Tag: Bioapsauga

  • Billas Gatesas perspėja dėl kibernetinių ir bioatakų: reguliuoti DI bus sunkiau nei branduolines derybas

    „Microsoft“ įkūrėjas ir filantropas Billas Gatesas perspėja, kad dirbtinis intelektas (DI) gali tapti įrankiu ne tik verslui ar mokslui, bet ir piktavaliams, galintiems surengti kibernetines ar biologines atakas dideliu mastu. Jo teigimu, tarptautinis DI reguliavimas bus itin sudėtingas, tačiau delsimas didina riziką, kad rimtos krizės įvyks anksčiau, nei bus sutarta dėl saugiklių.

    Interviu JAV žiniasklaidai Gatesas pabrėžė, kad technologijų pažanga pasiekė etapą, kai mažos grupės, turinčios prieigą prie pažangių DI modelių, teoriškai gali atlikti tai, kas anksčiau buvo įmanoma tik valstybėms. Didžiausia problema, anot jo, yra ta, kad DI ne visada galima „paprastai išjungti“ kaip įprastą sistemą, o jo poveikis gali būti išskaidytas per daugybę paslaugų ir infrastruktūros grandžių.

    Kas kelia didžiausią nerimą?

    Gateso vertinimu, didžiausia grėsmė kyla tuomet, kai pažangūs modeliai atsiduria blogų ketinimų turinčių žmonių rankose. Tokiais atvejais DI gali pagreitinti kenkėjiškų programų kūrimą, padėti ieškoti sistemų pažeidžiamumų ar automatizuoti dezinformacijos kampanijas, kurios išnaudoja visuomenės įtampas.

    Dar jautresnė sritis – biologinė sauga, kur DI potencialiai gali sumažinti barjerus planuojant pavojingus eksperimentus ar ieškant būdų apeiti saugumo protokolus. Nors reali rizika priklauso nuo daugybės veiksnių, įskaitant prieigą prie laboratorinės infrastruktūros, Gatesas ragina DI kūrimą vertinti kaip nacionalinio ir tarptautinio saugumo klausimą.

    „Vienintelis klausimas – ar tai padarysime prieš didelio masto kibernetinę ar biologinę ataką, ar po jos“, – sakė Billas Gatesas.

    Reguliavimo dilema: greitis prieš saugumą

    Gatesas ragina JAV imtis iniciatyvos ir stumti DI reguliavimo principus į tarptautinį lygmenį, nes atskirų valstybių taisyklės lengvai apėjamos globalioje skaitmeninėje rinkoje. Jo požiūriu, reikalingi bendri standartai, apimantys modelių testavimą, rizikos vertinimą, incidentų atskleidimą ir atsakomybės mechanizmus, kai DI panaudojamas žalingai.

    Pastaruoju metu DI saugumo tema aštrėja ir dėl to, kad net tarpusavyje konkuruojančios bendrovės ima ieškoti bendrų taisyklių. Viešojoje erdvėje dažniau kalbama apie nepriklausomą priežiūrą, modelių auditus ir privalomas procedūras prieš pateikiant ypač galingus modelius plačiajai rinkai.

    Tuo pat metu reguliavimo idėjos susiduria su politiniu pasipriešinimu. JAV politinėje diskusijoje dalis lyderių laikosi pozicijos, kad griežtesnės taisyklės gali sulėtinti inovacijas ir mažinti ekonominį konkurencingumą, o rinkos lūkesčiai dėl DI proveržio esą tapo svarbiu augimo veiksniu.

    Kodėl tai svarbu Europai ir Lietuvai?

    Nors Gateso komentarai skamba JAV kontekste, DI rizikos valdymas vis labiau tampa tarptautiniu klausimu, aktualiu ir Europai. Europos Sąjungoje didelis dėmesys skiriamas tam, kad pažangios sistemos būtų diegiamos su aiškiais atsakomybės ir saugumo reikalavimais, ypač srityse, kurios gali paveikti infrastruktūrą, sveikatą ar demokratinius procesus.

    Lietuvai, kaip mažai ir skaitmenizuotai valstybei, kibernetinis atsparumas yra kritiškai svarbus: nuo viešųjų paslaugų iki energetikos ir finansų sektoriaus. Todėl diskusija apie DI saugumą neišvengiamai palies ne tik technologijų įmones, bet ir valstybės institucijas, kritinės infrastruktūros valdytojus bei švietimo sistemą, kuri ruošia specialistus naujai rizikų aplinkai.

