CP v2

Tag: Bilietų kainos

  • „Lufthansa“ skelbia rekordą, bet perspėja: Irano karas brangina kurą ir apkarpys pelną

    „Lufthansa“ skelbia rekordą, bet perspėja: Irano karas brangina kurą ir apkarpys pelną

    Rekordinės pajamos, bet auganti įtampa

    Vokietijos oro linijų grupė „Lufthansa“ pranešė, kad 2025 metais pasiekė didžiausias pajamas savo istorijoje – jos augo 5 proc. iki 39,6 mlrd. eurų. Bendrovė taip pat skelbė, kad veiklos pelnas, palyginti su 2024 metais, padidėjo 20 proc., o tai rodo išliekantį kelionių paklausos atsigavimą.

    Vis dėlto 2026 metų perspektyvas temdo Artimųjų Rytų eskalacija ir su ja susijęs reaktyvinių degalų brangimas. „Lufthansa“ įspėja, kad papildoma degalų sąnaudų našta 2026 metais gali siekti apie 1,7 mlrd. eurų.

    Maršrutų keitimas brangina skrydžius

    Oro erdvės apribojimai ir poreikis vengti tam tikrų regionų reiškia ilgesnius maršrutus ir didesnes degalų sąnaudas. Kartu auga įgulų darbo valandos, sudėtingėja tvarkaraščių planavimas, dažnėja techninės priežiūros ciklai, todėl didėja ir netiesioginės išlaidos.

    Tokios sąlygos ypač skaudžiai paliečia trumpųjų nuotolių skrydžius, kuriuose kuro dalis savikainoje yra didelė, o kainų lankstumas ribotas. Dėl to bendrovė ėmėsi mažinti pasiūlą, atsisakydama dalies skrydžių, ypač ten, kur eksploatuojami senesni ir mažiau efektyvūs orlaiviai.

    Skrydžių mažinimas ir įspėjimai keleiviams

    „Lufthansa“ nurodė, kad siekdama sumažinti kuro suvartojimą ir suvaldyti sąnaudas, iki spalio mėnesio planuoja atsisakyti apie 20 000 trumpųjų nuotolių skrydžių. Platesniame Europos aviacijos sektoriuje skrydžių atšaukimai taip pat tapo ryškiu signalu, kad degalų kainų šuoliai tiesiogiai veikia pasiūlą.

    Bendrovė išlieka pelninga, tačiau pripažįsta, kad kainų nepastovumas verčia peržiūrėti 2026 metų lūkesčius. Keleiviams rekomenduojama bilietus atostogų kelionėms planuoti iš anksto, nes papildomi kuro mokesčiai ir tarifų korekcijos gali būti taikomi dažniau, ypač piko laikotarpiais.

    „Esame patenkinti pirmojo ketvirčio rezultatais, tačiau dabartinė situacija verčia griežtai peržiūrėti kiekvieną svertą, leidžiantį mažinti sąnaudas, didinti efektyvumą ir valdyti rizikas. Metinis pelnas, tikėtina, bus mažesnis, nei planuota iš pradžių“, – sakė finansų vadovas Till Streichert.

    „Pirmąjį ketvirtį reikšmingai pagerinome praėjusių metų finansinius rezultatus, tačiau besitęsianti krizė Artimuosiuose Rytuose, kartu su brangstančiu kuru ir veiklos apribojimais, kelia milžiniškų iššūkių pasauliniam oro susisiekimui ir mūsų bendrovei“, – sakė „Lufthansa“ vadovas Carsten Spohr.

    „Vis dėlto esame atsparūs: tai lemia ir didesnis nei vidutinis apsidraudimas nuo kuro kainų svyravimų, ir mūsų kelių centrų bei kelių oro linijų strategija, suteikianti daugiau lankstumo maršrutų tinkle ir valdant orlaivių parką“, – pridūrė jis.

    „Lufthansa“ pabrėžia, kad ilgalaikėje perspektyvoje rizikas mažinti turėtų intensyvi orlaivių parko modernizacija. Naujesni lėktuvai paprastai sunaudoja mažiau degalų, leidžia stabiliau planuoti kaštus ir sumažina jautrumą trumpalaikiams kainų šuoliams.

    Tačiau trumpuoju laikotarpiu pagrindinis kintamasis išlieka naftos ir reaktyvinių degalų rinkos svyravimai, kurie aviacijoje tiesiogiai persiduoda į bilietų kainodarą, maršrutų planavimą ir bendrovių pelningumą. Dėl to 2026 metų vasaros sezonas, nors ir žadamas stiprus, gali būti lydimas didesnių kainų ir mažesnio skrydžių pasirinkimo kai kuriose kryptimis.

