Ramiajame vandenyne esantys Bikar ir Bokak koraliniai atolai, mokslininkų vertinimu, priskirtini prie mažiausiai žmogaus paveiktų ekosistemų ne tik regione, bet galbūt ir visame pasaulyje.
Apie tai rašo vokiečių leidinys Spiegel, remdamasis ekspedicijų rezultatais, paskelbtais moksliniame žurnale „Frontiers in Marine Science“.
Tyrėjai šiuose atoluose fiksavo įspūdingą biologinę įvairovę: nuo milžiniškų moliuskų su dryžuotomis kriauklėmis iki žaliųjų jūrų vėžlių bei neįprastų rifinių žuvų.
Pasak mokslininkų, tokios vietos yra itin vertingos, nes leidžia pamatyti, kaip veikia gamtinės sistemos, kai žmogaus poveikis minimalus – tai svarbu siekiant geriau suprasti nykstančias ekosistemas ir jų atkūrimo galimybes.
Ką pavyko užfiksuoti ekspedicijose
Ekspedicijoms vadovavęs Havajų universiteto jūrų ekologas Alanas Friedlanderis pabrėžė, kad Bikar ir Bokak yra „lobis“ ne tik Maršalo saloms, bet ir visai planetai.
Komanda gyvūniją ir augaliją tyrė vandenyje, sausumoje ir ore. Tam buvo naudojamos povandeninės kameros, atliekami nardymai, taip pat pasitelktas povandeninis aparatas.
Tyrėjai aptiko 15 jūrų paukščių kolonijų, kuriose, jų vertinimu, vyksta arba labai tikėtina, kad vyksta, perėjimas ir veisimasis.
Taip pat buvo užfiksuotos 266 rifinių žuvų grupės ir daugiau kaip 200 grupių rūšių, gyvenančių gilesniuose vandenyse ar giluminėse zonose.
Plėšrūnai ir galimai mokslo dar neregėtos rūšys
Vienas ryškiausių radinių – 15 plėšrūnų grupių, tarp jų rykliai ir skumbrinių šeimos žuvys.
Mokslininkų teigimu, 14 iš šių užfiksuotų grupių anksčiau Maršalo salose nebuvo registruotos. Dvi jų netgi gali priklausyti rūšims, kurios iki šiol nebuvo žinomos mokslui.
Pasak A. Friedlanderio, tokie atolai suteikia retą progą stebėti „gamtos etaloną“ – tai padeda suprasti, ko neteko kitos vietovės, ir sukaupti žinių, reikalingų veiksmingesnei gamtos apsaugai.
Teritorija paskelbta jūrų rezervatu
Šie atolai priklauso Maršalo salų teritorijai, o akvatorija aplink Bikar ir Bokak paskelbta pirmuoju nacionaliniu šalies jūrų rezervatu.
Pranešama, kad jo plotas siekia apie 48 tūkst. kvadratinių kilometrų.
Mokslininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad Žemėje liko labai nedaug vietų – nuo vandenynų gelmių iki aukščiausių kalnų viršūnių, – kur žmonės nebūtų palikę savo pėdsako.