CP v2

Tag: Benjaminas Netanyahu

  • Izraelis tęsia smūgius Pietų Libane: auganti įtampa prieš JAV ir Irano susitarimo finalą

    Izraelis tęsia smūgius Pietų Libane: auganti įtampa prieš JAV ir Irano susitarimo finalą

    Izraelio kariuomenė surengė naujus oro smūgius Pietų Libane, pranešė šalies valstybinė žiniasklaida. Atakos fiksuotos keliuose pietiniuose rajonuose, o vietos pranešimuose minimi sužeistieji ir žuvusieji.

    Smūgiai tęsiasi tuo metu, kai regione laukiama galutinio JAV ir Irano susitarimo dėl karo veiksmų užbaigimo gairių. Nors pastarosiomis dienomis smurto intensyvumas Libane mažėjo, pranešama, kad nuo susitarimo paskelbimo Izraelio atakos pietuose pražudė mažiausiai penkis žmones.

    Libano nacionalinė naujienų agentūra skelbė, kad Izraelio lėktuvai smogė Nabatieh al-Fawqa apylinkėms ir rytiniams Kfar Tebnit pakraščiams. Taip pat pranešta apie drono ataką Ansarijos miestelyje, Zahrani teritorijoje.

    Ši eskalacija siejama su platesniu regioniniu konfliktu, į kurį įsitraukė Irano remiama grupuotė „Hezbollah“. Ji anksčiau į konfliktą įtraukė Libaną, o Izraelis atsakė intensyvia oro kampanija ir sausumos operacijomis, teigdama, kad siekia neutralizuoti grėsmę šiauriniuose pasienio rajonuose.

    Kas kelia didžiausią neapibrėžtumą?

    Vienas svarbiausių klausimų, lydinčių numatomą JAV ir Irano susitarimą, yra tai, kaip jis apims Libaną ir Izraelio veiksmus jo teritorijoje. Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi viešai pareiškė, kad konflikto pabaiga būtų nepilna, jei Izraelio pajėgos nepasitrauktų iš per karą užimtų teritorijų.

    „Bet koks karinis smūgis Libanui nuo šiol ir tolesnė Libano teritorijų okupacija bus laikomi susitarimo memorandumo pažeidimu“, – sakė Abbasas Araghchi.

    Tuo metu Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu kartojo, kad šalies pajėgos Libane liks „tiek, kiek reikės“. Ši pozicija rodo, kad net ir pasiekus politinį susitarimą, jo įgyvendinimas gali strigti dėl nesuderinamų sąlygų.

    Įtampa tarp sąjungininkų

    Izraelio veiksmai Libane pastarosiomis dienomis, anot pranešimų, didino trintį ir su Vašingtonu. JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai kritikavo Benjaminą Netanyahu, ragindamas atsakingiau vertinti Libano kryptį, nes ji gali tapti rizikingu kliuviniu deryboms.

    „Turiu gerus santykius su Bibi, bet dabar jis turi elgtis atsakingiau Libano atžvilgiu“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Šaltinių teigimu, pats susitarimo tekstas dar nėra paviešintas, o skirtingos pusės pateikia nevienodus jo aiškinimus. JAV pareigūnai neoficialiai signalizuoja, kad susitarime gali nebūti tiesioginio reikalavimo Izraeliui pasitraukti, tačiau tarpininkai pabrėžia, kad turėtų būti numatytas platesnis karinių operacijų nutraukimas, įskaitant Libaną.

    Kol detalės lieka miglotos, nauji smūgiai Pietų Libane didina riziką, kad politinis susitarimas taps trapus dar neįsigaliojęs. Regiono stabilumas priklausys nuo to, ar pavyks suderinti saugumo, pasitraukimo ir paliaubų sąlygas taip, kad jos būtų priimtinos ir Izraeliui, ir Iranui, ir Libano politiniams veikėjams.

  • Kanai: Pedro Almodóvaras ragina europiečius tapti skydu prieš Trumpą, Netanyahu ir Putiną

    Kanai: Pedro Almodóvaras ragina europiečius tapti skydu prieš Trumpą, Netanyahu ir Putiną

    Kas nuskambėjo Kanuose

    Ispanų kino režisierius Pedro Almodóvaras Kanų kino festivalyje pristatydamas naujausią filmą „Bitter Christmas“ viešai pareiškė, kad europiečiai turėtų tapti savotišku skydu prieš pasaulio politikoje ryškėjančias grėsmes. Spaudos konferencijoje jis itin aštriai įvardijo Donaldą Trumpą, Benjaminą Netanyahu ir Vladimirą Putiną.