  • „Lufthansa“ rengia tarpinius degalų papildymo sustojimus: ką reiškia aviacijos kuro krizė Europoje

    „Lufthansa“ rengia tarpinius degalų papildymo sustojimus: ką reiškia aviacijos kuro krizė Europoje

    Vokietijos oro linijų grupė „Lufthansa“ svarsto galimybę dalyje maršrutų įvesti tarpinius degalų papildymo sustojimus, jei paskirties oro uostuose pritrūktų reaktyvinių degalų. Apie tokį pasirengimą, pristatydamas pirmojo ketvirčio rezultatus, pranešė grupės vadovas Carstenas Spohras.

    Tokie sustojimai leistų išlaikyti pelningiausius tolimųjų skrydžių maršrutus net ir esant sutrikusiai tiekimo grandinei. Sprendimas nėra naujas aviacijoje, tačiau pastarosiomis savaitėmis jis vėl įgauna aktualumo dėl augančios rizikos degalų tiekimui Europoje.

    Kodėl auga kuro stygiaus rizika

    Problemos šaknis siejama su tanklaivių srautų sutrikimais Hormūzo sąsiauryje, per kurį juda reikšminga dalis pasaulinės naftos ir naftos produktų prekybos. Kadangi Europa dalį reaktyvinių degalų importo gauna per šį maršrutą, bet koks ilgiau trunkantis trikdis gali greitai sumažinti komercines atsargas.

    Rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad kritinis veiksnys yra ne tik kaina, bet ir fizinis prieinamumas konkrečiuose oro uostuose. Net jei degalų bendrai sistemoje pakanka, logistika ir tiekimo grafikai gali lemti laikinus trūkumus tam tikruose regionuose.

    Kaip atrodytų tarpiniai sustojimai

    Carstenas Spohras pabrėžė, kad bendrovė dar nepasiekė taško, kai tokie sustojimai būtų privalomi, tačiau planai rengiami iš anksto. Paprasta logika tokia: jei neįmanoma saugiai pasiekti galutinio oro uosto su turimu degalų kiekiu, pasirenkamas papildymo taškas pakeliui.

    Praktikoje tai gali reikšti ilgesnę kelionės trukmę ir sudėtingesnį tvarkaraščių valdymą, nes į skrydžio planą įtraukiamas papildomas nusileidimas, aptarnavimas ant žemės ir pakilimas. Oro linijoms tai taip pat didina veiklos sąnaudas, o keleiviams gali reikšti didesnę vėlavimų riziką, ypač jei oro uostai pradeda veikti arti pajėgumų ribos.

    „Jei su turimu degalų kiekiu nepasiekiate paskirties oro uosto, tuomet tenka daryti degalų papildymo sustojimus. Mes dar ne ten, bet, žinoma, tam ruošiamės“, – sakė Carstenas Spohras.

    Ką „Lufthansa“ jau patyrė ir ko tikisi

    Bendrovės vadovas nurodė, kad praėjusią savaitę „Lufthansa“ kai kuriuose skrydžiuose buvo priversta daryti degalų papildymo sustojimus Namibijoje, nes Keiptaune, pasak jo, nebuvo degalų. Panašių atvejų, kaip teigiama, pasitaikė ir anksčiau, o tai rodo, kad problema gali būti ne vien teorinė.

    Grupės finansų vadovas Tillas Streichertas teigė, kad bent iki birželio, įskaitant ir šį mėnesį, degalų tiekimas, ypač pagrindiniuose grupės mazguose, laikomas visiškai užtikrintu. Vis dėlto, jei situacija pablogėtų, tarp galimų priemonių būtų svarstomi sustojimai atrinktuose maršrutuose į Aziją, Afriką ir kitomis kryptimis.

    Kartu „Lufthansa“ nurodo, kad bendras veiklos fonas išlieka sudėtingas dėl išaugusių reaktyvinių degalų kainų. Grupė prognozuoja, kad 2026 metais papildomos sąnaudos dėl brangesnio kuro gali siekti apie 1 700 000 000 eurų, o tai didina spaudimą bilietų kainoms ir maršrutų pelningumui.

    „Lufthansa“ skelbia, kad yra apsidraudusi daugiau nei tris ketvirtadalius reikalingo degalų kiekio, taip ribodama trumpalaikį kainų šuolių poveikį. Tačiau apsidraudimas neišsprendžia fizinio prieinamumo problemos, todėl planuojamos priemonės labiau orientuotos į operacinį atsparumą.

    Jei degalų krizė Europoje gilėtų, o laivyba per Hormūzo sąsiaurį neatsistatytų, tarpiniai sustojimai galėtų tapti dažnesniu reiškiniu. Tokiu atveju keliautojams reikėtų tikėtis ilgesnių skrydžių laikų, didesnės tvarkaraščių kaitos ir galimo bilietų brangimo, ypač tolimuosiuose maršrutuose.

