CP v2

Tag: Bepilotės sistemos

  • Švedai per mažiau nei metus sukūrė 3D spausdintą variklį: kas slypi už Projekto Otto?

    Švedai per mažiau nei metus sukūrė 3D spausdintą variklį: kas slypi už Projekto Otto?

    Švedija spartina gynybos pramonės inovacijas: pagal Švedijos gynybos ministerijos inicijuotą Projektą Otto per trumpesnį nei metų laiką buvo sukurta ne tik mažo dydžio reaktyvinė jėgainė, bet ir bandomoji platforma. Programos tikslas – paspartinti tolimojo nuotolio smogiamųjų pajėgumų vystymą, o demonstratorius viešai pristatytas aviacijos renginyje Malmen bazėje Linkiopinge.

    Projektas oficialiai startavo 2025 metų lapkritį kaip 18 mėnesių iniciatyva, kurios vertė siekia apie 13 milijonų eurų. Tokia suma gynybos sektoriuje nėra rekordas, tačiau išskirtinis yra tempas: greitas prototipo parengimas rodo, kad Švedija prioritetą teikia ne ilgiems ciklams, o spartiems bandymams ir vėlesnei gamybos plėtrai.

    UAV ar sparnuotoji raketa?

    Skelbiama, kad platforma turėtų galėti gabenti iki 300 kilogramų naudingosios apkrovos maždaug 600 kilometrų atstumu arba 100 kilogramų – iki 1 000 kilometrų. Nors ji įvardijama kaip UAV demonstratorius, tokie parametrai priartina ją prie vienkartinių smogiamųjų sistemų ar sparnuotųjų raketų koncepcijos, kur pagrindinis kriterijus yra nuotolis ir kaina.

    Pirmasis skrydis planuojamas ne vėliau kaip 2027 metų pradžioje. Praktikoje tai reiškia, kad artimiausiu metu didžiausias dėmesys bus skiriamas patikimumo bandymams, variklio resurso patikrai, navigacijos ir valdymo sistemų integracijai bei gamybos paruošimui.

    3D spausdinimas keičia gamybos logiką

    Vienas svarbiausių Projekto Otto elementų – variklio gamyboje plačiai pritaikytos adityviosios technologijos, kitaip tariant, 3D spausdinimas. Tokia gamyba leidžia sumažinti detalių skaičių, sutrumpinti surinkimo laiką ir paprasčiau kartoti konstrukciją serijiniu būdu, ypač kai reikalingi maži, palyginti nebrangūs varikliai.

    Gynybos sektoriuje tai reikšminga ir dėl tiekimo grandinių: mažiau atskirų komponentų reiškia mažiau silpnų vietų, o greitesnė gamyba suteikia pranašumą, kai reikia greitai didinti pajėgumus. Pastaraisiais metais panašios krypties sprendimai vis plačiau taikomi aviacijoje, nes 3D spausdinimas leidžia gaminti sudėtingas formas, kurių įprastais būdais pagaminti brangu arba lėta.

    ITAR-free reikšmė ir kontekstas Ukrainai

    Dar viena detalė, kuri akcentuojama projekte, yra vadinamoji ITAR-free koncepcija: variklis ir susiję sprendimai kuriami be JAV kilmės komponentų ar technologijų, kurioms taikomi eksporto ribojimai. Tai gali palengvinti tiek eksporto procesus, tiek bendrą pramoninį bendradarbiavimą su partneriais, kai siekiama išvengti papildomų licencijavimo barjerų.

    Toks aspektas aktualus ir Ukrainos kontekste, nes šalies tolimojo nuotolio smogiamųjų priemonių plėtrą dažnai riboja ne tik elektronika, bet ir prieinamų, tinkamų mažų turbojet variklių pasiūla. Jei Projektas Otto pereis iš demonstratoriaus stadijos į gamybą, Švedijos sprendimai teoriškai galėtų tapti platesnio pramoninio bendradarbiavimo dalimi.

    Kol kas tai išlieka technologinė demonstracija, o galutinis pritaikymas priklausys nuo bandymų rezultatų, kainos ir strateginių poreikių. Vis dėlto Projektas Otto signalizuoja apie aiškią tendenciją: gynybos pramonėje vis dažniau laimi tie, kurie sugeba greitai kurti, testuoti ir gaminti, o 3D spausdinimas tampa vienu iš būdų tą tempą pasiekti.

  • „Tech Robotics“ perka infrastruktūrą Niewiadówe: tai turėtų paspartinti Dronų ginklavimo centrą

    Lenkijos gynybos technologijų bendrovė „Tech Robotics“ paskelbė pasirašiusi preliminarią sutartį dėl svarbios infrastruktūros įsigijimo Niewiadówo miestelyje. Įmonė teigia, kad šis sandoris turėtų paspartinti Dronų ginklavimo centro kūrimą ir plėtrą, stiprinant vietines gamybos galimybes.

