Tag: Bepiločiai

  • „Kongsberg Gruppen“ pelnas šovė į viršų: plečia gamybą ir netrukus statys ginkluotės gamyklą Lenkijoje

    Norvegijos gynybos pramonės koncernas „Kongsberg Gruppen“ paskelbė apie itin sparčiai augusius rezultatus ir patvirtino, kad vienas svarbiausių plėtros taškų Europoje tampa Lenkija. Bendrovė teigia, kad didėjant užsakymams plečia gamybos pajėgumus, o nauja gamykla Pomeranijoje turėtų sustiprinti tiekimą regionui.

    2026 metais trečiąjį ketvirtį „Kongsberg Gruppen“ pajamos siekė apie 1,1 mlrd. eurų, o veiklos pelnas – maždaug 185 mln. eurų. Tai yra apie 66 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, rodo įmonės pranešime pateikti duomenys.

    Dar ryškesnį impulsą siunčia naujų užsakymų portfelis: per ketvirtį naujų užsakymų vertė viršijo 16,9 mlrd. eurų ir buvo daugiau nei dvigubai didesnė nei prieš metus. Didžiausia paklausa fiksuojama raketoms, oro gynybos sprendimams, taip pat karinės technikos ir kovinių platformų ginkluotei.

    „Plečiame gamybos pajėgumus, įskaitant Lenkiją, kad atlieptume augančią paklausą“, – sakė „Kongsberg Gruppen“ vadovas Eirik Lie.

    Kas bus gaminama Pomeranijoje?

    Apie gamyklą Lenkijoje bendrovė pranešė kiek anksčiau, o jos startas siejamas su 2027 metais. Skelbiama, kad Pomeranijoje planuojama gaminti jūrinius bepiločius aparatus, taip pat sprendimus kovai su dronais ir ginkluotę kovinėms transporto priemonėms.

    Ši kryptis sutampa su platesne Vakarų šalių tendencija spartinti gynybos pramonės „perjungimą“ į didesnės apimties gamybą. Pastaraisiais metais Europos valstybės didina gynybos biudžetus ir ieško būdų sutrumpinti tiekimo grandines, todėl gamybos perkėlimas ar plėtra regione tampa konkurenciniu pranašumu.

    Nauji kontraktai ir JAV užsakymų dalis

    Kartu su finansiniais rezultatais „Kongsberg Gruppen“ pranešė ir apie papildytą kontraktą su JAV Gynybos departamentu dėl povandeninių bepiločių platformų. Sutartis buvo išplėsta maždaug 50 mln. eurų suma, o technologija vystoma bendradarbiaujant su JAV karinėmis jūrų pajėgomis.

    Būtent jūriniai bepiločiai, kaip nurodo įmonė, yra viena iš sričių, kuriose tikimasi reikšmingų užsakymų artimiausiais metais. Tai paaiškina, kodėl naujos gamybos linijos planuojamos ne tik Norvegijoje, bet ir užsienyje, arčiau pagrindinių užsakovų ir partnerių.

    Kodėl Lenkija tampa strategine kryptimi?

    „Kongsberg Gruppen“ pabrėžia, kad Lenkijos gynybos pramonė per pastaruosius metus sustiprino gebėjimą greitai prisitaikyti prie užsakymų, o tai tampa svarbiu kriterijumi renkantis investicijų vietą. Lenkija taip pat yra viena aktyviausiai ginkluotę perkančių NATO valstybių regione, todėl rinka ir pramoninis bendradarbiavimas čia auga.

    Pačioje Lenkijoje koncernas jau dalyvauja didesnėse programose: šalis yra įsigijusi sprendimų kovai su dronais, o taip pat perka ir kitą norvegų gaminamą ginkluotę. Pastaraisiais mėnesiais viešai aptarta, kad dalis Lenkijos kariuomenei skirtos šarvuotos technikos bus komplektuojama su norvegiškais sprendimais.

    „Kongsberg Gruppen“ yra dalinai valstybės kontroliuojamas vienas didžiausių Europos gynybos koncernų. Įmonė kuria ir gamina raketas, oro gynybos sistemas bei kovinių platformų ginkluotę, o tarptautiniu mastu veikia dešimtyse rinkų ir samdo daugiau kaip 7 500 darbuotojų.