  • „OpenAI“ remia dvišalį JAV planą dėl DI biograsmių: trys įstatymai apie duomenis ir standartus

    „OpenAI“ pareiškė remianti tris JAV Kongrese rengiamus dvišalius įstatymų projektus, kuriais siekiama sumažinti riziką, kad pažangūs DI modeliai galėtų sustiprinti biologinių ginklų ar sintetinių virusų grėsmę. Bendrovė pabrėžia, kad svarbiausia kryptis yra saugūs, standartizuoti biologiniai duomenys ir aiškios taisyklės, kaip kurti gynybines technologijas.

    Pasak bendrovės, siūlymai orientuoti ne tik į draudimus ar ribojimus, bet ir į praktinę infrastruktūrą, reikalingą anksti aptikti biograsmes, jas modeliuoti ir kurti atsakomąsias priemones. DI čia matomas kaip dvejopas veiksnys: jis gali padėti mokslui ir sveikatos apsaugai, bet kartu gali būti panaudotas piktavališkai.

    Trys projektai: nuo prieigos iki standartų

    „OpenAI“ nurodo remianti Web of Biological Data Act, AI-Ready Bio-Data Standards Act ir SCALE Biology Act projektus. Nors jų tikslai skiriasi, bendra kryptis yra sukurti tvarką, kuri leistų biologinius duomenis naudoti saugiai, suderinamai ir patikimai, ypač kai jie tampa pagrindu DI įrankiams.

    Pagal šiuos siūlymus didesnis vaidmuo tektų JAV Nacionaliniam standartų ir technologijų institutui, kuris turėtų kurti biologinių duomenų matavimo ir kokybės standartus bei gaires, kaip saugiai plėtoti biotechnologijas ir mažinti piktnaudžiavimo riziką. Taip pat numatoma ir centralizuotesnė prieiga prie dalies biologinių duomenų, kad jie būtų lengviau randami ir panaudojami gynybiniams sprendimams.

    Šalininkai akcentuoja, kad „DI paruošti“ duomenys nėra vien patogumo klausimas. Jei duomenys nesuderinami, neaiškios kilmės ar prastos kokybės, kyla rizika, kad DI sistemos pateiks klaidingas išvadas, o kritinėse srityse, tokiose kaip bioapsauga, tai gali reikšti pavėluotą reakciją ar neteisingai parinktas priemones.

    Kodėl bioapsauga tapo DI politikos centru?

    Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje dažnėja diskusijos, kad DI gali palengvinti žinių paiešką ir eksperimentų planavimą net ir jautriose biologijos srityse. Dėl to politikos formuotojai vis dažniau ieško būdų, kaip suderinti mokslinių inovacijų skatinimą su saugumo užtikrinimu, ypač kai kalbama apie dvigubos paskirties tyrimus.

    „OpenAI“ atstovas Richardas Johnsonas pabrėžė, kad būtina matyti dvi puses: rizikos mažinimą ir realią pagalbą gynėjams.

    „Turime rūpintis ir sauga, ir rizika, bet taip pat turime galvoti, kaip įrankius pateikti tiems, kurie gina“, – sakė R. Johnsonas.

    Pasak jo, vienas esminių aspektų yra gebėjimas nuolat vertinti, kaip kinta DI modelių galimybės ir kokią tai įtaką gali turėti bioapsaugai. Tai reikštų ne vien bendras deklaracijas, o praktiškus metodus, leidžiančius palyginti technologinę pažangą su rizikos valdymo priemonėmis ir užtikrinti, kad jos neatsiliktų.

    Pramonės pozicijos kinta

    „OpenAI“ parama šiems projektams siejasi su platesne tendencija, kai technologijų bendrovės aktyviau įsitraukia į teisėkūrą, ypač dėl aukštos rizikos DI taikymų. Greta bioapsaugos vis dažniau keliami ir kiti reikalavimai, pavyzdžiui, nepriklausomi saugos vertinimai ar aiškesni standartai, kaip testuoti pažangius modelius prieš juos diegiant plačiai.

    Tuo pat metu dalis sektoriaus lyderių viešai ragina atsargiau vertinti DI plėtros tempą, argumentuodami, kad kai kurios rizikos, įskaitant biologines, gali augti greičiau nei visuomenės pasirengimas jas suvaldyti. Todėl Kongrese aptariami projektai pristatomi kaip bandymas sukurti taisyklių ir duomenų pagrindą, kuris leistų geriau pasiruošti tiek natūralioms, tiek sintetinių grėsmių formoms.