    Pagal bendrovės informaciją, įsigyjamas organizuotas turto ir veiklos vienetas apima apie 3,7 hektaro teritoriją bei daugiau nei 10 000 kvadratinių metrų pastatų. Kartu perimama ir dalis įrangos, mašinų bei kitų gamybai reikalingų priemonių, kurios leistų greičiau pereiti nuo planavimo prie realių pajėgumų.

    Nurodoma, kad galutinė sutartis turėtų būti pasirašyta iki 2026 metų gruodžio 18 dienos. Tokia data rodo, jog projektas planuojamas etapais, o didžiausias dėmesys skiriamas ne vien nekilnojamajam turtui, bet ir praktiniam pasirengimui gamybai bei bandymams.

    Kas perkama ir kiek tai kainuoja

    Skelbiama, kad įsigyjamos dvi atskiros nekilnojamojo turto dalys. Viena jų įvertinta apie 1 250 000 eurų, o kita apie 1 820 000 eurų, papildomai taikant pridėtinės vertės mokestį pagal galiojančią tvarką.

    Bendra sandorio logika, kaip akcentuoja bendrovė, yra ne „plika“ plėtra, o jau egzistuojančio pramoninio potencialo panaudojimas. Tokiu būdu mažinamas laikas, kurio įprastai prireikia naujai gamybos bazei sukurti nuo nulio.

    Dronų ginklavimas tampa atskira kryptimi

    „Tech Robotics“ teigimu, Niewiadówe kuriamas centras turėtų apimti visą grandinę: nuo projektavimo ir integravimo darbų iki testavimo ir gamybos. Praktikoje tai reikštų siekį turėti vienoje vietoje sutelktas kompetencijas, kurios reikalingos bepiločių sistemų ginklavimui.

    Projektas siejamas su partneryste, kurioje numatomas „Tech Robotics“ technologinis indėlis ir ZSP Niewiadów patirtis amunicijos bei sprogstamųjų medžiagų srityje. Bendrovės pabrėžia, kad tokie deriniai tampa vis svarbesni, augant bepiločių panaudojimui tiek gynybos, tiek kovinėse užduotyse.

    „Norime sukurti Lenkijoje pilnus pajėgumus, susijusius su bepiločių sistemų ginklavimu: nuo projektavimo ir integracijos iki bandymų ir gamybos“, – sakė Piotr Gniadek.

    Birželį taip pat pranešta apie specialios paskirties įmonės „Niewiadów Warhead Systems“ įsteigimą. Jos veikla siejama su specializuotų kovinių galvučių kūrimu ir gamyba bepilotėms platformoms, taip pat sprendimais, skirtais mokymui ir treniruotėms.

    Kodėl tai aktualu gynybos pramonei

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija sparčiai plėsti vietines gynybos gamybos grandines, kad būtų mažinama priklausomybė nuo importo ir greičiau reaguojama į paklausą. Bepiločių platformos tapo viena greičiausiai augančių sričių, o ginklavimo komponentai bei galvutės laikomos kritine dalimi.

    „Tech Robotics“ yra technologijų bendrovė, dirbanti su bepilotėmis sausumos ir oro platformomis, taip pat kurianti mokymo sistemas. Įsigyjama infrastruktūra Niewiadówe, kaip teigiama, turėtų tapti praktiniu pagrindu veiklos mastelio didinimui ir naujų sprendimų diegimui.

  • Karo ateitis jau čia: Ukrainoje pirmąkart išbandyti humanoidiniai robotai – kam jie skirti

    Ukrainoje vis dažniau išbandomos technologijos, kurios dar visai neseniai atrodė kaip mokslinė fantastika. JAV startuolis „Foundation Future Industries“ pranešė, kad pirmą kartą istorijoje karo zonoje demonstracinei misijai panaudojo humanoidinius robotus.

    Pasak bendrovės, į Ukrainą metų pradžioje buvo išsiųsti „Phantom MK-1“ prototipai. Jų tikslas buvo praktiškai pademonstruoti, kaip tokio tipo robotai galėtų atlikti pagalbines užduotis vietose, kuriose žmonėms rizika yra didžiausia.

    Didžiausias dėmesys, kaip teigiama, skirtas logistikai ir krovinių pristatymui pavojingose zonose. Tokiose situacijose net paprastas amunicijos, vandens ar medicinos priemonių nugabenimas gali tapti mirtinai pavojingas, todėl robotizuotos platformos matomos kaip būdas sumažinti karių patiriamą riziką.

    „Foundation Future Industries“ įkūrėjas Sanketas Pathakas yra sakęs, kad moderni robotika pirmiausia turėtų pakeisti žmogų ten, kur pavojus yra didžiausias.