  • Rusija nuleido į vandenį korvetę Groznyj: štai ką tai reiškia Ramiojo vandenyno laivynui

    Rusija nuleido į vandenį korvetę Groznyj: štai ką tai reiškia Ramiojo vandenyno laivynui

    Rusijos žiniasklaida, remdamasi kariuomenės pranešimais, paskelbė apie naujos korvetės „Groznyj“ nuleidimą į vandenį. Ceremonija įvyko 2026 metų spalio 24 dieną Komsomolske prie Amūro, Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, o laivas iš gamybos cecho į vandenį buvo perkeltas naudojant pontoninį doką „Amurets“.

    Po ceremonijos korvetė buvo nuvaryta prie krantinės, kur tęsiami įrangos ir sistemų montavimo darbai. Tokiais atvejais nuleidimas į vandenį dar nereiškia, kad laivas netrukus pradės tarnybą, nes iki priėmimo dažniausiai laukia ilgas bandymų ir derinimo etapas.

    Skelbiama, kad korvetės kilis buvo padėtas 2021 metų rugpjūčio 23 dieną, tad iki nuleidimo praėjo daugiau nei penkeri metai. Rusijos pusė viešai neįvardijo, kada prasidės pilni jūriniai bandymai ir kada laivas galėtų būti oficialiai perduotas kariniam laivynui.

    Vis dėlto Ramiojo vandenyno laivyno vadovybė tvirtina, kad įgula jau suformuota ir pradėjo mokymus. Po šio etapo jūreiviai turėtų atvykti į laivų statyklą dalyvauti baigiamuosiuose parengimo darbuose ir ruoštis bandymams.

    Kas tai per laivas

    „Groznyj“ priskiriama projekto 20380 korvetėms, kurios Vakarų šaltiniuose dažnai vadinamos Stereguščij tipo laivais. Tai daugiafunkciai raketiniai laivai, skirti veiksmams pakrantės ir artimos jūros zonose, kovai su paviršiniais taikiniais, povandeniniais laivais bei ugnies paramai.

    Šio tipo korvetės, viešai skelbiamais duomenimis, siekia apie 104,5 metro ilgį ir 11,1 metro plotį, o vandentalpa yra apie 2 200 tonų. Maksimalus greitis nurodomas apie 27 mazgus, o įgula paprastai sudaro maždaug 100 žmonių.

    Projektuojant šią klasę akcentuotos mažesnio pastebimumo priemonės, skirtos sumažinti radarinį pėdsaką. Tai atitinka bendrą šiuolaikinių karo laivų tendenciją, kai svarbu ne tik ginkluotė, bet ir išgyvenamumas bei sensorių ir valdymo sistemų integracija.

    Ginkluotė ir pajėgumai

    Standartinėje projekto 20380 komplektacijoje dažniausiai minimas 100 milimetrų kalibro A-190 jūrinis pabūklas ir 30 milimetrų kalibro AK-630M artimos gynybos sistemos. Taip pat nurodomos priešlaivinės raketos Ch-35 ir oro gynybos raketos, siejamos su 9M96 šeima, nors konkreti „Groznyj“ konfigūracija viešai nedetalizuojama.

    Šio tipo laivai gali turėti 324 milimetrų torpedų ginkluotę ir bazuoti Ka-27PL sraigtasparnį, pritaikytą kovai su povandeniniais laivais. Rusijos šaltiniai taip pat mini galimą žvalgybinio bepiločio integraciją, tačiau praktinis pritaikymas priklauso nuo konkretaus laivo įrangos.

    Karo pamokos ir naujos grėsmės

    Karo Ukrainoje patirtis sustiprino dėmesį bepiločių keliamai rizikai net ir santykinai naujiems karo laivams. Pastaraisiais metais vis dažniau fiksuojami sprendimai papildomai stiprinti artimąją gynybą, kai prioritetu tampa ne vien klasikinė priešlėktuvinė apsauga, bet ir gebėjimas atremti mažus, pigesnius ir masiškai naudojamus dronus.

