Tag: Biogazas

  • Vengrija ruošiasi biomethano šuoliui: per kelerius metus planuoja 20–25 stambias gamyklas

    Vengrija ruošiasi biomethano šuoliui: per kelerius metus planuoja 20–25 stambias gamyklas

    Vengrija artimiausiais metais planuoja reikšmingą biomethano plėtrą ir svarsto galimybes į dujų tinklą integruoti daugiau atsinaujinančių dujų. Budapešte vykusiame Biogazo viršūnių susitikime sektoriaus atstovai teigė, kad šalyje realiai veikia apie 50 biogazo jėgainių, o dar panašus skaičius įrenginių yra susiję su nuotekų valymu.

    Pasak Vengrijos Nacionalinės biomethano, biogazo ir bioenergijos pramonės asociacijos eksperto Ádámo Ragonczos, biomethano gamyba šiuo metu siekia apie 5,4 mln. kubinių metrų per metus ir ją užtikrina tik dvi gamyklos. Tuo pat metu šalies tikslas iki 2030 metų yra pasiekti 180 mln. kubinių metrų per metus, todėl ypač akcentuojamas energetikos ir žemės ūkio sektorių bendradarbiavimas.

    Kas stabdo projektus?

    Šiuo metu Vengrija pagamina apie 200 mln. kubinių metrų biogazo per metus, daugiausia naudojamo elektros gamybai. Iki 2030 metų siekiama šį kiekį padidinti iki 600 mln. kubinių metrų, tačiau prioritetu įvardijamas biomethanas, o esamos biogazo jėgainės turėtų toliau veikti.

    Įvardijama, kad per artimiausius kelerius metus šalyje galėtų būti pastatyta 20–25 didesnės biomethano gamyklos. Vis dėlto rinkos dalyviai pabrėžia, jog vien tik tikslų nepakanka, reikia aiškesnių investicinių signalų ir veikiančių kainodaros mechanizmų.

    Dujų tinklas ar elektros tinklas?

    Gas Infrastructure Europe (GIE) atstovas Jakubas Przyborowiczius atkreipė dėmesį į neatitikimus Europos Sąjungos reguliavime: ambicingi biomethano tikslai, įskaitant REPowerEU kryptį, ne visada atsispindi infrastruktūros planavimo ir finansavimo logikoje. Tai, jo teigimu, apsunkina ilgalaikių investicijų planavimą.

    Jo pateikta analizė rodo, kad biomethano integravimas į esamą dujų tinklą gali pareikalauti gerokai mažesnių investicijų nei elektros tinklų plėtra. Skaičiuojama, kad dujų infrastruktūros pritaikymo poreikis galėtų siekti apie 2,5 mlrd. eurų, o tai, anot pranešėjo, būtų keliasdešimt kartų pigiau nei analogiška elektros tinklų plėtra.

    Didelis susidomėjimas, mažai sutarčių

    Vengrijos perdavimo sistemos operatoriaus FGSZ verslo plėtros vadovas Gáboras Miklósas Dudás teigė, kad pastaruoju metu daugėja užklausų dėl prisijungimo prie tinklo. Operatorius, pasak jo, pateikė siūlymus teisėkūrai, dalis jų priimti, o FGSZ paskirtas koordinuoti prisijungimo prašymų procesą.

    „Šiuo metu turime apie 13–15 prašymų, tačiau dar nepasiekėme prisijungimo sutarčių etapo“, – sakė Gáboras Miklósas Dudás.

    Jo teigimu, rengiami techniniai reikalavimai, tačiau daug kas priklauso nuo pačių pareiškėjų pasirengimo pereiti prie praktinių sprendimų. Jis taip pat nurodė, kad šiuo metu prie tinklo jau prijungtos dvi biomethano gamyklos, o dar vienos prijungimas turėtų įvykti artimiausiu metu.

    Reguliacinę aplinką aptaręs „Bureau Veritas“ atstovas Indy Vatteroth pabrėžė, kad biomethano ir atsinaujinančių dujų sektoriuje taisyklių daugėja ir jos griežtėja. Esminiais tampa atsinaujinančios kilmės įrodymai, kilmės garantijos, emisijų patikra bei matavimo ir sertifikavimo grandinės, kurios, tikėtina, bus dar detalesnės.

