Tag: Biohakingas

  • Miegui naudoja tampono formos jutiklį už 14 500 eurų: ką jis fiksuoja intymiose zonose

    Biotechnologijų ir vadinamojo biohakingo bendruomenėje vis dažniau kalbama apie itin asmeniškus sveikatos matavimus, o vienas ryškiausių pavyzdžių – miegant naudojamas tampono formos šviesos jutiklis. Juo siekiama stebėti kraujotakos pokyčius intymiuose audiniuose nakties metu ir surinkti duomenų apie moters seksualinę fiziologiją.

    Viešojoje erdvėje minima, kad toks įrenginys kainuoja apie 14 500 eurų, o jo naudojimas primena laboratorinį eksperimentą namuose. Komplekte paprastai būna pats jutiklis, laidas, tvirtinamas prie kojos, duomenų registravimo įranga ir kompiuteris, kuris turi veikti visą naktį, kad įrašai nebūtų prarasti.

    Tokie matavimai siejami su miego fazėmis, ypač greitųjų akių judesių miego laikotarpiu, kai organizme natūraliai svyruoja hormonų ir autonominės nervų sistemos aktyvumas. Specialistai ne kartą yra pažymėję, kad tiek vyrų, tiek moterų lytiniuose audiniuose yra erektilinio tipo audinių, todėl naktį gali vykti fiziologiniai kraujotakos pokyčiai, nebūtinai susiję su sąmoningu seksualiniu susijaudinimu.

    Idėjos šalininkai teigia, kad moterų seksualinei sveikatai istorijoje skirta mažiau tyrimų ir mažiau praktinių diagnostikos įrankių, todėl papildomi duomenys galėtų padėti geriau suprasti organizmo reakcijas. Vis dėlto gydytojai pabrėžia, kad vien skaičiai apie naktinius pokyčius savaime nepaaiškina sumažėjusio lytinio potraukio, nes didelę reikšmę turi stresas, miego kokybė, santykiai, psichologinė savijauta ir bendras hormonų balansas.

    Vyrams naktinių erekcijų stebėjimas medicinoje kartais naudojamas kaip vienas iš būdų atskirti psichologines ir fiziologines erekcijos sutrikimų priežastis, o erekcijos problemos gali būti siejamos ir su širdies bei kraujagyslių rizika. Tačiau dėl analogiškų moterų intymių audinių naktinės kraujotakos matavimų klinikinė interpretacija kol kas nėra standartizuota, todėl tokie eksperimentai dažniau lieka savistabos ir ankstyvų tyrimų zonoje.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į duomenų saugumo ir privatumo klausimus: intymūs biologiniai rodikliai yra ypač jautrūs, todėl svarbu, kur jie saugomi, kas turi prieigą ir kaip užtikrinama apsauga. Kol kas tai nišinė kryptis, tačiau bendra tendencija akivaizdi: dėvimieji jutikliai ir DI analizė vis sparčiau keliasi iš sporto ir miego sekimo į sritis, kurios anksčiau buvo prieinamos tik klinikose.

  • Garsiausias pasaulio biohakeris įvardijo nemokamas ilgaamžiškumo taisykles: paprasta, bet veikia

    Milijonus kainavę eksperimentai

    Viena ryškiausių ilgaamžiškumo judėjimo figūrų Bryanas Johnsonas pastaraisiais metais viešai demonstravo itin brangius sveikatos eksperimentus ir kasdienę organizmo stebėseną. Pats jis yra minėjęs, kad ilgaamžiškumo programai per metus skirdavo daugiau kaip 1 800 000 eurų, tačiau dabar teigia išgryninęs paprastesnes taisykles, kurios daugeliui nieko nekainuoja.

    Influenceris socialiniuose tinkluose paskelbė sąrašą, kuriame išdėstė kelias dešimtis lengvai pritaikomų įpročių. Esminė jo žinutė paprasta: didžiausią poveikį sveikatai dažnai duoda ne sudėtingos procedūros, o nuosekliai laikomi kasdieniai pagrindai.

    Pagrindas – miegas ir ritmas

    Didžiausią dėmesį Johnsonas skiria miegui, vadindamas jį kertiniu sveikatos ramsčiu. Jis ragina kasdien planuoti maždaug 8 valandas lovoje, eiti miegoti panašiu laiku ir miegoti vėsesnėje, tamsesnėje aplinkoje, kad lengviau išsilaikytų stabilus cirkadinis ritmas.

    Jo teigimu, vakarienė turėtų būti lengva ir ne per vėlai, o ryški ekranų šviesa prieš miegą – ribojama. Tokios rekomendacijos atitinka ir šiuolaikinę miego medicinos kryptį: miego kokybę dažnai lemia reguliarumas, aplinkos sąlygos ir stimulo kontrolė vakare.

    „Štai viskas, ko išmokau, išleisdamas milijonus ilgaamžiškumui“, – sakė Bryanas Johnsonas.

    Mityba, judėjimas ir mažiau kraštutinumų

    Kalbėdamas apie mitybą, jis akcentuoja kuo mažiau itin perdirbto maisto, pridėtinio cukraus ir giliai keptų patiekalų. Taip pat pabrėžia, kad alkoholis, net ir mažais kiekiais, nėra neutralus sveikatai, o kofeiną siūlo riboti iki pirmos dienos pusės.

    Judėjimo dalyje jis ragina mažinti sėdėjimo laiką, įtraukti kasdienes lengvas pasivaikščiojimų atkarpas, o fizinį krūvį derinti iš ištvermės ir jėgos pratimų. Pastaraisiais metais būtent raumenų masės ir jėgos palaikymas vyresniame amžiuje vis dažniau akcentuojamas kaip svarbus veiksnys, susijęs su funkciniu savarankiškumu ir mažesne traumų rizika.

    Kasdienė higiena ir aplinkos veiksniai

    Johnsonas savo sąraše mini ir praktinius kasdienius veiksmus: pakankamą vandens vartojimą, kruopštesnę burnos higieną bei patalpų vėdinimą. Nors tai skamba elementariai, sveikatos tyrimų laukas vis daugiau dėmesio skiria tam, kaip lėtinį uždegimą ir savijautą gali veikti miegas, stresas, burnos būklė ir oro kokybė patalpose.

    Be to, jis ragina sąmoningiau valdyti skaitmeninį triukšmą: išjungti dalį telefono pranešimų, riboti socialinius tinklus ir nevairuoti naudojantis žinutėmis. Tokie žingsniai, anot jo, padeda mažinti kasdienį stresą ir išlaikyti stabilesnę rutiną.

    Vienas patarimas, kuris apibendrina viską

    Nors dalis Johnsono ankstesnių sprendimų kėlė kontroversijų, naujausiame sąraše jis labiau pabrėžia nuoseklumą, o ne sensacijas. Jo teigimu, geriausiai veikia paprasti dalykai, kuriuos galima kartoti kasdien, o pokyčius verta diegti po vieną, kad jie taptų tvariais įpročiais.

    Praktinė išvada daugeliui aiški: prieš ieškant brangių priemonių ar ekstremalių procedūrų, verta susitvarkyti miegą, mitybos pagrindus, judėjimą ir streso valdymą. Būtent šie veiksniai dažniausiai sudaro didžiausią skirtumą ilguoju laikotarpiu.