan – antras, boikotai ir EBU taisyklės kelia klausimų

    Finalas Vienoje – su įtampa

    „Eurovizijos 2026“ finale Vienoje Izraelio atstovas Noam Bettan užėmė antrąją vietą, tačiau konkursą lydėjo politinė įtampa dėl karo Gazos Ruože. Prie arenos rinkosi protestuotojai, o salėje atlikėjas sulaukė ir ovacijų, ir nušvilpimų.

    Austrijos pareigūnai pranešė sustiprinę saugumą visos savaitės metu, į pagalbą pasitelkiant policijos pajėgas iš skirtingų šalies regionų. Nors dalis gatvių prie Wiener Stadthalle buvo paliktos atviros, demonstracijų eigą policija stebėjo atidžiai.

    Boikotas ir EBU sprendimai

    Šių metų konkursui iš anksto didžiausią dėmesį traukė Izraelio dalyvavimas: kelios šalys paskelbė pasitraukiančios iš konkurso, protestuodamos prieš Izraelio įtraukimą. Tai tapo vienu didžiausių politinių boikotų konkurso istorijoje ir papildomai pakurstė diskusijas, kiek „Eurovizija“ gali likti apolitiška.

    Europos transliuotojų sąjunga (EBU) dar 2025 metų pabaigoje paskelbė, kad Izraelis bus paliktas konkurse, nepaisant dalies transliuotojų ir visuomenės spaudimo. EBU taip pat atnaujino taisykles, siekdama sumažinti išorinių kampanijų įtaką balsavimui, uždrausdama transliuotojams ir dalyviams įsitraukti į trečiųjų šalių, įskaitant vyriausybes, reklaminę veiklą.

    Reakcijos: nuo sveikinimų iki ultimatumų

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu viešai pasveikino Noam Bettan ir dėkojo už pasirodymą, pabrėždamas, kad atlikėjas esą atlaikė kritikos bangą. Izraeliui tai jau antri metai iš eilės, kai šalis konkurse užima antrąją vietą.

    „Visa tauta tau dėkinga ir didžiuojasi“, – sakė Benjaminas Netanyahu.

    Kritikos konkursui netrūko ir iš transliuotojų pusės. Belgijos transliuotojas VRT pranešė svarstantis nedalyvauti kitų metų konkurse, jei nebus aiškiau apibrėžta, kaip EBU sprendžia šalių dalyvavimo ir vertybinių principų klausimus.

    „Šiandienos situacijoje tikimybė, kad kitais metais siųsime atlikėją, yra nedidelė“, – sakė VRT atstovė Yasmine Van der Borght.

    2026 metų konkursą laimėjo Bulgarija su daina „Bangaranga“, o Noam Bettan liko antras su kūriniu „Michelle“. Rezultatai vėl iškėlė klausimą, ar EBU priimami taisyklių pakeitimai pakankami, kad konkursas išliktų skaidrus ir kuo mažiau priklausomas nuo geopolitinių konfliktų šešėlio.