CP v2

Tag: Biokuras

  • Mokslininkai kavos tirščius per 90 sekundžių paverčia biokuru: energinė vertė artėja prie antracito

    Kasmet pasaulyje išgeriama apie 400 mlrd. kavos puodelių, o kartu susidaro maždaug 18 mln. tonų drėgnų kavos tirščių. Didelė jų dalis vis dar atsiduria mišrių atliekų sraute, nors šio likučio energinis potencialas seniai laikomas perspektyviu.

    Problemą iki šiol kėlė tirščių drėgmė: norint juos naudoti kaip kurą, žaliavą tekdavo ilgai ir brangiai džiovinti. Dėl to perdirbimas dažnai nebūdavo ekonomiškai patrauklus, ypač kai energijos kainos ir logistikos sąnaudos išauga.

    Korėjos geologijos ir mineralinių išteklių instituto KIGAM mokslininkai pristatė metodą, kuris leidžia apeiti džiovinimo etapą ir drėgmę paversti proceso pranašumu. Tyrime aprašoma technologija, kai dar drėgni tirščiai apdorojami plazmos liepsna maždaug 800–900 laipsnių temperatūroje.

    Staigus įkaitinimas per kelias dešimtis sekundžių išgarina vandenį ir sukuria vadinamąjį spragėsių efektą: žaliava išsipučia, tampa porėta ir virsta biokokso tipo biokuru. Mokslininkų teigimu, viso proceso trukmė gali siekti apie 90 sekundžių, o galutinis produktas savo savybėmis priartėja prie antracito tipo anglies.

    Publikuotuose rezultatuose nurodoma, kad gauto biokuro šilumingumas siekia 29 megadžaulius kilogramui. Palyginimui, įprasta mediena dažnai vertinama maždaug 15–20 megadžaulių kilogramui, tad skirtumas gali būti reikšmingas kalbant apie energijos tankį ir transportavimo efektyvumą.

    Kitas svarbus aspektas yra emisijos: apdorojimo metu, kaip skelbiama, pašalinami sieros junginiai, todėl mažėja sieros oksidų, siejamų su oro tarša ir rūgščiaisiais lietumis, susidarymo rizika. Tai ypač aktualu regionams, kur kietojo kuro deginimas vis dar sudaro didelę šildymo ar pramonės energijos dalį.

    Technologija potencialiai naudinga ne vien kaip kuro gamybos būdas. Po apdorojimo medžiagos paviršiaus plotas, tyrėjų duomenimis, išauga nuo 1,5 iki 115,4 kvadratinio metro gramui, todėl atsiranda panašumų su aktyvintos anglies sorbcinėmis savybėmis.

    Tai atveria kelią platesniam pritaikymui, pavyzdžiui, vandens valymui, oro filtravimui ar pramoninei adsorbcijai, kur reikalingos porėtos medžiagos. Praktikoje tokie sprendimai gali tapti dalimi žiedinės ekonomikos, kai atliekos tampa žaliava aukštesnės vertės produktams.

    Vis dėlto didžiausia žinia energetikai yra tai, kad procesui tinka drėgna žaliava, o džiovinimo atsisakymas gali sumažinti tiek energijos sąnaudas, tiek galutinę kainą. Tyrėjai pabrėžia, kad panašus principas teoriškai galėtų būti taikomas ir kitiems didelės drėgmės organinių atliekų srautams, įskaitant maisto atliekas, žemės ūkio likučius ar nuotekų dumblą.

    Kol kas tai laboratoriniais ir pilotiniais duomenimis grindžiama kryptis, tačiau ji atspindi platesnę tendenciją: ieškoma technologijų, kurios energiją ir pramonines žaliavas leistų gauti ne iš iškastinio kuro, o iš vietinių atliekų srautų. Tokie sprendimai svarbūs ir dėl tiekimo saugumo, ir dėl emisijų mažinimo tikslų.

  • Saulėgrąžų lukštų briketai vietoj granulių ir malkų: kuo jie patraukė šeimininkus ir ekspertus

    Augančios medienos granulių ir malkų kainos verčia gyventojus ieškoti alternatyvų šildymui kietuoju kuru. Vienas sparčiau populiarėjančių pasirinkimų kaimyninėse rinkose – briketai iš saulėgrąžų lukštų, kurie pristatomi kaip ekonomiškesnis ir pakankamai efektyvus kuras daugeliui krosnių bei katilų.