  • „Lufthansa“ įspėja: Iranas brangina skrydžius – dėl kuro papildomai kainuos 1,7 mlrd. eurų

    „Lufthansa“ įspėja: Iranas brangina skrydžius – dėl kuro papildomai kainuos 1,7 mlrd. eurų

    Didžiausia Vokietijos oro linijų bendrovė „Lufthansa“ skaičiuoja, kad dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose ir išaugusių reaktyvinių degalų kainų 2026 metais patirs apie 1,7 mlrd. eurų papildomų kuro sąnaudų. Bendrovė pabrėžia, kad geopolitiniai sukrėtimai aviacijai reiškia ne tik brangesnį kurą, bet ir sudėtingesnį maršrutų planavimą.

    Pirmojo ketvirčio rezultatų pranešime „Lufthansa“ nurodė, kad yra apsidraudusi apie 80 proc. reaktyvinių degalų poreikio, tačiau likusi dalis išlieka jautri kainų šuoliams. Papildomas išlaidas bendrovė ketina kompensuoti taupymo priemonėmis ir didesnėmis pajamomis iš bilietų, tačiau pripažįsta, kad spaudimas savikainai išlieka didelis.

    „Pirmąjį ketvirtį reikšmingai pagerinome praėjusių metų finansinį rezultatą, tačiau besitęsianti krizė Artimuosiuose Rytuose, brangstantis kuras ir veiklos apribojimai kelia milžiniškų iššūkių“, – sakė „Lufthansa“ vadovas Carstenas Spohras.

    Finansiniai rodikliai atspindi ir augančią paklausą, ir didėjančias sąnaudas. „Lufthansa“ pranešė, kad pirmojo ketvirčio pajamos siekė 8,7 mlrd. eurų ir buvo 8 proc. didesnės nei prieš metus, tačiau pakoreguotas veiklos rezultatas išliko neigiamas ir sudarė 612 mln. eurų nuostolį.

    Rinkos įtampą papildo ir žaliavų bei degalų tiekimo rizikos, siejamos su pagrindiniais tranzito koridoriais, įskaitant Hormūzo sąsiaurį. Tarptautinė energetikos agentūra yra įspėjusi, kad sutrikus srautams Europa gali susidurti su reaktyvinių degalų trūkumo rizika, ypač artėjant intensyviausiam kelionių sezonui.

    „Lufthansa“ jau anksčiau ėmėsi priemonių mažinti degalų sąnaudas ir pranešė atsisakiusi 20 000 trumpųjų skrydžių, siekdama taupyti apie 40 000 tonų reaktyvinių degalų ir atsisakyti nuostolingų krypčių. Aviacijos sektoriuje tai įprasta praktika, kai brangstant kurui ir didėjant neapibrėžtumui peržiūrimi trumpi maršrutai, kuriuose konkurencija didžiausia, o marža mažiausia.

    Panašų spaudimą jaučia ir kiti Europos vežėjai. Pavyzdžiui, „EasyJet“ yra skelbusi, kad vien per kovą patyrė apie 29 mln. eurų papildomų kuro sąnaudų, o dalis vasaros sezono kuro poreikio liko neapsidraudusi, todėl jautri rinkos svyravimams.

    Aviacijos bendrovėms kuras yra viena didžiausių išlaidų eilučių, todėl net ir apsidraudimas ne visada apsaugo nuo ilgiau trunkančių kainų šuolių. Praktikoje tai dažniausiai reiškia bilietų kainų korekcijas, griežtesnę kaštų kontrolę, maršrutų optimizavimą ir didesnį dėmesį degalus taupantiems sprendimams, įskaitant efektyvesnį orlaivių parką.

  • „PKP Intercity“ ruošiasi rekordinėms kelionėms: ilgesni traukiniai ir pigesni bilietai

    „PKP Intercity“ ruošiasi rekordinėms kelionėms: ilgesni traukiniai ir pigesni bilietai

    Lenkijos keleivinių vežimų bendrovė „PKP Intercity“ paskelbė, kaip ruošiasi gegužės pradžios šventiniam laikotarpiui, kai kelionių srautai tradiciškai šokteli. Vežėjas prognozuoja itin didelį keleivių skaičių ir žada padidinti vietų pasiūlą populiariausiuose maršrutuose.

    Skelbiama, kad kasdien planuojama vykdyti daugiau nei 530 reisų, t. y. apie 60 daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Toks grafikas reiškia ne tik daugiau išvykimų, bet ir didesnę konkurenciją dėl patogių laikų bei sėdimų vietų, todėl vežėjas stiprina sąstatus.

    „PKP Intercity“ nurodo, kad papildomais vagonais bus sustiprinta apie 120 traukinių. Kai kuriuose reisuose vietų skaičius turėtų priartėti prie 700, o tai reikšmingas padidėjimas lyginant su įprastais sąstatais.

