CP v2

Tag: Bičių spiečius

  • Bičių spiečius sode: kada skambinti 112, o kada ieškoti bitininko – svarbiausios taisyklės

    Bičių spiečius sode: kada skambinti 112, o kada ieškoti bitininko – svarbiausios taisyklės

    Vasarą ar vėlyvą pavasarį sode netikėtai gali pasirodyti bičių spiečius: tūkstančiai vabzdžių trumpam susitelkia į gyvą kamuolį ant šakos, krūmo ar tvoros. Nors vaizdas gali išgąsdinti, dažniausiai tai nėra nuolatinis lizdas ir toks spiečius paprastai išskrenda per kelias valandas ar per 1–3 dienas.

    Spietimas yra natūralus bičių šeimos dauginimosi būdas, kai avilyje tampa per ankšta arba susiklosto sąlygos naujai šeimai atsiskirti. Dažniausiai dalis bičių su sena motinėle laikinai nutupia netoliese, kol žvalgės ieško naujos vietos įsikurti, todėl vabzdžiai tuo metu labiau susitelkę į motinėlės apsaugą nei į gynybą.

    Ką daryti pamačius spiečių?

    Svarbiausia – ramybė ir atstumas. Nereikėtų purkšti chemikalais, mojuoti, mėtyti daiktų ar kratyti šakų: tai provokuoja ir didina įgėlimų riziką, be to, bitės yra saugomi apdulkintojai, svarbūs ekosistemoms ir žemės ūkiui.

    Jei spiečius nutūpė patogioje vietoje ir netrukdo kasdieniam judėjimui, dažniausiai geriausia jo neliesti ir palaukti, kol vabzdžiai patys išskris. Jei namuose yra alergiškų žmonių, mažų vaikų ar augintinių, verta laikinai apriboti priėjimą prie tos vietos.

    Kada skambinti 112, o kada – bitininkui?

    Jeigu spiečius įsitaisė privačiame sklype ant medžio ir tiesiog „kabo“, dažniausiai pirmiausia reikėtų ieškoti bitininko. Bitininkas, turėdamas specialią dėžę spiečiui ir apsaugos priemones, gali saugiai surinkti bites ir perkelti jas į bityną.

    112 paprastai verta skambinti tada, kai situacija kelia realią grėsmę žmonėms: pavyzdžiui, jei vabzdžiai įsikūrė vaikų darželio, mokyklos, ligoninės, globos įstaigos teritorijoje, laiptinėje ar kitoje vietoje, kur dideli srautai žmonių ir nėra galimybės izoliuoti zonos. Tokiais atvejais tarnybos įvertina riziką ir parenka saugiausią sprendimą.

    Kaip atskirti bites nuo širšių ar vapsvų?

    Bičių spiečius dažniausiai primena tankų, vienoje vietoje susitelkusį gumulą, o pačios bitės paprastai nenešioja statybinių medžiagų ir nestato popierinio lizdo. Spiečius yra laikinas sustojimas, kol ieškoma naujų namų.

    Vapsvos ir širšės dažniau turi aiškų, pastovų lizdą, kuris atrodo kaip pilkai rusvas „popierinis“ darinys, dažnai įrengtas pastogėse, ertmėse ar medžių drevėse. Tokie vabzdžiai aktyviau gina lizdą, todėl priartėjus įgėlimų rizika paprastai didesnė.

    Jeigu kyla abejonių, kokie vabzdžiai tai yra, saugiausia neprisiartinti ir kreiptis į bitininką ar kenkėjų kontrolės specialistus, kurie gali identifikuoti situaciją. Kuo mažiau trikdysite vabzdžius, tuo didesnė tikimybė, kad spiečius greitai pajudės toliau be incidentų.

