2026 metų pasaulio futbolo čempionato finalas vyks MetLife stadione Naujajame Džersyje, o dėmesį jis traukia ne vien sporto gerbėjams. Šis objektas dažnai minimas kaip vienas ryškesnių pavyzdžių, kaip dideliuose projektuose galima sistemingai panaudoti perdirbtas medžiagas.
MetLife stadionas yra daugiafunkcis kompleksas, kuriame rungtyniauja NFL komandos New York Giants ir New York Jets, taip pat rengiami koncertai ir kiti sporto renginiai. Jis iškilo šalia senojo Giants Stadium, kurio standartai XXI amžiaus pradžioje jau nebeatitiko poreikių.
Stadionas pastatytas greičiau
Statybos prasidėjo 2007 metų rugsėjį ir baigėsi 2010 metų balandį, darbai buvo užbaigti anksčiau nei planuota. Projekto vertė siekė apie 1,5 milijardo eurų, o į apimtį pateko ir senojo stadiono griovimas, teritorijos sutvarkymas bei privažiavimo infrastruktūra.
Stadione įrengta apie 82 500 vietų žiūrovams, o bendras plotas siekia apie 204 000 kvadratinių metrų. Taip pat suprojektuotos 217 ložių ir kelios klubinės erdvės, pritaikytos verslo klientams bei renginiams.
Didelė dalis medžiagų iš perdirbimo
Viena labiausiai aptariamų statybos istorijos detalių yra medžiagų parinkimas. Skelbiama, kad projekte panaudota apie 60 000 tonų perdirbto plieno, o dalis jo buvo gauta iš nugriauto Giants Stadium konstrukcijų.
Taip pat nurodoma, kad visi 8 000 polių, naudotų pamatams, buvo pagaminti iš pramoninio plieno laužo arba nepanaudotų polių iš naftos chemijos sektoriaus. Perdirbtos žaliavos atsirado ir žiūrovų kėdėse, taip mažinant pirminių plastiko bei metalo žaliavų poreikį.
Aplink stadioną įrengtoje aikštėje naudota apie 13 000 kubinių metrų betono su priedais, kurie siejami su mažesniu emisijų pėdsaku nei įprastos sudėties betonas. Toks sprendimas atspindi plačiau statybų sektoriuje stiprėjančią kryptį mažinti su cementu susijusias emisijas, kurios pasauliniu mastu laikomos vienu didžiausių statybinių medžiagų klimato iššūkių.
Ko ši istorija verta Europai
MetLife atvejis išryškina, kad perdirbimas statybose nėra vien viešųjų ryšių detalė, kai jis įtraukiamas į projektą nuo pat planavimo. Praktika rodo, kad didžiausią efektą duoda sprendiniai, kai iš anksto suplanuojami griovimo srautai, medžiagų rūšiavimas, logistika ir sertifikavimo reikalavimai.
Lenkijoje ir kitose regiono rinkose statybinių atliekų perdirbimą vis dar riboja ne tik ekonomika, bet ir administraciniai procesai. Verslo atstovai ne kartą atkreipė dėmesį, kad norint medžiagas perdirbti statybvietėje ar jas teisėtai paruošti pakartotiniam naudojimui, reikia sprendimų, kurie kartais užtrunka ilgiau nei pats griovimo ir statybos ciklas.
Šiuo metu Europoje vis daugiau dėmesio skiriama žiedinei ekonomikai, o statybų sektoriui keliami griežtesni reikalavimai dėl atliekų tvarkymo ir medžiagų kilmės atsekamumo. Todėl tokie projektai kaip MetLife stadionas tampa praktiniu pavyzdžiu, kaip didelės apimties infrastruktūra gali būti įgyvendinama ne tik greitai, bet ir su aiškiai pamatuojamu perdirbtų medžiagų indėliu.
Dideli sporto renginiai, tokie kaip pasaulio čempionato finalas, šiuos sprendimus tik dar labiau iškelia į viešumą. Statybų rinkai tai signalas, kad tvarumas vis dažniau bus vertinamas ne deklaracijomis, o konkrečiais skaičiais ir projektavimo pasirinkimais.