    Pasak režisieriaus, Europos visuomenės ir politiniai lyderiai esą turi pareigą ginti tarptautinės teisės principus, nes būtent jie laikomi vienu svarbiausių Europos tapatybės ir saugumo pamatų. Ši mintis Kanuose nuskambėjo ne tik kaip politinis komentaras, bet ir kaip platesnė žinutė apie vertybių atsparumą.

    „Kaip europiečiai esame įpareigoti tapti tam tikru skydu prieš tokius veikėjus kaip Trumpas, Netanyahu ar rusų lyderis“, – sakė Pedro Almodóvaras.

    Režisierius taip pat pabrėžė, kad Europoje tarptautinė teisė turi išlikti praktiniu įsipareigojimu, o ne vien deklaracija. Kanų festivalyje jis pasirodė segėdamas ženkliuką „Free Palestine“, taip primindamas ir savo ankstesnius pasisakymus apie karą Gazos Ruože.

    Gazos karo šešėlis kultūroje

    Pedro Almodóvaras jau anksčiau buvo viešai kritikavęs Izraelio veiksmus Gazoje ir ragino Ispanijos politinę valdžią imtis griežtesnės laikysenos. Kanų kontekste šie pasisakymai įgauna papildomo svorio, nes festivalis pastaraisiais metais vis dažniau tampa vieta, kur kūrėjai kalba ne tik apie kiną, bet ir apie karą, žmogaus teises bei atsakomybę.

    Kultūros lauke tokie pareiškimai nėra vien simboliniai: jie atspindi augančią tendenciją, kai menininkai ir industrijos atstovai siekia daryti spaudimą per viešąją nuomonę. Kanuose politinės žinutės dažnai persipina su kino premjeromis, o ryškūs pasisakymai neretai tampa platesnių diskusijų apie Europos vaidmenį pasaulyje katalizatoriumi.

    Naujas filmas ir festivalio kontekstas

    Kanų konkursinėje programoje pristatytas filmas „Bitter Christmas“ pasakoja apie režisierių, kuriam pritrūkus idėjų kyla pagunda pasisavinti kitų žmonių istorijas. Tai tragikomedija, kurią kritikai vertina kaip dar vieną Almodóvaro bandymą kalbėti apie kūrybos ribas, sąžinę ir asmeninę atsakomybę.

    Pedro Almodóvaras Kanuose nėra naujokas: jis jau yra pelnęs pripažinimą šiame festivalyje, o jo darbai laikomi šiuolaikinio Europos kino klasika. Šių metų konkursas jam svarbus ir dėl to, kad politinė įtampa Europoje bei už jos ribų vis dažniau persikelia į kultūros renginius, kuriuose auditorija tikisi ne vien pramogos, bet ir aiškios pozicijos.

    Režisieriaus žodžiai Kanuose sutapo su platesniu kūrėjų pasisakymų fonu: vis daugiau žinomų aktorių ir režisierių viešai komentuoja geopolitiką, vertybių konfliktus ir demokratijos trapumą. Tokios temos, anksčiau labiau būdingos politinėms tribūnoms, šiandien vis dažniau skamba ir ant raudonojo kilimo.

  • „Eurovizija 2026“: Izraelio atstovas Noam Bettan – antras, boikotai ir EBU taisyklės kelia klausimų

    „Eurovizija 2026“: Izraelio atstovas Noam Bettan – antras, boikotai ir EBU taisyklės kelia klausimų

    Finalas Vienoje – su įtampa

    „Eurovizijos 2026“ finale Vienoje Izraelio atstovas Noam Bettan užėmė antrąją vietą, tačiau konkursą lydėjo politinė įtampa dėl karo Gazos Ruože. Prie arenos rinkosi protestuotojai, o salėje atlikėjas sulaukė ir ovacijų, ir nušvilpimų.

    Austrijos pareigūnai pranešė sustiprinę saugumą visos savaitės metu, į pagalbą pasitelkiant policijos pajėgas iš skirtingų šalies regionų. Nors dalis gatvių prie Wiener Stadthalle buvo paliktos atviros, demonstracijų eigą policija stebėjo atidžiai.

    Boikotas ir EBU sprendimai

    Šių metų konkursui iš anksto didžiausią dėmesį traukė Izraelio dalyvavimas: kelios šalys paskelbė pasitraukiančios iš konkurso, protestuodamos prieš Izraelio įtraukimą. Tai tapo vienu didžiausių politinių boikotų konkurso istorijoje ir papildomai pakurstė diskusijas, kiek „Eurovizija“ gali likti apolitiška.

