Tag: Bioapsauga

  • Technologijų lyderiai įspėja dėl DI spragų: siūlo tikrinti sintetinių DNR užsakymus

    Technologijų lyderiai įspėja dėl DI spragų: siūlo tikrinti sintetinių DNR užsakymus

    Didžiausių dirbtinio intelekto kūrėjų vadovai ir biotechnologijų ekspertai Jungtinėse Valstijose ragina įteisinti privalomą sintetinių DNR užsakymų saugumo patikrą. Jų teigimu, ši rinka sparčiai auga, o dabartinės taisyklės per dažnai remiasi vien savanoriškais įmonių veiksmais.

    Sintetinė DNR – tai laboratorijose pagaminta genetinė medžiaga, kurią galima užsisakyti pagal užsakymą ir gauti kaip įprastą reagentą. Tokia technologija padeda kurti vakcinas, spartina mokslinius tyrimus ir leidžia mažoms komandoms dirbti su anksčiau tik didelėms institucijoms prieinamais įrankiais.

    Tačiau kartu išauga rizika, kad piktavaliams būtų lengviau gauti sekas, kurios teoriškai leistų atkurti pavojingus patogenus ar jų dalis. Ekspertai pabrėžia, kad didžiausia grėsmė kyla ne iš pačios technologijos, o iš nepakankamai kontroliuojamos prieigos ir galimybės anonimiškai ar per tarpininkus užsakyti jautrius komponentus.

    „Galimybė internetu užsisakyti sintetinių DNR sekų paspartino vakcinų kūrimą ir mokslo pažangą, bet kartu reikalauja aiškių saugumo taisyklių“, – rašoma kreipimesi.

    Pasirašiusieji siūlo kelias priemones, kurios, jų vertinimu, būtų veiksmingos ir mažiausiai trikdytų teisėtą veiklą. Pirmiausia tai privalomas užsakymų ir klientų patikrinimas, o taip pat privalomas duomenų fiksavimas, kad esant įtarimams būtų galima atsekti, kas, kada ir ką užsakė.

    Kreipimesi akcentuojama, kad atsekamumas veikia ir kaip prevencija: žinojimas, jog užsakymas bus registruojamas, turėtų atgrasyti nuo bandymų piktnaudžiauti. Be to, rizikingos sekos ne visada atpažįstamos „iš pirmo žvilgsnio“, todėl svarbu turėti galimybę susieti pavienius, atskirai nekaltai atrodančius užsakymus į bendrą vaizdą.

    Diskusiją paaštrina spartėjanti DI raida. Autoriai pažymi, kad naujausios sistemos vis geriau paaiškina sudėtingas laboratorines procedūras ir gali sumažinti žinių barjerą, kuris anksčiau ribojo galimybes piktavaliams planuoti biologines atakas.

    Tai ne vien JAV klausimas, nes sintetinės genetinės medžiagos užsakymai ir siuntos keliauja per sienas, o gamintojai bei tarpininkai veikia tarptautinėje rinkoje. Dėl to siūlomos priemonės vertinamos kaip potencialiai reikšmingos ir kitoms šalims, kurios siekia vienodesnių bioapsaugos standartų.

    Kas vyksta Europoje?

    Europos Komisija 2025 metais pristatė ES Biotechnologijų aktą, kuriame atkreipiamas dėmesys į augančias bioapsaugos rizikas. Dokumente pabrėžiama, kad plečiantis biotechnologijų prieinamumui didėja ir galimybės jas panaudoti neteisėtiems tikslams, o tai gali kelti rimtų grėsmių visuomenės sveikatai.

    Komisija taip pat įspėja, kad skirtingi nacionaliniai režimai arba jų nebuvimas silpnina prevenciją ir kuria nevienodas sąlygas rinkos dalyviams. Tarp jautresnių sričių įvardijamos sintetinės nukleorūgščių sekos, o kaip galimos priemonės minimas klientų tapatybės patvirtinimas ir įtartinų užsakymų pranešimas.

    Nors konkrečios taisyklės gali skirtis, kryptis panaši: tiek JAV, tiek Europoje vis dažniau keliama mintis, kad savanoriškų patikrų nebeužtenka. Augant DI pajėgumams ir biologinės inžinerijos prieinamumui, didžiausiu iššūkiu tampa balansas tarp inovacijų tempo ir realiai veikiančių saugiklių.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: mokslininkai įspėja dėl paskutinės progos turizmo Antarktidoje

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: mokslininkai įspėja dėl paskutinės progos turizmo Antarktidoje

    Retas hantaviruso protrūkis kruiziniame laive MV Hondius atkreipė dėmesį į tai, kaip turizmas gali paveikti itin trapias ekosistemas, ypač Antarktidoje. Sveikatos ekspertai pabrėžia, kad uždarose laivo erdvėse infekcijos plinta greičiau, o keliautojai gali netyčia pernešti biologinę taršą į atokias teritorijas.

