CP v2

Tag: Berndas Lange

  • EP prekybos vadovas rėžia: Europos Komisijos spalio terminas deryboms su Kinija – nerealu

    EP prekybos vadovas rėžia: Europos Komisijos spalio terminas deryboms su Kinija – nerealu

    Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange suabejojo Europos Komisijos iškeltu tikslu iki spalio pasiekti apčiuopiamų rezultatų derybose su Kinija. Pasak jo, jei siekiama teisiškai įpareigojančio susitarimo, toks grafikas yra pernelyg optimistinis.

    Komisija derybas su Pekinu pradėjo siekdama sumažinti įtampą ir perbalansuoti prekybos santykius, ES vis labiau nerimaujant dėl didelio prekybos deficito. Europos pramonė teigia patirianti spaudimą dėl pigesnių importuojamų prekių, o tai didina riziką darbo vietoms ir investicijoms.

    „Diskusijos yra gerai, susitarimai yra geriau. Iki spalio realu sutarti dėl bendrų gairių, bet ne dėl pilno teisinio teksto“, – sakė Berndas Lange.

    Subsidijos ir nesąžininga konkurencija

    Lange teigimu, pagrindinis ES prioritetas turėtų būti nesąžiningos konkurencijos ribojimas, kai eksportui į Europą skiriamos subsidijos iškreipia rinką. Tokia praktika, anot jo, leidžia Kinijos gamintojams įgyti pranašumą kainomis ir stumia Europos įmones į gynybinę poziciją.

    „Didelė Kinijos ekonomikos dalis naudojama subsidijoms, kurios suteikia neteisingą pranašumą konkurencijoje“, – sakė Berndas Lange.

    Europos Komisija pastaraisiais metais aktyviau taiko prekybos gynybos priemones, įskaitant antidempingo ir antisubsidijų tyrimus, kai gauna pramonės skundų dėl importo kainodaros ar valstybės paramos. Dalis sektorių, ypač metalų ir kitų bazinių žaliavų, jau seniai ragina griežtinti atsaką, nes kainų spaudimas tiesiogiai veikia gamybos apimtis.

    ES silpnoji vieta – kritinės žaliavos

    Kartu ES derybinę poziciją silpnina priklausomybė nuo kritinių žaliavų, kurios reikalingos žaliajai energetikai, automobilių pramonei ir gynybai. Europoje vis dažniau akcentuojama, kad problema yra ne vien išteklių radimas, bet ir jų perdirbimo bei rafinavimo pajėgumai, kurie ilgą laiką buvo koncentruojami Azijoje.

    Lange pabrėžė, kad vienas svarbiausių uždavinių būtų sparčiau diversifikuoti tiekimą ir sukurti alternatyvias grandines. Jo vertinimu, tai reikštų ir investicijas į perdirbimą Europoje, ir antrų tiekėjų paiešką tarptautinėse rinkose, kad bet kokie eksporto ribojimai neparalyžiuotų pramonės.

    Kinija pastarosiomis savaitėmis taip pat ne kartą signalizavo, jog gali imtis atsakomųjų priemonių, jei Briuselis pasirinks griežtesnę protekcionistinę kryptį. Dėl to derybos tampa ne tik ekonominiu, bet ir politiniu testu, kuriame ES mėgina suderinti rinkos apsaugą, atvirą prekybą ir strateginį atsparumą.

  • ES ir JAV prekybos susitarimas artėja prie finišo: kaip Briuselis bando jį apsaugoti nuo Trumpo

    ES ir JAV prekybos susitarimas artėja prie finišo: kaip Briuselis bando jį apsaugoti nuo Trumpo

    Europos Sąjunga artėja prie sprendimo dėl transatlantinio prekybos susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis, tačiau svarbiausias iššūkis dabar – nebe susitarti su Vašingtonu, o rasti formulę, kuri išlaikytų politinius ginčus pačioje ES. Šią savaitę Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos derybininkai renkasi Strasbūre, siekdami užbaigti kompromisą.

    Diskusijų esmė – kaip vadinamąjį susitarimą padaryti atsparų JAV vidaus politikos posūkiams ir galimiems prezidento Donaldo Trumpo sprendimams. Europos Parlamentas siekia daugiau saugiklių, kad ES įsipareigojimai mažinti muitus JAV prekėms būtų aiškiai susieti su JAV įsipareigojimu riboti muitus daugumai ES eksporto iki 15 proc.

