Tag: Bešeimininkis turtas

  • Palikai nevažiuojantį automobilį kieme? Vilniaus rajonas įspėja: iki rugsėjo 30 dienos pašalink

    Palikai nevažiuojantį automobilį kieme? Vilniaus rajonas įspėja: iki rugsėjo 30 dienos pašalink

    Vilniaus rajono savivaldybė primena, kad bendrojo naudojimo teritorijose paliktos neeksploatuojamos ir neprižiūrimos transporto priemonės bus tvarkomos, o jų savininkai raginami nedelsti. Nurodytų automobilių ir priekabos valdytojai kviečiami pasirūpinti jų pašalinimu iki 2026 metų rugsėjo 30 dienos.

    Pasak savivaldybės, apleistos transporto priemonės ne tik užima vietą daugiabučių kiemuose ir gatvėse, bet ir prisideda prie netvarkingos aplinkos. Taip pat jos gali kelti papildomų rizikų, nes ilgai nejudinami automobiliai dažniau tampa teršalų šaltiniu ar trukdo teritorijų priežiūrai.

    „Neeksploatuojamos transporto priemonės bendrojo naudojimo teritorijose ne tik užima vietą, bet ir prisideda prie netvarkingos aplinkos. Savivaldybė siekia, kad viešosios erdvės būtų tvarkingos ir patogios gyventojams, todėl raginame transporto priemonių savininkus nelaukti, kol automobilis bus nuvežtas, ir iki nustatyto termino patiems pasirūpinti jo pašalinimu. Tai padės išvengti papildomų išlaidų ir rūpesčių“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    Savivaldybė pabrėžia, kad savininkams neatsiliepusius automobilius planuojama nuvežti į laikino saugojimo aikštelę. Tokiu atveju gali būti pradėta jų pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūra, o savininkui atsiradus vėliau paprastai tenka padengti transportavimo ir saugojimo išlaidas.

    Šiuo metu raginimas aktualus kelioms Vilniaus rajono vietovėms, kur užfiksuotos neprižiūrimos transporto priemonės. Tarp jų nurodomos Buivydiškės ir Gineitiškės Zujūnų seniūnijoje, taip pat Pagiriai ir Vaidotai, kur palikti įvairių markių automobiliai bei priekaba.

    Gyventojai informuojami, kad pranešimai apie planuojamą neeksploatuojamų transporto priemonių nuvežimą paliekami ir ant pačių automobilių, taip pat skelbiami seniūnijų informaciniuose stenduose. Savivaldybė ragina nelaukti termino pabaigos ir pasirūpinti transporto priemonės išgabenimu, jei ji nebeeksploatuojama.

  • Vilnius ieško savininkų: dešimtys nuotekų tinklų gali tapti bešeimininkiais – turite laiko iki 2027

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija pranešė pradedanti procedūrą dėl statinių, kurių savininkai nežinomi arba neidentifikuoti, pripažinimo bešeimininkiais. Tokiu atveju turtas per teismą gali būti perduotas valstybės arba savivaldybės nuosavybėn.

    Skelbime nurodoma, kad daugiausia kalbama apie paviršinių nuotekų tinklus įvairiose Vilniaus vietose, įskaitant Senamiesčio, Naujininkų, Rasų ir kitus rajonus. Išvardijami konkretūs atkarpų aprašymai, siejami su šuliniais, trapais ir išleistuvais.

    Ką tai reiškia gyventojams?

    Bešeimininkio turto procedūra taikoma tada, kai realus savininkas neaiškus, o infrastruktūra egzistuoja ir yra naudojama ar daro įtaką aplinkai. Savivaldybei tai svarbu dėl tinklų priežiūros, avarijų prevencijos, atsakomybės už gedimus ir galimybės planuoti remontus.

    Nuotekų tinklai yra kritinė miesto infrastruktūra, o intensyvesnės liūtys didina apkrovas senoms ir neinventorizuotoms sistemoms. Pastaraisiais metais savivaldybės visoje Lietuvoje daugiau dėmesio skiria lietaus nuotekų valdymui, nes užlietos gatvės ir kiemai lemia žalą turtui bei eismo trikdžius.

    Iki kada galima pateikti dokumentus?

    Asmenys ar organizacijos, turintys turtinių teisių į skelbime nurodytus statinius, raginami iki 2027 metų kovo 20 dienos kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir pateikti nuosavybę ar kitas teises patvirtinančius dokumentus. Nepateikus įrodymų, savivaldybė sieks, kad turtas būtų pripažintas bešeimininkiu teismo tvarka.