    Tokio tipo biokuras gaminamas iš žemės ūkio atliekų: saulėgrąžų lukštai džiovinami, smulkinami ir presuojami aukštu slėgiu bei temperatūra. Dėl to dažniausiai nereikia cheminių rišiklių, o briketai įgauna tankią struktūrą, leidžiančią patogiau transportuoti ir sandėliuoti kurą.

    Kas traukia vartotojus?

    Vartotojai dažniausiai vertina šilumingumo ir kainos santykį, taip pat degimo stabilumą. Įprastai tokie briketai pasižymi mažesniu drėgnumu nei ką tik atvežtos malkos, todėl dalis energijos nėra „iššvaistoma“ vandeniui išgarinti, o šiluma išgaunama greičiau ir tolygiau.

    Kitas argumentas – pelenų kiekis, kuris dažnai būna palyginti nedidelis, o susidariusius pelenus dalis žmonių naudoja kaip trąšą, jei tai dera su jų dirvožemio poreikiais. Vis dėlto svarbu įvertinti, kad pelenų panaudojimas turėtų būti apgalvotas, o per didelis kiekis gali keisti dirvos rūgštingumą.

    Taršos klausimas ir kokybės rizikos

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama tam, kad biokuro „žalias“ įvaizdis priklauso nuo realios sudėties ir deginimo sąlygų. Taršą smulkiaisiais kietųjų dalelių teršalais dažniausiai lemia ne pati idėja kūrenti biokurą, o prasta kuro kokybė, netinkamas įrenginys, neteisingas kūrenimas ir nepakankama priežiūra.

    Rinkoje pasitaiko atvejų, kai į granules ar kitą kurą patenka priemaišų, pavyzdžiui, apdirbtos medienos atliekų ar plastiko. Tokie priedai gali didinti kenksmingų išmetamųjų teršalų kiekį ir gadinti įrangą, todėl perkant svarbu vertinti tiekėjo patikimumą ir, jei įmanoma, rinktis sertifikuotą produkciją.

    Kokiems įrenginiams tinka ir ką įvertinti

    Briketai iš saulėgrąžų lukštų paprastai gali būti naudojami daugelyje kietojo kuro įrenginių, tačiau realus suderinamumas priklauso nuo gamintojo rekomendacijų ir katilo konstrukcijos. Kai kurie modernūs katilai leidžia juos deginti kaip priedą prie medienos granulių, o kituose įrenginiuose briketai gali būti pagrindinis kuras.

    Praktinis minusas – žaliavos sezoniškumas. Kadangi saulėgrąžų lukštai yra žemės ūkio perdirbimo produktas, pasiūla gali svyruoti per metus, o kartu kisti ir kaina, todėl daliai vartotojų tenka iš anksto planuoti pirkimus ir pasirūpinti sausu sandėliavimu.

    Galutinis pasirinkimas dažniausiai priklauso nuo trijų dalykų: realios kainos jūsų regione, turimo katilo ar krosnies reikalavimų ir kuro kokybės. Jei šie kriterijai sutampa, saulėgrąžų lukštų briketai gali tapti racionalia alternatyva granulėms ir malkoms, ypač tiems, kurie siekia mažinti šildymo sąnaudas neprarandant patogumo.

  • Lenkija stiprina kuro tiekimo saugumą: PERN bazė po plėtros vienu metu priims 36 vagonus

    Nauja geležinkelių infrastruktūra

    Lenkijos naftos produktų logistikos bendrovė „PERN“ pranešė išplėtusi iškrovimo pajėgumus Kuro bazėje Nr. 2, esančioje Nowa Wieś Wielka vietovėje. Modernizacija orientuota į greitesnį degalų priėmimą geležinkeliu ir sklandesnį jų nukreipimą į saugyklas bei tolesnę distribuciją šalies viduje.

    Pagal bendrovės pateiktą informaciją, nauja infrastruktūra leidžia vienu metu aptarnauti pilnus sąstatus ir kelias cisternas. Maksimalus vienu metu iškraunamas kiekis siekia 36 vagonus cisternas, o bazės galimybės priimti degalus geležinkeliu, lyginant su ankstesniu lygiu, padidėjo dvigubai.

    Ką pakeičia projektas?

    Projekto metu įrengtos papildomos iškrovimo vietos ir pritaikytas geležinkelio kelių ūkis, kad objektas galėtų priimti pilno ilgio sąstatus. Tai svarbu ne tik didesniam srautui, bet ir operaciniam lankstumui, kai degalų tiekimo grandinėje atsiranda trikdžių ar būtina greitai keisti maršrutus.