    Pranešama, kad laive patvirtintos dvi su hantavirusu siejamos mirtys, dar viena mirtis tiriama kaip galimai susijusi. Laivas, išplaukęs iš Argentinos balandžio 1 dieną ir aplankęs Antarktidą bei kelias izoliuotas salas, kurį laiką buvo prie Žaliojo Kyšulio, laukiant medicininės evakuacijos ir sprendimų dėl uostų priėmimo.

    Kas yra hantavirusas?

    Hantavirusai dažniausiai plinta nuo užkrėstų graužikų, žmogui įkvėpus virusu užterštų dulkių iš išmatų, šlapimo ar seilių. Daugeliu atvejų tai nėra įprasta žmogaus į žmogų plintanti infekcija, tačiau kai kurių hantavirusų atmainų perdavimas tarp žmonių yra aprašytas, todėl protrūkiai tiriami itin atsargiai.

    Pasaulio sveikatos organizacija nurodo tirianti, ar šiame protrūkyje galėjo būti perdavimo tarp žmonių požymių. PSO epidemiologinių ir pandeminių grėsmių parengties vadovė Maria Van Kerkhove yra sakiusi, kad pirmasis užsikrėtęs asmuo tikėtina galėjo užsikrėsti dar prieš įlipdamas į laivą, o pareigūnai buvo informuoti, jog laive žiurkių nėra.

    Antarktidos turizmo bumas ir rizikos

    Antarktida pastaraisiais metais tapo viena sparčiausiai populiarėjančių tolimų krypčių, ypač tarp keliautojų, siekiančių pamatyti ledynus ir laukinę gamtą prieš klimato kaitai dar labiau pakeičiant regioną. Tarptautinės Antarktidos kelionių organizatorių asociacijos duomenimis, 2024 metais daugiau nei 80 000 turistų išsilaipino žemyne, dar apie 36 000 Antarktidą stebėjo neišlipdami iš laivų.

    Mokslininkai pabrėžia, kad didėjant srautams auga ir rizika: nuo invazinių rūšių bei mikroorganizmų įnešimo iki ligų plitimo žmonėms ir gyvūnijai. Antarktidos pusiasalis, į kurį dažniausiai keliauja ekspedicijos, laikomas vienu sparčiausiai šylančių regionų pasaulyje, todėl bet kokie papildomi trikdžiai gali turėti ilgalaikių pasekmių.

    Bioapsauga ir taisyklės, kurios ne visada spėja paskui rinką

    Turizmo operatoriai paprastai taiko griežtas bioapsaugos priemones: valomi ir dezinfekuojami batai, drabužiai bei įranga, kad į krantą nepatektų sėklos, vabzdžiai ar dirvožemio dalelės. Buvusi ekspedicijų gidė ir Antarktidos teisės specialistė Hanne Nielsen yra atkreipusi dėmesį, kad net batų raišteliuose ir siūlėse gali kauptis medžiagos, galinčios pernešti mikroorganizmus.

    Vis dėlto ekspertai sako, kad dabartinis reguliavimas, sukurtas gerokai mažesniems turistų srautams, ne visada atitinka rinkos augimo tempą. Aplinkosaugos organizacijos Antarctic and Southern Ocean Coalition vadovė Claire Christian yra pabrėžusi, kad Antarktidos lankymas turėtų būti reguliuojamas taip pat atsakingai kaip ir kitos jautrios pasaulio gamtinės teritorijos.

    „Antarktidoje paliktas pėdsakas gali išlikti ir po 50 metų“, – sakė C. Christian.

    Ekspertai taip pat primena, kad kruiziniuose laivuose ne kartą fiksuoti infekcijų protrūkiai, pavyzdžiui, noroviruso, o COVID-19 pandemijos pradžioje kruizinis laivas Diamond Princess tapo vienu ryškiausių ankstyvųjų židinių. Dėl to Antarktidos turizmas vis dažniau vertinamas ne tik kaip klimato ir gamtosaugos, bet ir kaip visuomenės sveikatos rizikos klausimas.