    2026 metų vasaros pabaigoje viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie papildomų kulkosvaidžių pozicijų montavimą projekto 20380 korvetėse, siekiant padidinti gynybą nuo dronų. Tokie pakeitimai rodo, kad grėsmės jūroje sparčiai kinta, o improvizuotos priemonės tampa laikinu atsaku į naują taktiką.

    Tarp minimų pavyzdžių figūravo Baltijos laivyno korvetė „Stoikij“, kuriai, pranešta, buvo sumontuoti papildomi kulkosvaidžiai. Kitas dažnai aptariamas atvejis siejamas su korvete „Boikij“, kuri, skelbiama, buvo apgadinta dronų atakos metu, kai stovėjo sausajame doke remonto metu.

    Nors Rusija „Groznyj“ pristato kaip pastiprinimą Ramiojo vandenyno laivynui, realus šio laivo indėlis priklausys nuo bandymų eigos, galutinės ginkluotės komplektacijos ir to, kaip sparčiai bus pritaikytos pamokos apie dronų keliamas grėsmes. Regiono saugumo aplinkoje svarbi ir platesnė dinamika, kurioje laivų skaičius bei pasirengimas tampa vienu iš galios demonstravimo įrankių.

  • Ukraina smogė 47 Rusijos taikiniams: sunaikintos ir S-400 paleidimo sistemos

    Ukraina smogė 47 Rusijos taikiniams: sunaikintos ir S-400 paleidimo sistemos

    Ukrainos pajėgos praneša įvykdžiusios plataus masto ataką, per kurią smogta 47 Rusijos kariniams taikiniams, susijusiems su karo prieš Ukrainą vykdymu. Apie operaciją informavo Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas generolas Robertas Brovdi, dar žinomas šaukiniu „Madziar“.

    Anot jo, smūgiai buvo nukreipti į kritinius Rusijos karinės infrastruktūros elementus, kurie leidžia vykdyti oro atakas ir aprūpinti frontą. Ukrainos kariuomenės paviešintuose vaizduose matyti, kaip žvalgybiniai dronai aptinka taikinį, o smogiamieji bepiločiai jį atakuoja pozicijoje.

    Ukrainos teigimu, vienas reikšmingiausių operacijos rezultatų buvo dviejų priešlėktuvinės gynybos sistemos S-400 Triumf paleidimo įrenginių sunaikinimas. Vienas jų esą buvo dislokuotas netoli Hlazivkos okupuotame Kryme, kitas, kaip skelbiama, pataikytas Briansko srityje Rusijoje.

    Ukrainos pusė taip pat tvirtina, kad iš Briansko srityje buvusios pozicijos Rusijos pajėgos į Kyjivo kryptį leisdavo 48N6 šeimos raketas. Nors jos pirmiausia skirtos oro taikiniams, nuo 2023 metais fiksuojami atvejai, kai šios raketos naudojamos ir smūgiams į antžeminius objektus, skriejant trajektorija, artima balistinių raketų skrydžiui.

    Operacijoje, kaip nurodoma, buvo taikytasi ir į Rusijos logistiką bei degalų tiekimą. Ukrainos dronai atakavo du tanklaivius Azovo jūroje, plaukusius iš Taganrogo rajono okupuoto Krymo link, o kiekvienas jų, teigiama, gabeno apie 7 000 tonų kuro.

    Ukrainos pranešime minimas ir smūgis degalų saugyklai Kerčėje, kuri, kaip teigiama, svarbi aprūpinant Rusijos aviaciją, sausumos pajėgas ir Juodosios jūros laivyną. Kartu skelbiama apie apgadintą ar sunaikintą radiolokacinę stotį Nebo-U netoli Kerčės, kuri yra integruotos oro gynybos sistemos dalis.

    Karinės analizės požiūriu tokio tipo taikiniai yra ypač jautrūs, nes radarai ir S-400 elementai sudaro oro erdvės stebėjimo ir priešlėktuvinės gynybos „akį“ bei „kumštį“. Jų netektys gali mažinti oro gynybos aprėptį ir apsunkinti Rusijos galimybes aptikti bei perimti tolimojo nuotolio atakas.

    Ukrainos pranešimas paskelbtas netrukus po vienos didžiausių Rusijos oro atakų šiais metais. Ukrainos duomenimis, naktį iš liepos 5 į liepos 6 dieną Rusija prieš Ukrainą panaudojo 419 oro atakos priemonių, įskaitant balistines raketas „Iskander-M“, sparnuotąsias raketas ir smogiamuosius dronus.