    „Per pastarąsias dienas vyko daug diskusijų ir apmąstymų, ir aš gana optimistiškas, kad rasime tvirtą kompromisą, kuris atitiks Europos interesą ir būtų atsparus Trumpo sprendimams“, – sakė Europos Parlamento prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange.

    Europos Parlamente centro kairės, liberalų ir žaliųjų grupės anksčiau kelis kartus stabdė greitą pritarimą, prašydamos aiškių mechanizmų, kurie leistų sustabdyti susitarimo taikymą, jei JAV neįvykdytų savo dalies. Tuo pat metu dalis valstybių narių ir Europos Komisija ragina užbaigti procesą kuo greičiau, baiminantis galimo JAV atsako.

    Įtampą didina ir grasinimai didinti muitus Europos automobiliams, jei ES iki nustatyto termino nepasieks susitarimo dėl įgyvendinimo. Ši rizika ypač jautri eksportuojančioms ES ekonomikoms, nes automobilių sektorius tiesiogiai priklauso nuo stabilios prieigos prie JAV rinkos.

    Tekste svarstomi keli instrumentai. Vienas jų – vadinamoji įsigaliojimo atidėjimo nuostata, pagal kurią susitarimas pilnai įsibėgėtų tik tuomet, kai JAV sumažintų muitus Europos plieno ir aliuminio gaminiams iki 15 proc., nes kai kuriais atvejais jie išlieka gerokai didesni.

    Taip pat aptariama ir galiojimo pabaigos nuostata, kuri numatytų, kad susitarimas automatiškai baigtų galioti 2028 metais, taip sumažinant ilgalaikę priklausomybę nuo nenuspėjamos JAV prekybos politikos. Kritikai ES sostinėse sako, kad tokios sąlygos tik didintų neapibrėžtumą ir atbaidytų verslą.

    Europos Komisija gegužės pradžioje pasiūlė kompromisinį modelį: suteikti Komisijai teisę sustabdyti ES muitų lengvatas, jei iki 2026 metų pabaigos JAV nesumažintų tarifų Europos metalams. Šis mechanizmas būtų tarsi automatinis saugiklis, leidžiantis reaguoti be naujų ilgų politinių derybų.

    Vis dėlto politinė aritmetika Europos Parlamente išlieka trapi. Jei kompromisas pernelyg priartėtų prie valstybių narių pozicijos ir saugiklių būtų per mažai, dokumentas rizikuoja neperžengti plenarinio balsavimo, kurio laikotarpis siejamas su birželio viduriu.

    Transatlantiniai ekonominiai ryšiai išlieka vieni svarbiausių pasaulyje, o ginčai dėl muitų greitai atsiliepia tiekimo grandinėms, investicijoms ir kainoms. Dėl to abi pusės formaliai deklaruoja norą išvengti eskalacijos, tačiau ES derybose vis labiau akcentuojama, kad susitarimas turi būti ne tik pasiektas, bet ir patikimai įgyvendinamas.

    Pasak derybose dalyvaujančių pareigūnų, siekiama kompromiso, kuris didintų gamintojų ir eksportuotojų tikrumą, net jei Briuselis negali garantuoti, kad Vašingtonas visada laikysis politinių įsipareigojimų. Galutinis rezultatas turėtų paaiškėti artimiausiuose derybų etapuose.

  • Europos Parlamente kyla ginčas dėl ES–JAV prekybos susitarimo: kodėl derybos nepaankstinamos?

    Europos Parlamente kyla ginčas dėl ES–JAV prekybos susitarimo: kodėl derybos nepaankstinamos?

    Skirtingos stovyklos dėl termino

    Europos Parlamente aštrėja nesutarimai dėl ES ir JAV prekybos susitarimo įgyvendinimo tempo. Didžiausia frakcija Europos liaudies partija siekia paankstinti kitą derybų etapą, tačiau socialistai tam nepritaria.

    Ginčas kilo po to, kai praėjusią savaitę bandymas judėti į priekį įstrigo, o dabar diskusijos persikėlė į klausimą, kada tiksliai tęsti derinimus tarp Europos Parlamento ir ES valstybių narių. Šis kalendoriaus konfliktas atskleidė platesnį požiūrių skirtumą dėl skubos.