    Ukrainos pasirinkimas, bendrovės teigimu, nebuvo atsitiktinis. Šalis tapo realių sąlygų poligonu, kuriame itin sparčiai vystomos ir tikrinamos bepiločių, robotizuotų platformų bei dirbtinis intelektas sprendimų galimybės, nes technologijos čia susiduria su tikrais apribojimais: trikdymu, sudėtingu reljefu ir nuolat kintančia taktika.

    Kol kas „Phantom MK-1“ galimybės apibūdinamos kaip ribotos. Skelbiama, kad robotas gali gabenti apie 20 kilogramų krovinį, o autonomiškumas ir patikimumas dar reikalauja tolesnio tobulinimo, ypač kalbant apie ilgalaikį darbą lauke ir atsparumą pažeidimams.

    Tuo pat metu bendrovė jau ruošia naują versiją „Phantom 2“, kuri, kaip teigiama, turėtų turėti maždaug dvigubai didesnę keliamąją galią. Kartu planuojama plėsti gamybą iki tūkstančių vienetų per metus ir per artimiausius 18 mėnesių vykdyti gilesnius bandymus kartu su JAV kariuomene.

    Gynybos sektoriuje tokie bandymai vertinami kaip platesnės tendencijos dalis, kai vis daugiau funkcijų kare perduodama nuotolinėms ar pusiau autonominėms sistemoms. Logistika, žvalgyba ir evakuacija laikomos sritimis, kur robotai gali duoti greičiausią praktinę naudą, tačiau kartu kyla ir klausimų dėl patikimumo, valdymo saugumo bei atsakomybės už sprendimus, jei sistemos būtų integruojamos su dirbtinis intelektas sprendimais.

  • DARPA taikosi į 500 dronų spiečius: konteineriai slapta už fronto ir smūgis netikėtai

    DARPA taikosi į 500 dronų spiečius: konteineriai slapta už fronto ir smūgis netikėtai

    JAV Gynybos pažangiųjų tyrimų projektų agentūra DARPA ieško sprendimo, kaip greitai ir nepastebimai perkelti dronų spiečius už priešo linijų ir suduoti smūgį netikėtu momentu. Agentūros sumanymas remiasi konteineriais, kurie galėtų būti transportuojami į civilią aplinką įsiliejančiu būdu, o vėliau tapti dronų paleidimo ir aptarnavimo baze.

    Pagal DARPA viziją sistema turėtų veikti kaip autonominė konstelacija, galinti valdyti tarpusavyje susietus spiečius, kuriuose vienu metu gali būti iki 500 dronų. Tokia architektūra reikalinga ne vien atakai, bet ir žvalgybai, ryšių užtikrinimui bei trikdymui, kai keli šimtai pigių platformų gali užtvindyti oro gynybą taikiniais.

    Agentūra pabrėžia, kad konteineriniai sprendimai turėtų leisti dronus laikyti parengtyje kelias dienas ir prireikus greitai panaudoti prieš sudėtingus taikinius, pavyzdžiui, vadavietes, ryšių mazgus ar aerodromus. Esminė idėja yra logistikos paprastumas ir maskuotė, kad perdislokavimas neatrodytų kaip karinė operacija.

    Ši kryptis siejama su pastarųjų metų karo Ukrainoje pamokomis, kur dronai tapo vienu svarbiausių priemonių tiek žvalgybai, tiek smūgiams. 2025 metų birželio 1 dieną Ukraina paskelbė įvykdžiusi operaciją, kai dronai buvo paslėpti konteineriuose ir panaudoti smūgiams prieš Rusijos strateginės aviacijos bazes; Kyjivas teigė, kad buvo apgadinta ar sunaikinta 41 orlaivis, nors nepriklausomas patvirtinimas skirtinguose šaltiniuose paprastai vertinamas atsargiai.

    DARPA reikalavimai apima mažų ir vidutinių platformų naudojimą pagal JAV kariuomenės grupių 1–3 klasifikaciją, kuri apima tiek mažus kvadrokopterius, tiek didesnes klajojančios amunicijos tipo sistemas. Kiekvienas dronas turėtų turėti naudingosios apkrovos sprendimą arba atskirą modulį, kad būtų galima greitai keisti užduotį nuo stebėjimo iki tikslaus smūgio.

    Didelė dalis ambicijos nukreipta į konteinerių autonomiškumą: jie turėtų patys užtikrinti dronų saugojimą, paleidimą, sugrąžinimą, įkrovimą ar degalų papildymą, taip pat turėti ryšio priemones ir skaičiavimo resursus. Praktikoje tai reiškia, kad lauke esantis kompleksas turėtų veikti su minimalia operatorių įsikišimo apimtimi, o DI galėtų perimti dalį planavimo ir koordinavimo užduočių.