    Nepriklausomas visų epizodų patvirtinimas karo sąlygomis dažnai būna ribotas, tačiau bendra tendencija aiški: abi pusės vis intensyviau remiasi tolimais smūgiais ir bepiločiais, siekdamos naikinti oro gynybos, logistikos ir kuro infrastruktūros mazgus. Tokie smūgiai daro įtaką ne tik konkrečioms pozicijoms, bet ir visos kampanijos tempui bei Rusijos pajėgų aprūpinimo stabilumui.

  • Prie Suvalkų koridoriaus – rimtas signalas NATO: Lenkija išbandė robotą „GOBLIN“

    Prie Suvalkų koridoriaus – rimtas signalas NATO: Lenkija išbandė robotą „GOBLIN“

    Šiaurės rytų Lenkijoje, netoli vadinamojo Suvalkų koridoriaus, vyksta pratybos „Dzielny Dzik 26“, kurių scenarijai orientuoti į vieną jautriausių NATO gynybos vietų Europoje. Šis siauras sausumos ruožas yra vienintelis tiesioginis Baltijos šalių ryšys su likusia Aljanso teritorija per Lenkiją.

    Kariniai analitikai jau ne vienerius metus pabrėžia, kad bet koks šio koridoriaus sutrikdymas apsunkintų Lietuvos, Latvijos ir Estijos pastiprinimą sausuma. Teritorija geografiškai įsprausta tarp Rusijos Kaliningrado srities ir Baltarusijos, todėl gynybos planavime laikoma didelės rizikos zona.

    Pratybose – tankai ir bepiločiai

    Pratybų metu treniruojami jungtiniai veiksmai, kai kartu naudojami tankai, artilerija, pėstininkų kovos mašinos ir bepiločiai sprendimai. Tokia struktūra atspindi šiuolaikinę kryptį, kai klasikinė technika integruojama su autonominiais ir nuotoliniu būdu valdomais įrenginiais.

    Viena labiausiai dėmesį prikausčiusių pratybų dalių – antžeminis bepiločio tipo robotas „GOBLIN“, kurį sukūrė Varšuvoje veikianti bendrovė „Macro-System“. Jis išbandytas realistiškoje aplinkoje, kur miškai ir ribotas kelių tinklas apsunkina sunkiosios technikos judėjimą.

    „GOBLIN“ vaidmuo ir galimybės

    „GOBLIN“ pristatomas kaip daugiafunkcis antžeminis robotas, galintis atlikti žvalgybą ir padėti fronto vienetams. Praktikoje tai reiškia galimybę sumažinti karių riziką atliekant vieną pavojingiausių užduočių – greitai nustatyti priešininko pozicijas ir perduoti duomenis realiuoju laiku.

    Modulinė konstrukcija leidžia pritaikyti platformą skirtingoms užduotims, tačiau šiose pratybose prioritetas teikiamas žvalgybai ir sužeistųjų evakuacijai. Ilgesnis veikimo laikas ir darbas naktį didina operacijų tęstinumą, kai personalo nuovargis tampa ribojančiu veiksniu.

    Signalas apie modernizaciją regione

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos vis aktyviau demonstruoja modelį, kai bepiločiai sprendimai veikia greta įprastų kovinių platformų. Pratybų kontekste minimos ir pėstininkų kovos mašinos „Borsuk“, 155 milimetrų kalibro savaeigės haubicos „Krab“ bei oro žvalgybos bepiločiai.

    Tokie bandymai prie Suvalkų koridoriaus svarbūs ne tik Lenkijai, bet ir visam regionui, nes jie tikrina logistiką, ryšius bei sąveiką sudėtingoje vietovėje. Kartu tai rodo platesnę tendenciją Europoje – spartesnį antžeminių robotų ir kitų bepiločių sistemų įtraukimą į gynybos planavimą.