    Socialistai laikosi gegužės 19 dienos

    Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas, Vokietijos socialdemokratas Berndas Lange, atmetė siūlymą paankstinti derybas. Jo pozicija aiški: kitas derybų raundas turi vykti gegužės 19 dieną.

    Socialistų ir demokratų frakcija argumentuoja, kad sprendimai turi būti priimami laikantis įprastų demokratinių procedūrų, o spaudimas iš už Atlanto neturėtų tapti pagrindu skubinti procesų. Frakcija taip pat remiasi pastaruoju metu JAV teisminėje sistemoje kilusiomis abejonėmis dėl plataus masto tarifų politikos teisėtumo.

    „Naujausi įvykiai parodė, kad buvome teisūs nepasiduodami amerikietiškai grasinimų kampanijai. Europos teisėkūros negali formuoti grasinantys įrašai socialiniuose tinkluose iš Vašingtono“, – sakė Berndas Lange.

    Trumpas spaudžia: liepos 4 dienos riba

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas europiečiams yra nurodęs terminą iki liepos 4 dienos galutinai užbaigti susitarimo įgyvendinimą. Pagal aptariamą schemą ES tarifai JAV prekėms būtų sumažinti iki nulio, o JAV tarifams europinėms prekėms būtų nustatyta 15 proc. riba.

    Europos liaudies partija teigia, kad verslui būtinas kuo greitesnis aiškumas, nes užsitęsęs neapibrėžtumas didina rizikas pramonei ir investicijoms. Be to, primenama, kad D. Trumpas yra viešai kėlęs grėsmę didinti muitus, įskaitant galimus 25 proc. tarifus europietiškiems automobiliams ir sunkvežimiams, jei ES nedels.

    Nors dalis europarlamentarų tikisi, kad sprendimas bus pasiektas iki JAV nustatyto termino, dabartinis ginčas rodo, jog politinis sutarimas dėl derybų tempo dar nėra garantuotas. Artimiausios savaitės taps testu, ar Parlamentas sugebės suderinti verslo lūkesčius, politinį principingumą ir išorinį spaudimą.

  • ES įspėja Trumpą: „grasinimai socialiniuose tinkluose“ nespartins prekybos susitarimo

    ES įspėja Trumpą: „grasinimai socialiniuose tinkluose“ nespartins prekybos susitarimo

    Europos Parlamento tarptautinės prekybos komiteto vadovas Berndas Lange sukritikavo Vašingtono spaudimą kuo greičiau įgyvendinti Europos Sąjungos ir JAV prekybos susitarimą. Jo teigimu, ES teisėkūros procesas negali būti diktuojamas ultimatumais ir grasinimais socialiniuose tinkluose.

    Įtampa kilo po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimų, kad ES iki liepos 4 dienos turi sumažinti tarifus JAV prekėms iki nulio, kaip numatyta praėjusiais metais pasirašytame susitarime. Kitu atveju grasinama naujais muitais Europos produkcijai, įskaitant automobilius.

    „Europos teisėkūros negalima diktuoti grasinančiais įrašais socialiniuose tinkluose iš Vašingtono“, – sakė Berndas Lange.

    Europos Parlamente kritika susitarimui išlieka stipri, nes dalis europarlamentarų jį laiko asimetrišku: ES esą susitaiko su iki 15 proc. tarifų lubomis, o kartu įsipareigoja didesnėms investicijoms JAV, kai tuo metu savo muitus amerikietiškoms prekėms mažina iki nulio. Dėl šių abejonių Parlamentas siekia papildomų saugiklių, kurie apsaugotų ES interesus, jei JAV vėl pakeistų kursą.

    Derybos tarp ES institucijų įstrigo ir dėl konkrečių Parlamento reikalavimų. Tarp jų minima galiojimo pabaigos nuostata, pagal kurią susitarimas nustotų galioti 2028 metų kovo mėnesį, taip pat mechanizmas, leidžiantis greitai pristabdyti jo taikymą, jei JAV imtųsi naujų ekonominio spaudimo priemonių.

    Teisinis neapibrėžtumas JAV

    Berndas Lange akcentavo, kad papildomi saugikliai reikalingi ir dėl augančio teisinio neapibrėžtumo JAV, susijusio su tarifų politika. Viešojoje erdvėje daugėja signalų, kad dalis tarifų sprendimų gali būti ginčijami teismuose, o tai didina riziką, jog verslas abiejose Atlanto pusėse atsidurs nuolat besikeičiančių taisyklių aplinkoje.