    Europos transliuotojų sąjunga (EBU) dar 2025 metų pabaigoje paskelbė, kad Izraelis bus paliktas konkurse, nepaisant dalies transliuotojų ir visuomenės spaudimo. EBU taip pat atnaujino taisykles, siekdama sumažinti išorinių kampanijų įtaką balsavimui, uždrausdama transliuotojams ir dalyviams įsitraukti į trečiųjų šalių, įskaitant vyriausybes, reklaminę veiklą.

    Reakcijos: nuo sveikinimų iki ultimatumų

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu viešai pasveikino Noam Bettan ir dėkojo už pasirodymą, pabrėždamas, kad atlikėjas esą atlaikė kritikos bangą. Izraeliui tai jau antri metai iš eilės, kai šalis konkurse užima antrąją vietą.

    „Visa tauta tau dėkinga ir didžiuojasi“, – sakė Benjaminas Netanyahu.

    Kritikos konkursui netrūko ir iš transliuotojų pusės. Belgijos transliuotojas VRT pranešė svarstantis nedalyvauti kitų metų konkurse, jei nebus aiškiau apibrėžta, kaip EBU sprendžia šalių dalyvavimo ir vertybinių principų klausimus.

    „Šiandienos situacijoje tikimybė, kad kitais metais siųsime atlikėją, yra nedidelė“, – sakė VRT atstovė Yasmine Van der Borght.

    2026 metų konkursą laimėjo Bulgarija su daina „Bangaranga“, o Noam Bettan liko antras su kūriniu „Michelle“. Rezultatai vėl iškėlė klausimą, ar EBU priimami taisyklių pakeitimai pakankami, kad konkursas išliktų skaidrus ir kuo mažiau priklausomas nuo geopolitinių konfliktų šešėlio.

  • Izraelio kariuomenė: Gazos miesto smūgiu taikytasi į „Hamas“ karinio sparno vadą Izz al-Din al-Haddad

    Izraelio kariuomenė: Gazos miesto smūgiu taikytasi į „Hamas“ karinio sparno vadą Izz al-Din al-Haddad

    Ką skelbia Izraelis

    Izraelio kariuomenė penktadienį pranešė surengusi aviacijos smūgį Gazos mieste, kurio taikiniu, jos teigimu, buvo „Hamas“ karinio sparno vadas Izz al-Din al-Haddad. Izraelio institucijos iš karto nepateikė nepriklausomai patvirtintos informacijos, ar smūgis pasiekė tikslą.

    „Hamas“ viešai nedavė greito patvirtinimo dėl Izz al-Din al-Haddad likimo, todėl pranešimai kol kas išlieka vienašališki. Tokiais atvejais galutinės detalės dažnai paaiškėja tik po kelių valandų ar dienų, kai pasirodo papildomi įrodymai ir pareiškimai.

    „Vadovaudamiesi ministro pirmininko Benjamino Netanyahu ir gynybos ministro Yisraelio Katz nurodymais, kariuomenė Gazos Ruože sudavė smūgį, nukreiptą į Izz al-Din al-Haddad“, – sakė Izraelio gynybos ministerija.

    Izraelio pusė al-Haddad sieja su 2023 metų spalio 7 dienos išpuoliais ir teigia, kad jis yra vienas pagrindinių „Hamas“ karinės struktūros organizatorių. Šie kaltinimai nuolat kartojami Izraelio pareiškimuose, tačiau dalis detalių, susijusių su konkrečiais sprendimų priėmėjais, viešai patikrinamos tik ribotai.

    Kodėl tai svarbu kare

    Jei smūgis būtų patvirtintas kaip sėkmingas, tai reikštų bandymą pakeisti „Hamas“ karinio vadovavimo grandinę, kuri, Izraelio vertinimu, koordinuoja operacijas Gazos Ruože. Tokie taikymosi veiksmai paprastai daro įtaką ne tik karinėms galimybėms, bet ir deryboms dėl paliaubų bei įkaitų klausimo.

    Izraelio gynybos ministerija taip pat siejo al-Haddad su įkaitų laikymu ir išpuolių koordinavimu, teigdama, kad jis prisidėjo prie sprendimų, kurie apsunkino susitarimų įgyvendinimą. Vis dėlto, kol nėra nepriklausomo patvirtinimo, dalis šių teiginių lieka oficialios pozicijos rėmuose.

    „Jis yra atsakingas už tūkstančių Izraelio civilių ir karių žūtį, pagrobimus ir sužalojimus“, – sakoma Izraelio pareiškime.