  • Lenkija skuba pasirašyti SAFE gynybos sutartis: ministras įvardijo paskutines gegužės dienas

    Lenkija skuba pasirašyti SAFE gynybos sutartis: ministras įvardijo paskutines gegužės dienas

    Lenkija artėja prie finišo ties Europos Sąjungos SAFE mechanizmu: šalies nacionalinės gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pranešė, kad daugumą susitarimų tikimasi pasirašyti paskutinėmis gegužės dienomis. Apie terminus jis kalbėjo Krokuvoje surengtame brifinge, prieš išvykdamas į vizitą Kanadoje.

    Ministro teigimu, pasirašymų kulminacija numatoma ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį. Tai reikšminga dėl to, kad norint, jog išlaidos būtų dengiamos pagal SAFE taisykles, sutartys turi būti pasirašytos iki gegužės 30 dienos.

    Po šio termino pirkimai pagal programą tebebūtų įmanomi, tačiau su papildoma sąlyga: projekte turėtų dalyvauti bent dvi Europos Sąjungos valstybės. Praktikoje tai reiškia daugiau derinimų ir ilgesnį sprendimų priėmimą, todėl Varšuva siekia suspėti į pirmąjį langą, kai nacionaliniai kontraktai dar gali būti įtraukti paprasčiau.

    Ministras taip pat akcentavo, kad dalis anksčiau sudarytų gynybos sutarčių bus koreguojamos, numatant SAFE paskolas kaip jų finansavimo šaltinį. Toks sprendimas leistų dalį nacionalinio gynybos biudžeto lėšų atlaisvinti ir nukreipti kitoms reikmėms.

    „Iki savaitės pabaigos norime užbaigti procesą taip, kad daugumą sutarčių galėtume pasirašyti skirtingose vietose visoje Lenkijoje“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Viešojoje erdvėje tarp su SAFE siejamų projektų minimas ir priešdroninės gynybos sprendimas „San“, apimantis 18 baterijų. Skelbiama, kad projekto vertė siekia apie 3,5 mlrd. eurų, o pirminis susitarimas buvo pasirašytas 2026 metais.

    Gynybos ministerija nurodo, kad svarbi SAFE paketo dalis susijusi ne tik su ginkluote, bet ir su DI bei kibernetiniu saugumu. Šios kryptys tampa prioritetu daugelyje Europos valstybių, nes šiuolaikiniai konfliktai vis dažniau apima ryšių trikdymą, dronų spiečius, duomenų vagystes ir kritinės infrastruktūros atakas.

    Varšuva anksčiau aiškino, kad po sutarčių aneksavimo ir finansavimo šaltinio pakeitimo atlaisvintos lėšos galėtų būti skiriamos platesniam pasirengimui gynybai. Minimos ir vadinamosios nekarinės priemonės, susijusios su vidaus saugumo tarnybų poreikiais bei kariniu mobilumu, kurį koordinuoja infrastruktūros institucijos.

    Tarp planuojamų SAFE rėmuose minimų prioritetų viešai įvardijami kovos pėstininkų mašinų įsigijimai, nauji laivai karinėms jūrų pajėgoms, pasienio įtvirtinimai ir investicijos į žvalgybinius bei smogiamuosius bepiločius. Taip pat aptariami radarų ir minavimo sistemų projektai bei kai kurios užsienyje perkamos pajėgumų kategorijos, pavyzdžiui, oro tankavimo, skaitmeninio saugumo ir kosminės stebėsenos sprendimai.

    SAFE mechanizmas numato iki 150 mlrd. eurų paramą lengvatinių paskolų forma, daugiausia orientuotą į gynybos pajėgumų stiprinimą ir Europos gynybos pramonės užsakymus. Lenkija viešai įvardijama kaip viena aktyviausių šios priemonės dalyvių ir yra pateikusi didelės apimties projektų paketą, kurį tikisi finansuoti palankesnėmis sąlygomis nei vien nacionalinio biudžeto lėšomis.

  • JAV kariuomenė išbando ginkluotus robo-šunis: „Skyborne Technologies“ kontraktas stebina

    JAV kariuomenė išbando ginkluotus robo-šunis: „Skyborne Technologies“ kontraktas stebina

    JAV kariuomenė pradeda naują bandymų etapą, kuriame bus vertinami ginkluoti keturkojai robotai, galintys veikti sudėtingoje aplinkoje ir padėti padaliniams kovinėse užduotyse. Australijos bendrovė „Skyborne Technologies“ atrinkta kaip tiekėja, o projektas numatytas tyrimams, vystymui ir praktiniams lauko bandymams.