    „PERN“ nurodo, kad modernizuotas sprendimas apima 42 naujas iškrovimo vietas, naują bėgių infrastruktūrą, kurios ilgis siekia apie 3,5 kilometro, ir sistemas, pritaikytas skirtingoms degalų rūšims. Akcentuojama, kad tai didina perkrovos greitį ir supaprastina degalų nukreipimą į kitus logistikos taškus.

    Akcentas – kuro saugumas

    Oficialaus projekto paleidimo metu Lenkijos energetikos ministras Miłoszas Motyka pabrėžė, kad investicija vertinama kaip strategiškai svarbi nacionaliniam kuro tiekimo saugumui. Jo teigimu, pastarųjų metų kainų ir tiekimo sukrėtimai parodė, jog valstybė turi turėti daugiau alternatyvų ir tvirtesnę logistikos grandinę.

    „Tai investicija, turinti strateginę reikšmę Lenkijos kuro tiekimo saugumui. Pasaulinė degalų kainų krizė parodė, kaip svarbu diversifikuoti energetiką ir užtikrinti efektyvų valstybės veikimą“, – sakė Miłoszas Motyka.

    Ministro teigimu, stiprinimas apima visą grandinę nuo importo, per saugojimą iki paskirstymo vartotojams. Praktikoje tai reiškia, kad modernizuoti mazgai turi sumažinti riziką, jog sutrikus vienam tiekimo kanalui pritrūks techninių galimybių greitai perorientuoti srautus.

    Dvikryptė sistema ir pasirengimas biokurui

    „PERN“ pabrėžia, kad sistema suprojektuota kaip dvikryptė: ji skirta tiek greitai priimti geležinkeliu atvežtus degalus, tiek, esant poreikiui, efektyviai juos perskirstyti į kitus sandėliavimo ir tiekimo taškus. Degalai iš bazės gali būti nukreipiami vamzdynais, geležinkeliu arba kelių transportu, priklausomai nuo situacijos ir paklausos.

    Bendrovės teigimu, objektas yra vienas svarbiausių sandėliavimo ir logistikos elementų visoje „PERN“ sistemoje, todėl jo atsparumas ir pralaidumas tiesiogiai susijęs su kritinės infrastruktūros patikimumu. Taip pat nurodoma, kad infrastruktūra parengta aptarnauti naujos kartos biokurą, įskaitant HVO, kas atitinka ilgalaikes sektoriaus modernizavimo ir energetinės transformacijos kryptis.

    „PERN“ taip pat skelbia planuojanti tolesnę bazės plėtrą: didinti kelių cisternų pakrovimo pajėgumus, auginti sandėliavimo talpas ir įgyvendinti papildomas priemones, kurios stiprintų visos degalų logistikos sistemos atsparumą. Tokie projektai tampa ypač aktualūs Europoje, kur po 2022 metų paspartėjo pastangos mažinti priklausomybes ir turėti daugiau techninių alternatyvų tiekimo grandinėse.

  • Nuo gegužės 1 dienos griežtinama augalų deginimo tvarka: kur draudžiama ir kokios išimtys galios

    Nuo gegužės 1 dienos griežtinama augalų deginimo tvarka: kur draudžiama ir kokios išimtys galios

    Nuo gegužės 1 dienos įsigalioja atnaujinti aplinkos apsaugos reikalavimai, reglamentuojantys augalų ir jų dalių deginimą lauko sąlygomis. Pakeitimų tikslas – aiškiau apibrėžti leidžiamas situacijas ir mažinti oro taršą, kuri ypač juntama pavasarį tvarkant sklypus.

    Naujoji tvarka numato, kad surinktų augalų ar jų dalių deginimas lauke draudžiamas ne tik miestuose ir miesteliuose. Draudimas taip pat taikomas kurortuose, kurortinėse teritorijose ir mėgėjų sodų bendrijose, kurios nepatenka į miestų teritorijas.

    Kartu savivaldybėms suteikiama daugiau galimybių pačioms apsispręsti dėl deginimo sąlygų ar papildomų ribojimų kaimuose ir viensėdžiuose. Tai reiškia, kad gyventojams verta pasitikrinti vietos taisykles, nes skirtingose savivaldybėse leidimai ir apribojimai gali skirtis.

    Kada deginti dar bus galima?

    Įsakyme numatytos aiškios išimtys, kada tam tikrais atvejais deginimas vis dar leidžiamas. Miesteliuose ir mėgėjų sodų teritorijose bus galima sudeginti nedidelį kiekį sumedėjusių augalų, pavyzdžiui, šakų ar stiebų, tačiau tik iki 1 kubinio metro.