    Ko laukti toliau

    Po tokių pranešimų dėmesys paprastai krypsta į kelis klausimus: ar „Hamas“ patvirtins smūgio rezultatą, ar bus fiksuojamos papildomos operacijos Gazos mieste, ir kaip tai paveiks paliaubų procesus. Ne mažiau svarbu, ar bus pateikta daugiau duomenų apie smūgio aplinkybes ir galimą žalą civiliams, nes tai nuolat kelia tarptautinį rezonansą.

    Artimiausiomis dienomis situaciją gali aiškinti papildomi Izraelio kariuomenės pranešimai, „Hamas“ reakcija bei tarptautinių organizacijų vertinimai. Kol kas aišku viena: informacinė erdvė šiuo klausimu išlieka fragmentiška, o faktų patikrinimas priklauso nuo vėlesnių patvirtinimų.

  • Netanyahu: „Hezbollah“ raketos ir dronai tebėra grėsmė – Izraelis plečia smūgius Libane

    Netanyahu: „Hezbollah“ raketos ir dronai tebėra grėsmė – Izraelis plečia smūgius Libane

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu balandžio 27 dieną pareiškė, kad „Hezbollah“ raketos ir bepiločiai orlaiviai išlieka viena pagrindinių grėsmių, todėl Izraelis, jo teigimu, privalo išlaikyti karinį spaudimą. Šis pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai Izraelio kariuomenė pranešė plečianti smūgius Libane, nors formaliai galioja paliaubos.

    Pasak B. Netanyahu, didžiausią riziką kelia 122 milimetrų raketos ir dronai, todėl atsakas esą turi apimti ir operacinius veiksmus, ir technologinius sprendimus. Izraelio pusė akcentuoja, kad paliaubų sąlygos palieka teisę veikti prieš planuojamas, neišvengiamas arba jau vykdomas atakas.

    Libano prezidentas Josephas Aounas tuo pat metu sakė, kad tiesioginės derybos su Izraeliu yra būdas užbaigti Izraelio ir „Hezbollah“ karą. Jis viešai kritikavo tuos, kurie, jo žodžiais, įtraukė Libaną į konfliktą dėl išorinių interesų, ir pabrėžė siekį nutraukti karo būseną.

    „Aš siekiu užbaigti karo būklę su Izraeliu ir nepriimsiu žeminančio susitarimo“, – sakė Josephas Aounas.

    „Hezbollah“ lyderis Naimas Qassemas atmetė tiesioginių derybų idėją, pavadinęs ją sunkia klaida ir ragindamas valdžią atsitraukti. Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas savo ruožtu perspėjo, kad derybų atmetimas gali turėti itin skaudžių pasekmių Libanui.

    Remiantis viešai skelbta informacija, pastarosiomis savaitėmis Vašingtone vyko JAV tarpininkaujami kontaktai, kuriuose dalyvavo abiejų šalių atstovai. JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo paskelbęs 10 dienų paliaubas, prasidėjusias balandžio 17 dieną, o vėliau pranešta apie jų pratęsimą dar trims savaitėms.

    Vis dėlto fronte įtampa išlieka. Libano valstybinė žiniasklaida pranešė apie Izraelio aviacijos smūgius keliuose pietų miestuose, artilerijos apšaudymą ir griovimo operacijas atskirose vietovėse, o „Hezbollah“ skelbė surengusi kelias atakas prieš Izraelio pajėgas pietuose.

    Konflikto foną dar labiau apsunkina ginčai Libano viduje dėl „Hezbollah“ vaidmens ir ginkluotės. Aounas teigia, kad derybos neturėtų būti laikomos išdavyste, o tikrasis Libano interesas yra stabilumas ir karo rizikos mažinimas, tačiau „Hezbollah“ šią kryptį kritikuoja kaip nuolaidžiavimą.

    Izraelio kariuomenė taip pat yra paskelbusi apie veikimą vadinamojoje „geltonojoje linijoje“ – maždaug 10 kilometrų gylio ruože Libano teritorijoje palei sieną, į kurį civiliams buvo patarta negrįžti. Libano institucijos skelbė, kad nuo kovos veiksmų pradžios kovo 2 dieną žuvo 2 521 žmogus.

    Diplomatinės pastangos kol kas neduoda tvaraus lūžio, o abi pusės toliau bando primesti savo taisykles dėl paliaubų interpretacijos. Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo JAV tarpininkavimo efektyvumo ir nuo to, ar Libano politinei vadovybei pavyks sutarti dėl vienos derybinės linijos.