    „MVM ONEnergy“ atstovas Zsoltas Borsányi akcentavo, kad dabartinėje rinkos ir reguliacinėje aplinkoje kainodaros mechanizmai, susieti su atsinaujinančiais tikslais, neveikia taip, kad skatintų realią rinkos plėtrą. Jo vertinimu, su Jedlik Ányos programa siejama daug projektų ir investicijų apimčių, tačiau didelė dalis jų dar neperėjo į įgyvendinimo stadiją, todėl rinka išlieka vangoka.

    Ekspertų vertinimu, Vengrijos planams svarbiausia bus užtikrinti nuoseklias taisykles, greitesnį prisijungimo procesą ir aiškesnę paklausos pusę, kad projektai nevirstų vien paraiškomis. Jei šie elementai susidėlios, biomethanas gali tapti reikšminga energetikos ir žemės ūkio jungtimi, mažinančia iškastinių dujų poreikį.

  • Piramidės formos sąvartynas tapo metano rekordininku: gyventojai skundžiasi musėmis

    Piramidės formos sąvartynas tapo metano rekordininku: gyventojai skundžiasi musėmis

    Čilėje esantis Loma Los Colorados sąvartynas, iš tolo primenantis piramidę, įvardytas kaip didžiausias pasaulyje žmogaus sukurtas metano emisijų taškas. Tokią išvadą pateikė Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) sistema, remdamasi palydoviniais stebėjimais ir naujausiais duomenų atnaujinimais.

    Sąvartynas yra apie 60 kilometrų į šiaurę nuo Santjago ir priima atliekas iš teritorijos, kurioje gyvena daugiau nei 7 mln. žmonių. Ekspertai pabrėžia, kad tokie megateršėjai daro įtaką ne tik vietos oro kokybei, bet ir klimato kaitai, nes metanas trumpuoju laikotarpiu šildo atmosferą gerokai stipriau nei anglies dioksidas.

    Kiek metano išmeta sąvartynas?

    UNEP skaičiavimu, suspausta atliekų masė per metus gali sugeneruoti apie 102 667 tonas metano. Toks kiekis prilyginamas beveik 2 mln. automobilių metinėms emisijoms, vertinant pagal bendrą klimato poveikį.

    UNEP duomenimis, šis sąvartynas išsiskiria ir tuo, kad jo emisijos reikšmingai lenkia kitus didžiausius taškus, tarp jų ir kai kuriuos naftos bei dujų infrastruktūros objektus. Tai dar kartą parodo, kad atliekų sektorius kai kuriose šalyse gali būti ne mažiau svarbus nei energetika.

    Gyventojų kasdienybė šalia sąvartyno

    Šalia sąvartyno gyvenantys žmonės pasakoja apie nuolatinį kvapą ir muses, kurios ypač suaktyvėja šiltesniu laikotarpiu. Vietos gyventojai teigia, kad diskomfortas juntamas ištisą parą, o situacija kelia bejėgiškumo jausmą.

    „Tai apsunkina gyvenimą visą parą. Tai nėra malonu“, – sakė netoli sąvartyno gyvenantis Patricio Salgado.

    Biogazas ir ginčas dėl matavimų

    Sąvartyną valdanti bendrovė KDM Empresas tvirtina, kad nuo 2007 metų čia vykdoma metano surinkimo programa, o surinktos dujos naudojamos biogazui ir elektros gamybai. Pasak bendrovės, tai padeda mažinti šiltnamio efektą ir kartu paverčia taršą praktiškai panaudojama energija.

    KDM Empresas taip pat kritikavo UNEP analizę, teigdama, kad ji galėjo būti paremta pavieniu matavimu ir neįvertino oro sąlygų bei kasdienių operacinių pokyčių. Bendrovės skaičiavimu, per 2007–2025 metų laikotarpį projektas padėjo išvengti daugiau kaip 700 mln. kubinių metrų metano emisijų ir apie 11 mln. tonų anglies dioksido ekvivalento.

    Bendrovė nurodo, kad pagaminta energija yra pasiekusi iki 100 000 megavatvalandžių ir tiekiama netoliese esančiai elektrinei. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien surinkimas problemos iki galo neišsprendžia, jei į sąvartyną ir toliau patenka dideli kiekiai organinių atliekų.

    Valparaiso katalikiškojo universiteto profesorius Marcelo Mena ragina spartinti organinių atliekų atskyrimą ir tvarkymą, nes būtent jos labiausiai prisideda prie kvapų ir metano susidarymo. Jo teigimu, didžiausią efektą duotų anaerobinis pūdymas ar kompostavimas, kai maisto atliekos nebeužkasamos sąvartyne, o nukreipiamos į atskirą perdirbimo grandinę.