    „Visa tai parodo, kaip svarbu turėti stabilų europinį saugiklį“, – sakė Berndas Lange.

    Europarlamentaras pabrėžė, kad ES turi išlaikyti gebėjimą veikti greitai: laikytis susitarimo, bet kartu turėti aiškų atsako planą, jei JAV pozicija vėl keistųsi arba būtų imamasi naujų tarifų grasinimų. Jo vertinimu, priešingu atveju ES rizikuotų priimti sprendimus, kurie būtų trumparegiški ir politiškai pažeidžiami.

    Naujas derybų raundas tarp Europos Parlamento ir ES valstybių narių atstovų numatytas gegužės 19 dieną. Tikimasi, kad kompromisas galėtų būti patvirtintas birželio mėnesį, dar iki Vašingtono nurodyto termino.

  • D. Trumpas grasina 25 proc. muitu ES automobiliams: vokiečiai sako, kad taikosi į Vokietiją

    D. Trumpas grasina 25 proc. muitu ES automobiliams: vokiečiai sako, kad taikosi į Vokietiją

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė ketinantis įvesti 25 proc. muitą iš Europos Sąjungos importuojamiems automobiliams, o Europos Parlamento prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange įspėja, kad šis žingsnis gali būti nukreiptas pirmiausia prieš Vokietijos gamintojus. Pasak europarlamentaro, sprendimas neturi nei aiškaus teisinio, nei ekonominio pagrindo ir labiau primena politinį spaudimą.

    „Nėra nei teisinių, nei ekonominių priežasčių tokiems muitams. Tai iš esmės yra politiškai nukreipta prieš Vokietiją“, – sakė Berndas Lange.

    Diskusijos paaštrėjo po to, kai Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas kritikavo JAV poziciją Irano atžvilgiu ir JAV karinius veiksmus regione. JAV prezidentas savo ruožtu kaltino kai kurias Europos valstybes nepakankamai prisidedant prie Vašingtono karinių operacijų ir pranešė apie planus iš Vokietijos išvesti 5 000 JAV karių.

    Muitai gali griauti susitarimą

    Europos Parlamento atstovai primena, kad galimi 25 proc. muitai prieštarautų 2025 metų liepą paskelbtam ES ir JAV prekybos susitarimo principui, kuriame buvo numatyta 15 proc. riba automobilių tarifams. Pagal šią logiką naujas tarifas reikštų ne tik politinę eskalaciją, bet ir riziką sužlugdyti jau pasiektus įsipareigojimus.

    „Nesu tikras, kad galime taip tęsti“, – sakė Berndas Lange, vertindamas susitarimo ateitį.

    ES institucijose vis garsiau kalbama apie atsakomąsias priemones, jei JAV imtųsi vienašališkų sprendimų. Europos Sąjunga pastaraisiais metais stiprino vadinamąjį anti-prievartos priemonių rinkinį, kuris numato galimybes reaguoti į ekonominį spaudimą, įskaitant atsakomuosius muitus ar eksporto ribojimus.

    ES viduje – skirtingos stovyklos

    Pasak B. Lange, po kelių ankstesnių prekybinių ginčų ES nuotaikos tapo griežtesnės, o atsakomųjų veiksmų scenarijai dabar vertinami rimčiau. Tarp valstybių narių išlieka nesutarimų, kiek ryžtingai reikėtų spausti Vašingtoną ir kokias apsaugos priemones įrašyti į bendrus dokumentus.

    Europos Parlamente buvo siūlyta įtvirtinti papildomas saugiklines nuostatas, kad tarifų mažinimas įsigaliotų tik JAV vykdant įsipareigojimus, o pats susitarimas turėtų aiškią pabaigos datą 2028 metų kovą. Tačiau dalis ES šalių šias nuostatas vertino atsargiau, baimindamosi dar didesnės prekybos konfrontacijos.

    Vokietijai ši tema ypač jautri, nes automobilių pramonė yra vienas svarbiausių ekonomikos sektorių, o JAV rinka – reikšminga eksporto kryptis. Dėl to bet koks tarifų šuolis galėtų didinti kaštus tiek gamintojams, tiek pirkėjams, o kartu paaštrintų ir politinę įtampą tarp transatlantinių partnerių.