Tag: BepiColombo

  • Po 8 metų kelionės „BepiColombo“ pasiekė Merkurijų: zondas įskriejo į planetos orbitą

    Po aštuonerių metų kelionės aplink Saulės sistemą misija „BepiColombo“ pagaliau pasiekė Merkurijų – erdvėlaivis įskrido į šios planetos orbitą ir ruošiasi bent metus truksiantiems mokslo stebėjimams.

    Tai bendra Europos kosmoso agentūros (ESA) ir Japonijos kosmoso agentūros JAXA misija, apie kurios pasiekimą rašo „ZME Science“. Pagrindinis misijos išskirtinumas – prie Merkurijaus vienu metu atgabenti du skirtingi orbitiniai aparatai, skirti skirtingiems tyrimams.

    „BepiColombo“ yra vos trečioji misija, pasiekusi Merkurijų. Anksčiau NASA „Mariner 10“ pro planetą praskriejo 1973 metais, o „MESSENGER“ ją tyrinėjo orbitoje 2011–2015 metais.

    Skristi prie Merkurijaus – viena sudėtingiausių užduočių: nors planeta arčiau Saulės nei Žemė, aparatas turi „numesti“ daug energijos, kad galėtų prisiderinti prie Merkurijaus judėjimo ir saugiai įsitvirtinti orbitoje.

    Du orbiteriai – du skirtingi tikslai

    Misiją sudaro du orbitiniai aparatai: ESA kuriamas „Mercury Planetary Orbiter“ (MPO) ir JAXA „Mercury Magnetospheric Orbiter“ (Mio). Iki Merkurijaus juos gabeno „Mercury Transfer Module“ (MTM), o nuo kaitrios Saulės spinduliuotės konstrukcijas saugo specialus skydas.

    MTM nuo orbitinių aparatų buvo atskirtas rugsėjo 3 dieną, o vis dar sujungta MPO ir Mio pora tą pačią dieną įskrido į Merkurijaus orbitą.

    MPO pagrindinis darbas – išsamiai žemėlapiuoti smarkiai kraterynu padengtą Merkurijaus paviršių ir jo geologiją. Tam bus naudojami spektrometrai, kurie leis sudaryti planetos sudėties ir temperatūros žemėlapius, taip pat altimetras, skirtas paviršiaus reljefo matavimams.

    Be to, MPO prietaisai padės tikslinti Merkurijaus gravitacinio lauko duomenis ir įvertinti jo branduolio dydį, o atskiras instrumentas tirs itin retą planetos egzosferą ir jos sąveiką su Saulės plazma.

    Kas palaiko Merkurijaus magnetinį lauką?

    Tuo metu Mio bus sutelktas į planetą gaubiančios magnetosferos, magnetinio lauko ir plazmos aplinkos žemėlapį. Nors Merkurijus turi magnetinį lauką, mokslininkai iki šiol iki galo nesupranta, kas jį palaiko ir kodėl jis yra „paslinktas“ nuo planetos centro.

    Šie stebėjimai turėtų padėti įvertinti, kaip magnetinis laukas kinta laikui bėgant, ir geriau suprasti, kaip Merkurijus magnetiškai sąveikauja su Saulėmis vėjais – artimiausiu ir galingiausiu savo kaimynu.

    Kodėl kelionė užtruko aštuonerius metus

    „BepiColombo“ buvo paleista 2018 metais. Kelionės metu aparatas atliko keletą praskridimų pro Žemę, Venerą ir patį Merkurijų – tokie manevrai buvo būtini tam, kad palaipsniui sumažėtų greitis ir aparatas galėtų spirale „leisti“ į vidinę Saulės sistemos dalį.

    Misija patyrė ir techninių iššūkių: 2024 metais dėl traukos variklių sutrikimo teko koreguoti trajektoriją, todėl atvykimas buvo nukeltas iš 2025 metų gruodžio į 2026 metų lapkritį.

    Kitas svarbus etapas numatytas gruodžio 9–10 dienomis, kai MPO ir Mio atsiskirs ir pradės skrieti atskirose poliarinėse orbitose. Mokslo operacijos planuojamos nuo 2027 metų balandžio, o nominali misija turėtų trukti metus, su planuojamu pratęsimu iki 2029 metų.

  • Zondas „BepiColombo“ po aštuonerių metų kelionės sėkmingai įžengė į Merkurijaus orbitą

    Zondas „BepiColombo“ po aštuonerių metų kelionės sėkmingai įžengė į Merkurijaus orbitą

    Europos kosmoso agentūra (ESA) pranešė, kad zondas „BepiColombo“ po aštuonerių metų kelionės pasiekė Merkurijų ir įžengė į planetos orbitą. Tai vienas sudėtingiausių bandymų pasiekti arčiausiai Saulės esančią planetą.

    „BepiColombo“ yra bendra ESA ir Japonijos kosmoso agentūros JAXA misija. Aparatas į kosmosą buvo paleistas 2018 metais iš Prancūzijos Gvianos.

    Misijos tikslas – ištirti Merkurijų kuo plačiau: jo sandarą, paviršių, aplinką ir kitus procesus, kad mokslininkai geriau suprastų ne tik šią planetą, bet ir visos Saulės sistemos evoliuciją.

    ESA nurodė gavusi ryšį su aparatu ir patvirtinusi, kad orbitos „pagavimas“ pavyko. Agentūra taip pat žada pateikti daugiau informacijos artimiausią savaitę.

    Kas laukia toliau

    Pagal misijos planą, europinis ir japoniškas orbitiniai moduliai turėtų atsiskirti vienas nuo kito gruodžio 9–10 dienomis. Tuomet kiekvienas jų vykdys savas užduotis Merkurijaus orbitoje.

    Mokslinė misijos fazė numatyta nuo 2027 metų balandžio. Būtent tada tikimasi reguliarių stebėjimų ir duomenų rinkimo, kuris turėtų papildyti ribotas žinias apie šią planetą.

    ESA savo aprašymuose pabrėžia, kad Merkurijus yra viena mažiausiai ištirtų vidinės Saulės sistemos planetų, o pasiekti ją ypač sudėtinga dėl artumo Saulei ir sudėtingos skrydžio dinamikos.

    Kuo išskirtinis Merkurijus

    Merkurijus – mažiausia Saulės sistemos planeta, patirianti ekstremalius temperatūros svyravimus. Dieną temperatūra gali pakilti iki 430 laipsnių karščio, o naktį nukristi iki minus 180 laipsnių.

    Pirmasis kosminis aparatas, apsilankęs prie Merkurijaus, buvo NASA zondas „Mariner 10“, paleistas 1973 metais. Nuo tada tokio lygio misijų prie šios planetos buvo nedaug, todėl „BepiColombo“ surinkti duomenys laikomi itin svarbiais.