    Metanas sudaro reikšmingą dalį žmogaus sukeltos klimato kaitą lemiančios taršos, todėl greitos priemonės atliekų, naftos ir dujų bei anglies sektoriuose laikomos vienu efektyviausių būdų pristabdyti atšilimą artimiausiais dešimtmečiais. UNEP palaikoma stebėsenos sistema siekia identifikuoti didžiausius taškus ir paskatinti greitesnį jų suvaldymą, ypač ten, kur tarša yra nuolatinė arba dažnai pasikartojanti.

  • Įsigalioja energetikos įstatymo pataisos: greitesnis OZE prijungimas ir daugiau apsaugų vartotojams

    Įsigalioja energetikos teisės pakeitimai, kuriais siekiama supaprastinti naujų elektros gamybos šaltinių prijungimą prie tinklo ir padidinti vartotojų apsaugą. Pokyčius pristatanti Energetikos ministerija pabrėžia, kad taip kuriama lankstesnė ir atsparesnė sistema, geriau pasirengusi augančiai atsinaujinančių išteklių generacijai.

    Pagrindinis tikslas – sumažinti biurokratiją ir sutrumpinti prijungimo procesus, kurie pastaraisiais metais daugelyje rinkų tapo vienu didžiausių OZE plėtros „kamščių“. Kuo daugiau projektų realiai pasiekia statybų ir gamybos etapą, tuo lengviau subalansuoti gamybą, investuoti į kaupimą ir mažinti kainų svyravimus.

    Kas keičiasi tinklų prijungimuose?

    Numatomi aiškesni projekto įgyvendinimo terminai ir vadinamieji tarpiniai įsipareigojimai, susiejantys rezervuotus pajėgumus su realia pažanga. Tai turėtų sumažinti situacijų, kai prieigos prie tinklo galios ilgą laiką „įšaldomos“ neįgyvendinamais arba nejudančiais projektais.

    Taip pat įtvirtinamos priemonės, kurios didina investuotojų atsakomybę: jei projektas nevykdomas, galima netekti prijungimo galimybės, o papildomi mokesčiai ar finansiniai užtikrinimai turėtų riboti spekuliacinį pajėgumų rezervavimą. Ministerijos logika paprasta – prioritetas turi tekti tiems, kurie iš tiesų stato ir gamina.

    Pokyčiai aktualūs ne tik saulės ar vėjo projektams: numatomi ir procedūriniai patikslinimai, skirti energijos kaupimo sprendimams bei biogazui. Pastaraisiais metais būtent kaupimo technologijos vis dažniau laikomos būtina sąlyga patikimam tinklų darbui, kai OZE dalis sistemoje didėja.

    Ką tai reiškia vartotojams?

    Vartotojų apsaugos dalyje numatoma galimybė sudaryti terminuotas sutartis su fiksuota kaina, kad būtų daugiau aiškumo planuojant išlaidas. Pardavėjams taip pat keliami reikalavimai pateikti paprastesnę ir lengviau palyginamą informaciją apie kainą, naudą ir galimas rizikas.

    Socialiai jautresnėms grupėms numatomi instrumentai, susiję su skolų valdymu: galimybė įsiskolinimą išdėstyti dalimis, o tam tikrais atvejais taikyti dalinį palengvinimą, jei nustatoma energetinio skurdo rizika. Tokie sprendimai dažniausiai siejami su tikslu sumažinti staigių mokėjimų šokų pasekmes ir išvengti konfliktinių situacijų.

    Kodėl tai svarbu energetikos transformacijai?

    Ministerija pataisas sieja su priemonėmis, skirtomis sistemos patikimumui didinti ir išjungimų rizikai mažinti, taip pat su dereguliavimo kryptimi. Praktikoje tai reiškia bandymą vienu metu spręsti du uždavinius: paspartinti OZE prijungimus ir sutvarkyti taisykles taip, kad tinklo pajėgumai būtų naudojami efektyviai.

    Didžiausia šių pakeitimų sėkmės sąlyga bus įgyvendinimas: kaip greitai tinklų operatoriai ir rinka prisitaikys prie naujų terminų, užtikrinimų ir informavimo standartų. Jei mechanizmai veiks taip, kaip numatyta, jie turėtų sumažinti laukimo laiką, pagerinti prognozuojamumą investuotojams ir suteikti daugiau aiškumo vartotojams.