Kinijos Junano provincijoje mokslininkai aprašė neįprastai didelį grybą, kurio vaisiakūniai gali užaugti iki maždaug 50 centimetrų aukščio ir sverti iki 2,2 kilogramo. Tyrėjų teigimu, tai nauja mokslui rūšis, kuri dėl savo išskirtinių požymių priskirta ne tik naujai genčiai, bet ir naujai grybų šeimai.
Naujoji rūšis pavadinta Dianjunus rex, o radiniai aptikti skirtinguose Junano regionuose: tiek vidutinio klimato spygliuočių miškuose, tiek tropinių miškų teritorijose. Lauko tyrimų metu pastebėtos stambios, balkšvos struktūros, kurios paaiškėjo esančios šios rūšies vaisiakūniai.
Grybas priskiriamas askomicetams, dar vadinamiems sterbliniais grybais. Tai viena didžiausių grybų grupių, kurios atstovai dažnai neturi įprastos kepurėlės ir koto, o sporas formuoja specialiose maišelio formos struktūrose, esančiose vaisiakūnių viduje arba jų paviršiuje.
Mokslininkai nurodo, kad genetiniai tyrimai, kartu įvertinus išorinius požymius, patvirtino: radinys yra išskirtinis evoliuciškai. Artimiausiu žinomu giminaičiu įvardijamas palyginti nepastebimas grybas Graphostroma platystoma, dažniausiai aptinkamas ant negyvos lapuočių medienos Šiaurės pusrutulyje.
Be pačios rūšies aprašymo, tyrėjai bandė įvertinti ir jos evoliucinę kilmę. Pasitelkus vadinamojo molekulinio laikrodžio metodą ir lyginant DNR su kitų grybų genomais, teigiama, kad naujai pasiūlyta šeima galėjo atsirasti maždaug prieš 65 milijonus metų.
Šis laikotarpis siejamas su dideliais Žemės ekosistemų pokyčiais po kreidos ir paleogeno ribos masinio išnykimo. Mokslininkų vertinimu, tuomet miškuose galėjo smarkiai padaugėti negyvos augalinės medžiagos, o tai medieną skaidantiems grybams galėjo sudaryti palankesnes sąlygas sparčiau plisti ir įvairėti.
Tokie atradimai svarbūs ne tik dėl rekordinių matmenų. Jie primena, kad net ir šiuolaikiniais metodais ištirtuose regionuose vis dar aptinkama didelių, anksčiau nepastebėtų organizmų linijų, o genetiniai tyrimai gali iš esmės pakeisti supratimą apie jų giminystės ryšius ir grybų įvairovės istoriją.