    Jei šie siūlymai būtų priimti, jie galėtų tapti vienu iš pirmųjų atvejų, kai DI rizikų valdymas bioapsaugos srityje būtų grindžiamas ne tik bendromis rekomendacijomis, bet ir konkrečiais duomenų standartais, institucine atsakomybe bei aiškesne prieigos architektūra.

  • Technologijų lyderiai įspėja dėl DI spragų: siūlo tikrinti sintetinių DNR užsakymus

    Technologijų lyderiai įspėja dėl DI spragų: siūlo tikrinti sintetinių DNR užsakymus

    Didžiausių dirbtinio intelekto kūrėjų vadovai ir biotechnologijų ekspertai Jungtinėse Valstijose ragina įteisinti privalomą sintetinių DNR užsakymų saugumo patikrą. Jų teigimu, ši rinka sparčiai auga, o dabartinės taisyklės per dažnai remiasi vien savanoriškais įmonių veiksmais.

    Sintetinė DNR – tai laboratorijose pagaminta genetinė medžiaga, kurią galima užsisakyti pagal užsakymą ir gauti kaip įprastą reagentą. Tokia technologija padeda kurti vakcinas, spartina mokslinius tyrimus ir leidžia mažoms komandoms dirbti su anksčiau tik didelėms institucijoms prieinamais įrankiais.

    Tačiau kartu išauga rizika, kad piktavaliams būtų lengviau gauti sekas, kurios teoriškai leistų atkurti pavojingus patogenus ar jų dalis. Ekspertai pabrėžia, kad didžiausia grėsmė kyla ne iš pačios technologijos, o iš nepakankamai kontroliuojamos prieigos ir galimybės anonimiškai ar per tarpininkus užsakyti jautrius komponentus.

    „Galimybė internetu užsisakyti sintetinių DNR sekų paspartino vakcinų kūrimą ir mokslo pažangą, bet kartu reikalauja aiškių saugumo taisyklių“, – rašoma kreipimesi.

    Pasirašiusieji siūlo kelias priemones, kurios, jų vertinimu, būtų veiksmingos ir mažiausiai trikdytų teisėtą veiklą. Pirmiausia tai privalomas užsakymų ir klientų patikrinimas, o taip pat privalomas duomenų fiksavimas, kad esant įtarimams būtų galima atsekti, kas, kada ir ką užsakė.

    Kreipimesi akcentuojama, kad atsekamumas veikia ir kaip prevencija: žinojimas, jog užsakymas bus registruojamas, turėtų atgrasyti nuo bandymų piktnaudžiauti. Be to, rizikingos sekos ne visada atpažįstamos „iš pirmo žvilgsnio“, todėl svarbu turėti galimybę susieti pavienius, atskirai nekaltai atrodančius užsakymus į bendrą vaizdą.

    Diskusiją paaštrina spartėjanti DI raida. Autoriai pažymi, kad naujausios sistemos vis geriau paaiškina sudėtingas laboratorines procedūras ir gali sumažinti žinių barjerą, kuris anksčiau ribojo galimybes piktavaliams planuoti biologines atakas.

    Tai ne vien JAV klausimas, nes sintetinės genetinės medžiagos užsakymai ir siuntos keliauja per sienas, o gamintojai bei tarpininkai veikia tarptautinėje rinkoje. Dėl to siūlomos priemonės vertinamos kaip potencialiai reikšmingos ir kitoms šalims, kurios siekia vienodesnių bioapsaugos standartų.

    Kas vyksta Europoje?

    Europos Komisija 2025 metais pristatė ES Biotechnologijų aktą, kuriame atkreipiamas dėmesys į augančias bioapsaugos rizikas. Dokumente pabrėžiama, kad plečiantis biotechnologijų prieinamumui didėja ir galimybės jas panaudoti neteisėtiems tikslams, o tai gali kelti rimtų grėsmių visuomenės sveikatai.

    Komisija taip pat įspėja, kad skirtingi nacionaliniai režimai arba jų nebuvimas silpnina prevenciją ir kuria nevienodas sąlygas rinkos dalyviams. Tarp jautresnių sričių įvardijamos sintetinės nukleorūgščių sekos, o kaip galimos priemonės minimas klientų tapatybės patvirtinimas ir įtartinų užsakymų pranešimas.

