Kas yra bidensas?
Bidensas, dar vadinamas svyrančiu bidensu, yra šilumą mėgstantis astrinių šeimos augalas, dažniausiai auginamas kaip vienmetis. Jis formuoja ilgus, kaskadiškai svyrančius ūglius, todėl ypač tinka kabinamiems vazonams ir loveliams balkone.
Didžiausia jo puošmena – gausūs, dažniausiai ryškiai geltoni, smulkūs žiedai, kurie, esant palankioms sąlygoms, pasirodo nuo vėlyvo pavasario ir tęsiasi iki rudens. Dėl ilgo žydėjimo ir atsparumo karščiui bidensas dažnai lyginamas su pelargonijomis.
Kodėl jis tapo pelargonijų konkurentu?
Balkonų gėlininkystėje pastaraisiais metais ryškėja tendencija rinktis augalus, kurie atlaiko karščio bangas, vėją ir trumpalaikį lietų, bet vis tiek išlaiko dekoratyvumą. Bidensas šiuos kriterijus dažnai atitinka, todėl tampa patrauklia alternatyva tiems, kurie pavargo nuo reiklesnių žydinčių augalų kaprizų.
Dar vienas privalumas – bidensas gausiai vilioja apdulkintojus, todėl gali būti naudingas ir tiems, kurie balkone augina prieskoninius augalus ar uoginius augalus. Vis dėlto reikia įvertinti, kad jis greitai vešėja ir gali užimti daugiau vietos nei atrodo iš pradžių.
Kaip prižiūrėti, kad žydėtų mėnesiais?
Bidensui labiausiai tinka saulėta vieta, nors jis gali augti ir lengvame pusiau pavėsyje, tik žydėjimas paprastai būna kuklesnis. Substratas turėtų būti derlingas, laidus vandeniui, vidutiniškai drėgnas, o vazono dugne būtinas drenažas, kad neužsistovėtų vanduo.
Karštomis dienomis laistymas tampa kritinis: žemė neturi visiškai perdžiūti, nes tuomet augalas gali pradėti mesti žiedus ir pristabdyti augimą. Praktikoje tai reiškia, kad vasarą mažesniuose vazonuose gali prireikti laistyti ryte ir vakare, ypač jei balkonas orientuotas į pietus.
Ilgam ir gausiam žydėjimui svarbus reguliarus tręšimas trąšomis, skirtomis žydintiems augalams, laikantis gamintojo normų. Papildomai naudinga lengvai patrumpinti pernelyg ištįsusius ūglius sezono pradžioje ir viduryje, kad augalas sutankėtų ir sukrautų daugiau žiedų.
Bidensas nėra atsparus šalčiui, todėl rudenį vegetacija baigiasi, o kitą sezoną jis auginamas iš naujo, sėjant sėklas ar įsigyjant daigų. Dažniausiai jis laikomas gana atspariu, tačiau verta stebėti, ar neatsiranda amarų ar voratinklinių erkučių, ypač per sausras.