    Pagal viešai skelbiamą informaciją, „Skyborne Technologies“ gavo mokslinių tyrimų ir plėtros sutartį, kurios vertė siekia apie 6 000 000 eurų. Sutartis apima ginkluotų bepiločių antžeminių sistemų testus, vertinimą ir techninį palaikymą, o pagrindinis dėmesys skiriamas saugiam naudojimui prieš pradedant bandymus realiomis sąlygomis.

    Bandymams numatytas paketas apima 14 keturkojų robotinių platformų ir 28 modulinius ginkluotės komplektus. Šios sistemos bus vertinamos JAV specialiųjų operacijų pajėgų struktūrose, taip pat kartu su vienu užsienio partneriu, siekiant patikrinti, kaip sprendimas veikia skirtingose taktinėse situacijose.

    Kas tai per sistema ir ką ji gali

    „Skyborne Technologies“ kuriamas sprendimas įvardijamas kaip operatoriaus valdomas tiesioginio veiksmo keturkojis robotas CODiAQ. Tai antžeminis robotas, skirtas nuotoliniam užduočių vykdymui, kai operatoriui svarbu išlaikyti atstumą, o robotui patikima judėti, orientuotis ir išlaikyti stabilumą įvairiame reljefe.

    Skelbiama, kad platforma gali būti komplektuojama su skirtingais moduliais, įskaitant 40 milimetrų kalibro granatsvaidžius ir šaunamuosius ginklus. Taip pat minimos funkcijos, susijusios su taikinių aptikimu realiuoju laiku, veikimu dieną ir naktį bei balistinių skaičiavimų atlikimu.

    Didelė dalis šio tipo sistemų vertės siejama su programine įranga, kuri padeda operatoriui greičiau suvokti situaciją ir tiksliau valdyti misiją. CODiAQ aprašyme akcentuojama, kad taikinių nustatymui ir taikymui naudojami sprendimai su dirbtinis intelektas elementais, tačiau pabrėžiama, kad robotas iš esmės išlieka valdomas ir prižiūrimas žmogaus.

    Kodėl kariuomenės domisi robo-šunimis

    Keturkojai robotai pastaraisiais metais vis dažniau bandomi kaip logistinės, žvalgybos ir apsaugos priemonės, nes jie gali judėti ten, kur ratinės ar vikšrinės platformos stringa. Laiptais, griuvėsiais ar miško paklote judantis robotas gali perimti dalį rizikingų užduočių ir sumažinti karių buvimo pavojingiausiose vietose poreikį.

    Vis dėlto ginkluotų antžeminių robotų tema kelia ir papildomų klausimų dėl saugumo, atsakomybės bei panaudojimo taisyklių. Dėl to bandymai paprastai apima ne tik techninius parametrus, bet ir procedūras, ryšio patikimumą, operatoriaus darbo krūvį bei tai, kaip sistema elgiasi ryšio sutrikimų ar klaidingo taikinio atpažinimo atvejais.

    Kur bus tikrinamas patikimumas

    „Skyborne Technologies“ teigimu, keturkojė platforma sukurta greitam parengimui ir turėtų būti paruošiama darbui per kelias minutes. Taip pat nurodoma, kad ji pritaikyta sudėtingam reljefui, įskaitant miesto aplinką, laiptus ir zonas su griuvėsiais.

    Techniniuose aprašymuose minimas IP67 atsparumo dulkėms ir vandeniui lygis, kuris svarbus realioms lauko sąlygoms. Tokie parametrai praktiškai tikrinami bandymuose, nes kariuomenei svarbu ne reklaminės specifikacijos, o stabilus veikimas esant purvui, drėgmei, smūgiams ir temperatūrų svyravimams.

    Artimiausi bandymai turėtų parodyti, ar tokio tipo ginkluotos platformos gali tapti įprasta specialiųjų padalinių įranga, ar liks nišiniu sprendimu konkrečioms situacijoms. Rezultatai taip pat bus svarbūs platesnėms diskusijoms apie žmogaus kontrolę, DI naudojimo ribas ir saugaus diegimo standartus.