    Praktikoje tai gali būti aktualu bendrijoms, įmonėms ar sklypų savininkams, kurių teritorijose istoriškai buvo įrengtos paviršinių nuotekų komunikacijos, tačiau dokumentai nebuvo tinkamai sutvarkyti. Savivaldybė pabrėžia, kad pateikus dokumentus galima išvengti situacijos, kai infrastruktūra priskiriama viešajam sektoriui.

    Kodėl savivaldybė imasi veiksmų?

    Infrastruktūros nuosavybės aiškumas leidžia nustatyti, kas atsakingas už priežiūrą, valymą, avarijų šalinimą ir investicijas. Neinventorizuoti ar „niekam nepriklausantys“ tinklai apsunkina darbų planavimą, ypač kai vyksta gatvių rekonstrukcijos ar naujų projektų derinimas.

    Savivaldybė taip pat siekia, kad miesto inžineriniai tinklai būtų tvarkomi nuosekliai ir pagal vienodus standartus. Tokiu būdu galima greičiau reaguoti į užsikimšimus, liūčių sukeltas problemas ir sumažinti aplinkos taršos riziką.

    Skelbime nurodyta, kad dėl sąrašų ir procedūrų galima kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakingus specialistus. Kontaktiniai duomenys šiame straipsnyje neskelbiami.

  • Vilniuje be šeimininkų likę atliekų konteineriai: savivaldybė keliauja į teismą

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija skelbia pradedanti procedūrą dėl komunalinių atliekų konteinerių, kurių savininkai nežinomi arba nenustatyti. Savivaldybė planuoja kreiptis į teismą, kad šis turtas būtų pripažintas bešeimininkiu ir perduotas savivaldybės nuosavybėn.

    Skelbime nurodoma, kad asmenys ar įmonės, turintys turtinių teisių į sąraše pateiktus konteinerius, gali jas pagrįsti dokumentais. Savivaldybė prašo iki 2027 metų vasario 26 dienos kreiptis į administracijos padalinį, atsakingą už atliekų tvarkymą, ir pateikti nuosavybę patvirtinančius įrodymus.

    Kodėl reikalingas teismo sprendimas?

    Bešeimininkio turto pripažinimas Lietuvoje paprastai vyksta teisiniu keliu, nes nuosavybės teisės negali būti perimamos vien administraciniu sprendimu. Teismo sprendimas leidžia aiškiai įtvirtinti, kas tampa turto valdytoju, ir išvengti ginčų, jei savininkas atsirastų vėliau.

    Praktikoje tokios situacijos dažniausiai kyla tuomet, kai pasikeičia teritorijų ar pastatų valdytojai, įmonės reorganizuojamos ar bankrutuoja, o konteineriai lieka naudoti be aiškaus nuosavybės statuso. Savivaldybei tai svarbu ir dėl atsakomybės už priežiūrą, apskaitą, remontą bei konteinerių keitimą.

    Ką tai reiškia gyventojams ir atliekų sistemai?

    Nors skelbimas pirmiausia skirtas galimiems konteinerių savininkams, tema aktuali ir gyventojams. Kai konteineriai neturi aiškaus valdytojo, sudėtingiau užtikrinti jų techninę būklę, savalaikį pakeitimą ar pritaikymą pagal rūšiavimo reikalavimus.

    Aiškus nuosavybės statusas taip pat susijęs su atliekų surinkimo infrastruktūros planavimu: konteinerių vietos derinamos, pritaikomos skirtingoms frakcijoms, o esant poreikiui pertvarkomos. Savivaldybės kontrolė šiuo atveju leidžia sistemą prižiūrėti nuosekliau ir sumažina riziką, kad dalis įrangos liks be realios atsakomybės.

    Kurie konteineriai įtraukti į sąrašą?

    Savivaldybės paskelbtame priede pateikiamas konkrečių konteinerių sąrašas su adresais, identifikaciniais numeriais ir talpomis. Tarp jų yra skirtingo tūrio konteineriai, dažniausiai kelių kubinių metrų talpos, išdėstyti įvairiose Vilniaus vietose.

    Asmenims, manantiems, kad konteineriai priklauso jiems arba jų atstovaujamai organizacijai, rekomenduojama įsivertinti turimus dokumentus. Paprastai tokiais įrodymais laikomi pirkimo dokumentai, perdavimo aktai, inventorizacijos duomenys ar kiti nuosavybės teisę patvirtinantys įrašai.

    „Kviečiame turinčius turtinių teisių į sąraše nurodytus konteinerius pateikti jas pagrindžiančius dokumentus iki 2027 metų vasario 26 dienos“, – nurodoma savivaldybės pranešime.

