Europos Centrinis Bankas (ECB) rizikuoja padaryti didelę klaidą, jei artimiausiu metu vėl griežtins pinigų politiką, nors euro zonoje vis aiškiau matyti ekonomikos vėsimo ženklai. Tokį vertinimą išsakė „Berenberg“ vyriausiasis ekonomistas Holgeris Schmiedingas, perspėdamas, kad per agresyvus palūkanų didinimas gali pastūmėti regioną į recesiją.
Pasak ekonomisto, didžiausios euro zonos ekonomikos, Vokietija, Prancūzija ir Italija, pastaraisiais metais buvo smarkiai paveiktos energijos kainų šoko. Dėl to susiformavo situacija, kai kainų spaudimas išlieka, tačiau augimo potencialas silpsta, o tai didina stagfliacijos riziką.
„Svarbu atskirti tai, ką centriniai bankai, deja, tikėtina, darys, ir tai, kas būtų teisinga“, – sakė Holgeris Schmiedingas.
ECB paskutiniame posėdyje paliko indėlių palūkanų normą 2 proc. ir pripažino, kad infliacijos kilimo rizikos bei ekonomikos augimo lėtėjimo rizikos sustiprėjo. Tuo pat metu balandį metinė infliacija euro zonoje siekė 3 proc., tai yra aukščiausias lygis nuo 2023 metų rugsėjo ir vis dar gerokai viršija ECB siekiamą 2 proc. tikslą.
Rinkose plačiai tikimasi, kad birželio 11 dieną ECB gali grįžti prie palūkanų didinimo, o bazinis scenarijus daugeliui investuotojų yra 0,25 procentinio punkto žingsnis. Vis dėlto kritikai atkreipia dėmesį, kad dalis infliacijos euro zonoje yra labiau susijusi su pasiūlos veiksniais, įskaitant energiją ir geopolitines rizikas, o palūkanų didinimas šių priežasčių tiesiogiai neišsprendžia.
Ekonomisto teigimu, nauji verslo apklausų signalai rodo silpstančią paklausą ir atsargų elgsenos pokyčius, o tai reiškia, kad kainų spaudimas gali mažėti ir be papildomo palūkanų smūgio. Jo vertinimu, jeigu namų ūkiai daugiau lėšų skiria būtinoms išlaidoms, pavyzdžiui, energijai, kitų prekių ir paslaugų paklausa natūraliai krenta, o tai ilgainiui mažina infliacijos tempą.
„Jei ECB birželį kels palūkanas, tai tik padidins ekonominę kančią. Jei po to sektų dar keli kėlimai, tikėtina, kad atsidurtume lengvoje recesijoje, o ne tik stagfliacijoje“, – sakė Holgeris Schmiedingas.
Investuotojai taip pat stebi, ar ECB nesirinks vadinamųjų draudimo palūkanų didinimų, kai sprendimai labiau remiasi prognozėmis nei tuo, kas jau įvyko. Toks kelias gali atrodyti patrauklus kovojant su užsitęsusiu kainų spaudimu, tačiau rizika ta, kad griežtinimas būtų atliktas tuo metu, kai paklausa jau slopsta, o tai vėliau verstų centrinius bankus greičiau pereiti prie palūkanų mažinimo.
Artimiausiais mėnesiais toną rinkoms lems nauji infliacijos, darbo rinkos ir ekonominio aktyvumo duomenys, taip pat energijos kainų dinamika ir geopolitinis fonas. ECB balansuoja tarp tikslo suvaldyti infliaciją ir pareigos neperlenkti lazdos, kai ekonomikos augimas euro zonoje tampa vis trapesnis.