    Tokia pati išimtis galios ir kaimuose bei viensėdžiuose, jeigu savivaldybė nenustatys griežtesnės tvarkos. Praktikoje tai reiškia, kad didelių augalinių atliekų krūvų deginti nebus galima, o leidžiami kiekiai bus aiškiai apibrėžti.

    Biokuras ir renginiai: ką svarbu žinoti?

    Tvarka taip pat aiškiau atskiria situacijas, kai deginimo reikalavimai netaikomi. Jei iš augalų ar jų dalių paruošiamas kietasis biokuras, šie lauko deginimo ribojimai jam nebetaikomi, todėl gyventojai gali patys pasiruošti malkų ar sausų šakelių ir jas naudoti kūrenimui.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad deginant biokurą privaloma laikytis gaisrinės saugos reikalavimų. Kuras turi būti sausas, neapdorotas cheminėmis medžiagomis ir be priemaišų, o atstumai iki pastatų ir kitos saugumo sąlygos išlieka būtinos.

    Numatyta ir išimtis oficialiems renginiams, kai deginami iš augalų pagaminti dirbiniai, pavyzdžiui, Užgavėnių Morė ar simboliniai laužai. Tokie atvejai galimi tik savivaldybės organizuojamuose renginiuose arba su savivaldybės leidimu.

    Be to, savivaldybių institucijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir Valstybinių miškų urėdija galės nustatyti laužaviečių vietas. Jose rekreacijos tikslais bus leidžiama laužuose deginti sumedėjusius augalus ar jų dalis, laikantis nustatytų taisyklių.

  • Rumunija skiria 500 mln. eurų biokuro plėtrai: parama bioetanoliui, SAF ir HVO iki 2030 metų

    Rumunija skiria 500 mln. eurų biokuro plėtrai: parama bioetanoliui, SAF ir HVO iki 2030 metų

    500 mln. eurų schema biokurui

    Rumunijos Energetikos ministerija pradėjo viešą konsultaciją dėl 500 mln. eurų valstybės pagalbos programos, skirtos naujiems biokuro gamybos pajėgumams. Priemonė finansuojama iš Modernizavimo fondo ir orientuota į kelias kryptis: bioetanolį, tvarius aviacinio kuro sprendimus SAF ir atsinaujinantį dyzeliną HVO.

    Ministerija pabrėžia, kad schema numatyta investicijoms į naujas gamyklas ir technologijas, kurios padėtų didinti alternatyvių degalų pasiūlą bei mažinti iškastinio kuro dalį. Tai dera su Europos Sąjungos kryptimi didinti atsinaujinančių degalų naudojimą transporte, ypač aviacijoje.

    Kiek lėšų ir kokioms apimtims

    Pagal konsultacijai pateiktą modelį 100 mln. eurų būtų skiriama bioetanolio gamykloms, kurių minimalus tikslinis pajėgumas siektų 50 000 tonų per metus. Likę 400 mln. eurų numatyti SAF ir HVO įrenginiams, nustatant mažiausias planuojamas apimtis: SAF – 20 000 tonų per metus, HVO – 90 000 tonų per metus.

    Nepakankama vien idėja ar bendras ketinimas: priemonė sieja paramą su aiškiai pamatuojamais pajėgumais ir terminais. Taip valstybė signalizuoja, kad prioritetas teikiamas projektams, galintiems realiai ir gana greitai papildyti rinką produktais, kurių paklausa, tikėtina, augs dėl reguliacinių reikalavimų ir įmonių dekarbonizacijos tikslų.

    Paramos intensyvumas ir terminai

    Numatoma, kad negrąžinama valstybės pagalba galėtų padengti iki 70 proc. tinkamų projekto išlaidų. Maksimali suma vienai bendrovei būtų iki 50 mln. eurų bioetanolio gamyklai ir iki 133,3 mln. eurų SAF ir HVO įrenginiui.

    Gavėjai būtų atrenkami konkurso būdu, o programa būtų atvira ekonominiams operatoriams, planuojantiems investuoti į naujus biokuro pajėgumus Rumunijoje. Projektai turėtų būti pradėti eksploatuoti per ne ilgesnį kaip 48 mėnesių laikotarpį nuo pagalbos skyrimo, bet ne vėliau kaip iki 2030 metų gruodžio 31 dienos.

    Schema dar turės sulaukti Europos Komisijos ir Modernizavimo fondo Investicijų komiteto pritarimo. Tik gavus šiuos sprendimus programa galės pereiti nuo konsultacijų prie realaus finansavimo skyrimo ir sutarčių su investuotojais.