  • Visagine aptiko „bešeimininkių“ statinių: savivaldybė kreipsis į teismą – ką turi padaryti gyventojai?

    Visagine aptiko „bešeimininkių“ statinių: savivaldybė kreipsis į teismą – ką turi padaryti gyventojai?

    Visagino savivaldybės administracija pranešė ketinanti kreiptis į teismą dėl kelių mieste esančių statinių, kurių savininkai nėra nustatyti. Siekiama, kad jie būtų pripažinti bešeimininkiais ir perduoti savivaldybės nuosavybėn.

    Kaip nurodoma, kalbama apie viešosios infrastruktūros objektus: pėsčiųjų takus, poilsio aikšteles ir aikštelę Kosmoso gatvėje. Tokie statiniai, kai jų nuosavybė neįregistruota arba savininkas nežinomas, teisiškai negali būti pilnavertiškai tvarkomi ir planuojami ilgalaikėms investicijoms.

    Pripažinus turtą bešeimininkiu ir perėmus jį savivaldybės nuosavybėn, atsiranda aiški atsakomybė už priežiūrą, remontą ir saugumą. Praktikoje tai dažnai reiškia, kad savivaldybė gali legaliai skirti lėšas būklei gerinti, spręsti apšvietimo, dangų atnaujinimo, pritaikymo žmonėms su negalia ar eismo saugos klausimus.

    Administracija ragina asmenis, manančius turinčius turtinių teisių į nurodytą turtą, iki 2027 metų vasario 15 dienos kreiptis į savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyrių. Kartu būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės ar kitas turtines teises.

    Tokie procesai paprastai pradedami tada, kai registruose nėra aiškių duomenų apie savininką arba turtas istoriškai susiformavo kaip viešai naudojama infrastruktūra, bet nebuvo tinkamai įformintas. Savivaldybė pabrėžia, kad terminas skirtas tam, jog teisėti savininkai ar jų įpėdiniai turėtų realią galimybę įrodyti savo teises dar iki teismo sprendimo.

    Jei teismas pripažintų statinius bešeimininkiais, savivaldybė galėtų juos įtraukti į miesto tvarkymo planus ir užtikrinti nuoseklią priežiūrą. Gyventojams tai svarbu ir dėl kasdienių patogumų, ir dėl atsakomybės, kai prastos būklės infrastruktūra kelia rizikų.

  • Trakų rajone ieškomas Lentvario geležinkelio ruožo savininkas: kitaip statinys gali atitekti savivaldybei

    Trakų rajone ieškomas Lentvario geležinkelio ruožo savininkas: kitaip statinys gali atitekti savivaldybei

    Trakų rajono savivaldybė skelbia pradedanti procedūras dėl statinių, kurių savininkai nėra nustatyti arba dokumentais nepatvirtina nuosavybės teisių. Tokiais atvejais savivaldybė gali kreiptis į teismą, kad objektas būtų pripažintas bešeimininkiu ir perduotas valstybės ar savivaldybės nuosavybėn.

    Šį kartą kalbama apie geležinkelio kelio ruožą, esantį Vokės gatvėje, Lentvaryje. Savivaldybė nurodo, kad siekia aiškiai identifikuoti, kam priklauso statinys, ir ragina atsiliepti asmenis ar organizacijas, turinčias teisių į šį turtą.

    Jeigu nuosavybės ar kitos turtinės teisės nėra įregistruotos arba jų turėtojai neatsiliepia, teisės aktuose numatytas kelias yra teismo procesas dėl bešeimininkio turto. Praktikoje tai reiškia, kad vėliau tokį objektą galima perimti viešajam interesui užtikrinti, pavyzdžiui, infrastruktūros priežiūrai ar teritorijų planavimui.

    Asmenys, galintys pagrįsti nuosavybės ar kitas turtines teises į minėtą geležinkelio kelio ruožą, kviečiami iki 2026 metų lapkričio 5 dienos kreiptis į Trakų rajono savivaldybės administracijos Statybos, ūkio plėtros ir turto valdymo skyrių. Kreipiantis prašoma pateikti dokumentus, patvirtinančius turimas teises.

    Dėl informacijos pateikimo nurodomas kontaktas: Vytauto g. 33, Trakai, 3 aukštas, 322 kabinetas, telefonas (0 528) 25 048, el. paštas karina.ivanauskiene@trakai.lt. Savivaldybė pabrėžia, kad kuo anksčiau pateikiami dokumentai, tuo sklandžiau galima išvengti teisinio ginčo ir užtikrinti aiškų turto statusą.

    Trakų rajono savivaldybės informacija