  • Bitininkė už grotų po iškeldinimo istorijos: Masačusetse pareigūnus bandė sustabdyti paleistu bičių spiečiumi

    JAV Masačusetso valstijoje bitininke prisistatanti Rebecca Woods nuteista po incidento, kai per teismo sprendimo dėl iškeldinimo vykdymą į kiemą buvo paleistas bičių spiečius. Teismas konstatavo, kad bitės buvo panaudotos kaip priemonė trukdyti teisėsaugai, o keli pareigūnai patyrė sužalojimų.

    Įvykis nutiko 2022 metais Longmeadow priemiestyje, kai šerifo tarnybos darbuotojai atvyko vykdyti iškeldinimo. Tuo metu į teritoriją įvažiavo visureigis su priekaba, prikrauta medinių avilių, o juos atgabenusi Woods ėmė atidarinėti dėžes su bitėmis.

    Vėliau teismo dokumentuose moteris aiškino norėjusi, kad bitės galėtų rinkti nektarą žydinčiame kraštovaizdyje, taip pat esą siekė išreikšti nepritarimą iškeldinimui. Tačiau perkeliant avilius dalis jų apvirto, ir į laisvę ištrūko šimtai bičių, kurios puolė gelti kieme buvusius žmones.

    Šerifo tarnybos duomenimis, keli pareigūnai patyrė daugybinius įgėlimus, vienas buvo sužeistas į galvą ir veidą, o dar vienam prireikė medikų pagalbos ligoninėje. Pareigūnai pabrėžė, kad situacija kėlė riziką ne tik jiems, bet ir kaimynams, ypač alergiškiems žmonėms.

    Teismas Woods skyrė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kadangi ji ilgą laiką buvo laikoma suimta be užstato, realiai už grotų, tikėtina, jai liko praleisti dar apie vieną ar dvi savaites.

    Bylos nagrinėjimas užsitęsė kelerius metus. Pasak pareigūnų, procesą apsunkino tai, kad kaltinamoji buvo praleidusi ankstesnį posėdį, vėliau rasta kitoje valstijoje ir kurį laiką nesutiko būti perduota nagrinėti bylą.

    Moteries advokatė teigė, kad Woods bandė padėti pažįstamam vyresnio amžiaus vyrui, kuris gydėsi nuo vėžio, ir neleisti jam prarasti būsto. Gynyba pabrėžė, jog tikslas buvo sustabdyti iškeldinimą, tačiau teismas vertino būtent veiksmų keliamą pavojų ir jų pasekmes.

    Per susidūrimą Woods buvo apsivilkusi bitininko apsauginį kostiumą ir, kaip teigiama byloje, mėgino pristumti avilius arčiau namo. Pareigūnai ją sulaikė, o kiemą užplūdusios bitės dar labiau komplikuodavo padėtį.

    Incidentas turėjo pasekmių ir pačioms bitėms: pareigūnai nurodė, kad žuvo tūkstančiai vabzdžių. Dalis jų buvo sutraiškyta apvirtus aviliams, o dalis žuvo po įgėlimų, nes medunešės bitės dažnai neišgyvena palikusios geluonį.

    Prisiekusieji moterį išteisino dėl kelių sunkių kaltinimų, tačiau pripažino kaltą dėl mažiau sunkių nusikalstamų veikų, susijusių su užpuolimu ir neatsargiu elgesiu. Woods kaltės nepripažįsta ir yra pateikusi apeliaciją.

    Teisininkų praktikoje ypač jautriai vertinami atvejai, kai pasipriešinimas teisėsaugai sukuria nenuspėjamą grėsmę aplinkiniams. Bičių spiečius, skirtingai nei įprastos protesto formos, gali sukelti nevaldomą situaciją minioje ir būti pavojingas dėl anafilaksijos rizikos.

    Be to, panašiose bylose dažnai atskiriama intencija nuo pasekmių: net jei teigiama, kad tikslas buvo protestas, atsakomybę lemia realus pavojus ir padaryta žala. Šiuo atveju teisėsauga akcentavo tiek pareigūnų sužalojimus, tiek riziką kaimynams ir žuvusių bičių mastą.