Vyslos įlankoje Lenkijoje ryškėja naujas žmogaus sukurtas sausumos plotas – vadinamoji Estyjskos sala, formuojama iš grunto, iškelto gilinant ir prižiūrint laivybos kelią per Vyslos neriją. Pastaraisiais mėnesiais paskelbti vaizdo įrašai rodo, kad darbai įsibėgėja, o salos kontūrai jau aiškiai matomi net iš oro.
Sala projektuojama kaip refuliacijos teritorija – tai inžinerinis sprendimas, kai iškasamas gruntas panaudojamas naujam plotui suformuoti ir krantams sutvirtinti. Šis sprendimas taikomas daugelyje uostų ir kanalų projektų, nes leidžia sumažinti iškasų transportavimo poreikį ir kartu sukurti kontroliuojamą teritoriją gruntui išdėstyti.
Dydis įspūdingas, bet darbai ilgi
Pagal viešai skelbtus projekto parametrus, Estyjskos sala turėtų siekti apie 200 hektarų, jos perimetras – apie 5 kilometrai, o aukštis virš jūros lygio – maždaug 2–3 metrai. Sala formuojama kelių kilometrų atstumu nuo kranto ir nuo laivybos kanalo, todėl didelė dalis logistikos priklauso nuo oro ir vandens sąlygų.
Planuojama, kad galutinis statybos užbaigimas numatytas 2034 metais. Projekto dinamika priklauso nuo to, kiek grunto gaunama iš gilinimo darbų ir kiek laiko leidžia dirbti sezoniškumas, nes įlankoje žiemą pasitaiko ir ledo, kuris gali stabdyti technikos darbą.
Kas jau padaryta ir kodėl tai sudėtinga?
Dar 2020 metais numatomoje vietoje buvo įrengti konstrukciniai elementai, formuojantys būsimą elipsės formos kontūrą. Vėlesniais etapais pagrindinis darbas tapo sustiprintos „formos“ pildymas gruntu, kurį tenka tiksliai paskirstyti ir sutankinti, kad masyvas būtų stabilus ir atsparus bangavimui.
Statybas apsunkina tai, kad prieigos iš sausumos praktiškai nėra, todėl žmonės, įranga ir atsargos gabenami vandeniu. Papildomų iššūkių kelia ir santykinai nedidelis įlankos gylis, reikalaujantis specialiai parinktos technikos, o dalis montavimo ir patikros darbų tenka narams.
Pažadai aplinkai ir nerimas dėl poveikio
Oficialiai deklaruojama, kad sala turėtų atlikti kompensacinę funkciją ir ateityje tapti paukščių buveine. Tokios dirbtinės teritorijos neretai planuojamos kaip ribotos žmogaus veiklos zonos, kuriose siekiama sudaryti sąlygas perėjimui ir poilsiui migruojantiems paukščiams.
Vis dėlto aplinkosauginiai klausimai išlieka jautrūs: specialistai paprastai vertina, kaip tokie projektai keičia vandens apytaką, nuosėdų judėjimą, drumstumą ir vietines ekosistemas. Galutinis poveikis dažniausiai paaiškėja tik per ilgesnį laiką, kai susiformuoja nauja pakrančių dinamika ir stabilizuojasi dugno nuosėdos.
Pats laivybos kanalas per Vyslos neriją pradėtas naudoti 2022 metais, tačiau su juo susijusi infrastruktūra ir gilinimo darbai tęsiasi. Estyjskos salos statybos projektą įgyvendina Gdynės jūrų administracija, o generaliniu rangovu įvardijamas konsorciumas, kuriame dalyvauja „NDI“ ir „Besix“.