    Nors konkrečios taisyklės gali skirtis, kryptis panaši: tiek JAV, tiek Europoje vis dažniau keliama mintis, kad savanoriškų patikrų nebeužtenka. Augant DI pajėgumams ir biologinės inžinerijos prieinamumui, didžiausiu iššūkiu tampa balansas tarp inovacijų tempo ir realiai veikiančių saugiklių.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: mokslininkai įspėja dėl paskutinės progos turizmo Antarktidoje

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: mokslininkai įspėja dėl paskutinės progos turizmo Antarktidoje

    Retas hantaviruso protrūkis kruiziniame laive MV Hondius atkreipė dėmesį į tai, kaip turizmas gali paveikti itin trapias ekosistemas, ypač Antarktidoje. Sveikatos ekspertai pabrėžia, kad uždarose laivo erdvėse infekcijos plinta greičiau, o keliautojai gali netyčia pernešti biologinę taršą į atokias teritorijas.

    Pranešama, kad laive patvirtintos dvi su hantavirusu siejamos mirtys, dar viena mirtis tiriama kaip galimai susijusi. Laivas, išplaukęs iš Argentinos balandžio 1 dieną ir aplankęs Antarktidą bei kelias izoliuotas salas, kurį laiką buvo prie Žaliojo Kyšulio, laukiant medicininės evakuacijos ir sprendimų dėl uostų priėmimo.

    Kas yra hantavirusas?

    Hantavirusai dažniausiai plinta nuo užkrėstų graužikų, žmogui įkvėpus virusu užterštų dulkių iš išmatų, šlapimo ar seilių. Daugeliu atvejų tai nėra įprasta žmogaus į žmogų plintanti infekcija, tačiau kai kurių hantavirusų atmainų perdavimas tarp žmonių yra aprašytas, todėl protrūkiai tiriami itin atsargiai.

    Pasaulio sveikatos organizacija nurodo tirianti, ar šiame protrūkyje galėjo būti perdavimo tarp žmonių požymių. PSO epidemiologinių ir pandeminių grėsmių parengties vadovė Maria Van Kerkhove yra sakiusi, kad pirmasis užsikrėtęs asmuo tikėtina galėjo užsikrėsti dar prieš įlipdamas į laivą, o pareigūnai buvo informuoti, jog laive žiurkių nėra.

    Antarktidos turizmo bumas ir rizikos

    Antarktida pastaraisiais metais tapo viena sparčiausiai populiarėjančių tolimų krypčių, ypač tarp keliautojų, siekiančių pamatyti ledynus ir laukinę gamtą prieš klimato kaitai dar labiau pakeičiant regioną. Tarptautinės Antarktidos kelionių organizatorių asociacijos duomenimis, 2024 metais daugiau nei 80 000 turistų išsilaipino žemyne, dar apie 36 000 Antarktidą stebėjo neišlipdami iš laivų.

    Mokslininkai pabrėžia, kad didėjant srautams auga ir rizika: nuo invazinių rūšių bei mikroorganizmų įnešimo iki ligų plitimo žmonėms ir gyvūnijai. Antarktidos pusiasalis, į kurį dažniausiai keliauja ekspedicijos, laikomas vienu sparčiausiai šylančių regionų pasaulyje, todėl bet kokie papildomi trikdžiai gali turėti ilgalaikių pasekmių.

    Bioapsauga ir taisyklės, kurios ne visada spėja paskui rinką

    Turizmo operatoriai paprastai taiko griežtas bioapsaugos priemones: valomi ir dezinfekuojami batai, drabužiai bei įranga, kad į krantą nepatektų sėklos, vabzdžiai ar dirvožemio dalelės. Buvusi ekspedicijų gidė ir Antarktidos teisės specialistė Hanne Nielsen yra atkreipusi dėmesį, kad net batų raišteliuose ir siūlėse gali kauptis medžiagos, galinčios pernešti mikroorganizmus.

    Vis dėlto ekspertai sako, kad dabartinis reguliavimas, sukurtas gerokai mažesniems turistų srautams, ne visada atitinka rinkos augimo tempą. Aplinkosaugos organizacijos Antarctic and Southern Ocean Coalition vadovė Claire Christian yra pabrėžusi, kad Antarktidos lankymas turėtų būti reguliuojamas taip pat atsakingai kaip ir kitos jautrios pasaulio gamtinės teritorijos.

    „Antarktidoje paliktas pėdsakas gali išlikti ir po 50 metų“, – sakė C. Christian.

    Ekspertai taip pat primena, kad kruiziniuose laivuose ne kartą fiksuoti infekcijų protrūkiai, pavyzdžiui, noroviruso, o COVID-19 pandemijos pradžioje kruizinis laivas Diamond Princess tapo vienu ryškiausių ankstyvųjų židinių. Dėl to Antarktidos turizmas vis dažniau vertinamas ne tik kaip klimato ir gamtosaugos, bet ir kaip visuomenės sveikatos rizikos klausimas.