    DARPA taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad rinkoje jau egzistuoja komerciniai spiečių sprendimai, sukurti šviesos šou ar kitoms planuotoms demonstracijoms, tačiau jie neatitinka karinių reikalavimų. Vis dėlto pati kryptis rodo aiškią tendenciją: moderniuose konfliktuose vis svarbiau tampa ne pavieniai brangūs dronai, o masiškumas, greitas papildymas ir gebėjimas veikti trikdomoje, ryšio praradimo sąlygomis.

  • Turkija tieks per 100 tūkst. dronų: „Pasifik Technology“ slepia, kam skirta milžiniška siunta

    Turkija tieks per 100 tūkst. dronų: „Pasifik Technology“ slepia, kam skirta milžiniška siunta

    Turkijos gynybos technologijų bendrovė „Pasifik Technology“ paskelbė pasirašiusi preliminarų susitarimą su neįvardyta valstybe dėl daugiau kaip 100 tūkst. bepiločių sistemų tiekimo. Sandoris išskirtinis mastu ir rodo, kad pigesni, masiškai gaminami dronai tampa kertiniu šiuolaikinių konfliktų elementu.

    Pasak bendrovės, paketas apima iš viso 101 035 platformas, skirtas veikti tiek ore, tiek ant žemės. Nurodoma, kad be FPV tipo atakos dronų į užsakymą įtraukti ir autonominiai sraigtasparniai, miniatiūrinės smogiamosios platformos bei žvalgybai ir paramai skirti antžeminiai sprendimai.

    Pagrindas – FPV kamikadzės

    Didžiausią užsakymo dalį sudaro MERKUT FPV tipo dronai kamikadzės, kurie pastaraisiais metais tapo vienu efektyviausių, bet palyginti nebrangių ginklų mūšio lauke. Skelbiama, kad ši platforma ore gali išbūti apie 20–30 minučių, o veikimo nuotolis siekia iki 8 kilometrų.

    MERKUT FPV komplektuojamas su termovizine kamera, todėl gali būti naudojamas ir naktį ar prastomis oro sąlygomis. Taip pat minimas automatinis detonacijos sprendimas su artumo jutikliais, kuris sumažina riziką, kad operatorius suklys paskutinėje atakos fazėje.

    Autonominiai sraigtasparniai ir antžeminės sistemos

    Į paketą įtraukti 10 bepiločių sraigtasparnių ALPIN, kurie, kaip teigiama, gali veikti autonomiškai be nuolatinės operatoriaus kontrolės. Skelbiama, kad jie gali gabenti iki 200 kilogramų krovinį, o tai praplečia panaudojimą nuo žvalgybos iki logistikos, evakuacijos ar galimo ginkluotės transportavimo.

    Taip pat minimas elektrinis mini sraigtasparnis DUMRUL, kurio privalumas – mažesnis triukšmo pėdsakas, apsunkinantis aptikimą. Nurodoma, kad jis gali veikti apie 120 minučių ir pasiekti iki 4 000 metrų aukštį, todėl tinka trumpo nuotolio žvalgybai, stebėjimui ir tikslesniems smūgiams.

    Be to, užsakyme numatyta 500 taktinės paskirties dronų kamikadzių DELI, tačiau jų parametrai detaliau neatskleidžiami. Kartu įtrauktos 500 autonominių antžeminių sistemų KORGAN, skirtų paramai ir žvalgybai, kurios leidžia mažinti karių buvimą pavojingiausiose zonose.

    Ką rodo tokio masto sandoris

    Neatskleidžiama nei pirkėja, nei galutiniai pristatymo terminai, tačiau toks kiekis signalizuoja apie masinio naudojimo taktiką. Pastaraisiais metais dronų karas išryškino, kad lemiamas tampa ne vien atskirų platformų techninis pranašumas, o gebėjimas greitai papildyti nuostolius ir užtikrinti nenutrūkstamą tiekimą.

    Analitikai vis dažniau pabrėžia, kad FPV dronai, termovizija, elektroninės kovos priemonės ir operatorių rengimas dabar sudaro vieną ekosistemą. Dėl to dideli kontraktai paprastai reiškia ne tik aparatų pirkimą, bet ir ilgalaikį komponentų, programinės įrangos, ryšio sprendimų bei mokymų poreikį.

    „Tokio masto užsakymai rodo, kad bepiločiai tampa ne pavienėmis priemonėmis, o pramoniniu tempu vartojamais resursais, kurių reikės nuolat“, – sakė gynybos technologijų rinką stebintis analitikas.

    Turkija pastarąjį dešimtmetį nuosekliai stiprina gynybos pramonę ir didina eksportą, o bepiločių segmentas yra viena sparčiausiai augančių krypčių. „Pasifik Technology“ sandoris šį trendą dar labiau išryškina: rinkoje vis svarbesnė tampa galimybė gaminti daug, greitai ir už konkurencingą kainą.