Tag: Beyond.pl

  • Lenkija taikosi į ES remiamą DI gigafabriką, bet kyla klausimas: kas pirks jos milijardinę galią?

    Lenkijoje bręsta ambicija, kokios šalis dar neturėjo: pretenduoti į vieną iš septynių Europoje planuojamų dirbtinio intelekto (DI) „gigafabrikų“. Tačiau kartu išryškėjo esminė rizika – kas po statybų pirks už milijardus kainuosiančią skaičiavimo galią.

    Kaip rašo Lenkijos portalas WNP, šalies konsorciumai dar gali teikti paraiškas pagal EuroHPC kvietimą, o ant stalo jau guli bent dvi vietinės iniciatyvos. Potencialūs investuotojai šiuo metu komplektuoja partnerius ir dėlioja verslo modelį.

    Planuojama, kad vidutinės apimties DI gigafabrikas galėtų turėti apie 75 tūkst. GPU (grafikos procesorių), reikalingų DI modeliams treniruoti ir dideliems duomenų kiekiams apdoroti. Toks projektas reiškia ne tik milžiniškas investicijas, bet ir milžinišką energijos poreikį.

    Didžiausias klaustukas – komercinis atsiperkamumas: valstybė ir Europos Komisija deklaruoja paklausą, kuri padengtų tik dalį pajėgumų, o likusią dalį tektų parduoti rinkai. Jei stambių klientų neatsirastų, rizika kristų ant privačių investuotojų pečių.

    Du galimi konsorciumai ir pasirinkta vieta

    Viena iš minimų iniciatyvų siejama su „DL Invest Group“, kuri jau pasirinko gigafabrikui vietą Silezijoje, tačiau konkretaus miesto kol kas neatskleidžia. Skelbiama, kad projektą planuojama vystyti buvusioje pramoninėje teritorijoje, panaudojant esamą infrastruktūrą.

    Bendrovė derasi su galimais partneriais Lenkijoje ir užsienyje – nuo technologijų įmonių ir mokslinių institucijų iki energetikos bei infrastruktūros žaidėjų. „DL Invest Group“ vadovas Dominikas Leszczyńskis pabrėžia siekį suburti stiprų konsorciumą su ryškiu lenkišku komponentu.

    Kita galimai svarbi kryptis – „Beyond.pl“. Įmonės vadovas Wojciech Stramski teigia, kad bendrovė jau kurį laiką dalyvauja parengiamuosiuose darbuose, tačiau kol kas analizuoja paskelbtas konkurso sąlygas, dokumentaciją ir bendradarbiavimo modelius.

    Valstybė tikina esanti pasirengusi, svarstoma speciali įstatymo tvarka

    Lenkijos valdžia tikina, kad administracinė pusė – dokumentai ir finansinės garantijos – iš esmės parengta, o tolimesnė sėkmė priklausys nuo verslo sprendimų. Skaitmenizacijos viceministras Dariusz Standerski Seime kalbėjo ir apie planus rengti specialų įstatymą, kuris supaprastintų gigafabriko statybų bei veiklos procesus.

    Vis dėlto iššūkių netrūksta: pažymima, kad įgyvendinimo grafikas gali būti įtemptas, nes nuo sutarties pasirašymo infrastruktūrai pastatyti numatytas maždaug 18 mėnesių terminas. Tai reikštų labai greitą projektavimo, tiekimo ir statybų tempą.

    Europos konkurencija taip pat aštri: vien Vokietijoje, kaip nurodoma, jau susikūrė vienuolika konsorciumų, Prancūzijoje – septyni. Be to, konkurso sąlygose akcentuojama, kad konsorciumo lyderis privalo būti Europos įmonė, nors bendradarbiavimas su partneriais iš kitų šalių galimas.

    Kas pirks skaičiavimo galią už milijardus?

    Vienas ryškiausių klausimų – paklausa. „CloudFerro“ atstovas Stanisław Krzyżanowski atkreipia dėmesį, kad viešasis sektorius (valstybė ir Europos Komisija) užtikrintų tik maždaug trečdalį paklausos, atitinkančios kapitalo investicijas. Likusi dalis turėtų būti parduodama komerciniams klientams – įmonėms, diegiančioms DI.

    Pasak jo, toks saugiklis mažina riziką, bet nepakankamai, jei nėra tvirtų garantijų dėl likusios paklausos. Dabar Europoje neva nematyti aiškaus poreikio tokiai didelei GPU apimčiai, todėl prielaida, kad paklausa sparčiai išaugs, vertinama kaip rizikinga.

    Kaip vienas scenarijų svarstomas didelių klientų pritraukimas iš už Europos ribų, įskaitant JAV technologijų gigantus. Tačiau tai kelia dilemą: jei viešai remiama infrastruktūra dirbtų daugiausia ne Europos rinkai, gali pristigti resursų pirminiam programos tikslui – stiprinti Europos DI ekosistemą ir produktyvumą.

    Energetika, suverenumas ir protestai

    Skaičiavimo pajėgumų mastą atspindi ir energijos apetitas – teigiama, kad gigafabriko poreikį būtų galima lyginti su Bydgoščiaus miesto elektros poreikiu. Viceministras Dariusz Standerski tikina, kad prijungti reikiamą galią neturėtų būti problema.

    Kitas sluoksnis – technologinė suverenystė. Vien infrastruktūros buvimas Europoje ir europietiška nuosavybė dar nereiškia nepriklausomybės, jei kritiniai komponentai ir licencijavimo modeliai priklauso nuo tiekėjų, pavyzdžiui, „Nvidia“. Kaip išeitis minima didesnė nepriklausomybė programinės įrangos lygmeniu – naudojant atvirojo kodo sprendimus.

    Tuo pat metu tokio tipo projektai kelia ir socialinę įtampą. Tekste minimi protestai 16-oje Europos šalių su šūkiu „Stop Dirty Data Centers“, o Lenkijoje kritika siejama su didelių duomenų centrų poveikiu energijos ir vandens ištekliams bei vietos bendruomenėms.

    Galutinis atsakymas, ar Lenkijai pavyks patekti į „gigantų lygą“, priklausys nuo to, ar verslui pavyks sudėlioti patikimą finansavimo ir klientų planą – vien politinės ambicijos ir europinis konkursas sėkmės negarantuoja.