Vasaros pabaigoje ir ankstyvą rudenį vynmedžiai ima ruoštis poilsiui, tačiau būtent tada dažniau suaktyvėja ir grybinės ligos. Vėsesnės naktys, trumpesnės dienos ir ilgiau ant lapų išsilaikanti drėgmė sudaro palankias sąlygas infekcijoms, kurios gali silpninti augalą ir paveikti kito sezono derlių.
Vienas iš dažniausiai aptariamų natūralių būdų profilaktikai – sausos garstyčios, dar vadinamos garstyčių milteliais. Garstyčių sėklose esančios medžiagos, ypač glikozinolatai, suardžius audinius virsta junginiais, kurie pasižymi antibakterinėmis ir priešgrybinėmis savybėmis. Dėl šio efekto žemdirbystėje dažnai minimas terminas biofumigacija, kai tam tikri augaliniai junginiai padeda mažinti nepageidaujamų dirvos organizmų aktyvumą.
Mokslinėje literatūroje nagrinėta, kad garstyčių grupės augalų liekanos ar sėklų produktai gali prisidėti prie dirvos patogenų kontrolės, įskaitant su vynmedžiais siejamas šaknų ir kamieno ligas. Vis dėlto tyrimų rezultatai priklauso nuo dirvos tipo, drėgmės, temperatūros, naudojamos medžiagos kiekio ir to, ar taikomos papildomos apsaugos priemonės.
Kaip naudoti garstyčių miltelius?
Praktikoje dažniausiai rekomenduojama pradžioje lengvai supurenti dirvą aplink vynmedį maždaug 10–15 centimetrų gyliu. Tuomet ant dirvos paviršiaus tolygiai paskleidžiamas maždaug vienas valgomasis šaukštas garstyčių miltelių ir jie švelniai įmaišomi į viršutinį žemės sluoksnį.
Tokį veiksmą patariama atlikti vieną kartą per sezoną, nes per didelis kiekis gali ne padėti, o sutrikdyti dirvos mikroorganizmų pusiausvyrą. Jei dirva lengva ir greitai perdžiūsta, svarbu nepadauginti ir nepamiršti, kad dirvos gyvybingumui itin reikalinga organinė medžiaga, kompostas bei mulčias.
Ką dar svarbu padaryti rudenį?
Garstyčių milteliai neturėtų būti vienintelė priemonė. Vynmedžiams didelę reikšmę turi tvarkingas genėjimas, geresnė oro cirkuliacija lajoje ir sanitarija, kai surenkami nukritę lapai bei pašalinamos pažeistos augalo dalys, nes ant jų gali išlikti ligų sukėlėjai.
Taip pat svarbu subalansuotas tręšimas: sezono pabaigoje reikėtų vengti perteklinio azoto, kuris skatina minkštą, lengviau pažeidžiamą augimą. Jei vynmedžiai serga kasmet, verta pasikonsultuoti su augalų apsaugos specialistu ir įvertinti, ar būtinos registruotos priemonės, ypač kai pasireiškia miltligė, netikroji miltligė ar kitos grybinės ligos.
Natūralios priemonės gali būti naudingos kaip papildomas žingsnis, tačiau geriausią rezultatą dažniausiai duoda kelių sprendimų derinys. Saikingas garstyčių miltelių panaudojimas, kartu su higiena ir tinkama priežiūra, gali padėti sumažinti rizikas ir sustiprinti vynmedį prieš žiemą.