    Dalis maršrutų bus aptarnaujami dvigubai sujungtais „PesaDart“ traukiniais, kad vienu reisu būtų galima pervežti daugiau keleivių. Tokie sprendimai dažniausiai taikomi tada, kai paklausa piko valandomis pranoksta įprastą pasiūlą ir papildomų reisų įterpti nebeįmanoma dėl infrastruktūros apkrovos.

    Vežėjas taip pat grąžina sezoninį savaitgalinį reisą EIC „Jantar“ maršrutu Varšuva–Helis–Varšuva. Pirmasis reisas numatytas gegužės 1 dieną, o vėliau traukinys turėtų kursuoti likusiais gegužės savaitgaliais.

    Kartu pranešta ir apie akcinius bilietus: tam tikriems EIP ir EIC reisams bus taikomos mažesnės kainos pagal pasiūlymą „Łowcy Promo“. Pigiausi bilietai, perskaičiavus pagal suapvalintą kursą, prasideda maždaug nuo 12 eurų ir galios kelionėms balandžio 30 dieną–gegužės 4 dieną, priklausomai nuo reiso ir vietų likučio.

    „PKP Intercity“ primena, kad pernai gegužės pradžios laikotarpiu buvo pasiektas istorinis bendrovės rekordas, o geriausią dieną traukiniais keliavo 317 600 keleivių. Pastaraisiais metais geležinkelių paklausa Lenkijoje auga, o vežėjai vis dažniau didina sąstatus ir taiko dinaminio kainodaros principus, todėl ankstesnis bilietų pirkimas tampa vienu svarbiausių kelionės planavimo veiksnių.

  • „Ryanair“ vadovas įspėja: jei aviacinių degalų kainos nekis, Europoje bankrutuos vežėjai

    „Ryanair“ vadovas įspėja: jei aviacinių degalų kainos nekis, Europoje bankrutuos vežėjai

    Didžiausios Europos pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary perspėja, kad šią vasarą dalis Europos oro linijų gali neatlaikyti, jei aviacinių degalų kainos išliks aukštos. Pasak jo, degalai yra viena didžiausių vežėjų sąnaudų eilučių, todėl užsitęsęs kainų šuolis greitai persiduoda bilietų kainoms ir finansiniams rezultatams.

    M. O’Leary teigė, kad „Ryanair“ padėtis stabilesnė, nes bendrovė yra apsidraudusi maždaug 80 proc. planuojamo degalų poreikio. Toks apsidraudimas leidžia kurį laiką mažiau reaguoti į staigius rinkos pokyčius ir išlaikyti konkurencingesnes kainas, kai kiti vežėjai patiria tiesioginį smūgį sąnaudoms.

    „Jei degalų kainos išliks aukštos liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, pamatysite realių bankrotų Europoje“, – sakė M. O’Leary.

    Jis akcentavo, kad padėtį rinkoje paaštrino geopolitiniai sukrėtimai ir sutrikimai tiekimo grandinėse, kurie staigiai pakėlė reaktyvinių degalų kainas. Tarptautinės oro transporto asociacijos duomenys rodo, kad pastaraisiais mėnesiais pasaulinės reaktyvinių degalų kainos šoktelėjo iki lygių, kurie daugeliui bendrovių tampa kritiniai, ypač toms, kurios nėra užsitikrinusios kainos iš anksto.

    Įtampa juntama ir kituose Europos vežėjuose. Pavyzdžiui, „easyJet“ yra skelbusi, kad patyrė papildomų degalų sąnaudų ir dalį vasaros sezono poreikio yra apsidraudusi, tačiau likusi dalis išlieka jautri kainų svyravimams, todėl bendrovė signalizuoja apie būtinybę koreguoti tarifus. Tuo metu „Lufthansa“ grupė yra skelbusi apie skrydžių pasiūlos optimizavimą, siekdama sumažinti nuostolingus reisus ir taupyti degalus.

    Rinkoje degalų kainų rizika dažniausiai valdoma dviem būdais: apsidraudimu finansiniais instrumentais arba greitu tarifų kėlimu, tačiau pastarasis sprendimas ribojamas konkurencijos ir vartotojų jautrumo kainai. Jeigu vasaros pikas sutaptų su išlikusiu brangiu kuru, daliai bendrovių tektų rinktis tarp pelningumo aukojimo, maršrutų mažinimo ar skubių finansavimo sprendimų.

    Analitikų vertinimu, didžiausia grėsmė kyla mažesniems ar finansiškai silpnesniems vežėjams, kurių grynųjų pinigų rezervai riboti, o skolų aptarnavimo kaštai dėl aukštesnių palūkanų normų išlieka reikšmingi. Tokiu atveju brangūs degalai veikia kaip katalizatorius, paspartinantis konsolidaciją: stipresni vežėjai išgyvena, o silpnesni traukiasi iš rinkos arba tampa įsigijimo taikiniu.