Tag: Biologinė terapija

  • Biologinis LOPL gydymas – tik daliai pacientų: liga, kuri pamažu atima kvapą

    Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – viena dažniausių kvėpavimo sistemos ligų, galinti pamažu „atimti“ žmogui kvapą. Nors gydymo galimybių daugėja, naujesni metodai, įskaitant biologinę terapiją, tinka ne visiems pacientams.

    Kaip rašoma lenkų portale Medonet, pasaulyje LOPL serga apie 220 mln. žmonių, o Lenkijoje – daugiau nei 2 mln. Pagrindinė ligos priežastis išlieka tabako dūmai: jie siejami su daugiau nei 90 proc. susirgimų.

    LOPL esmė – progresuojantis oro tėkmės apribojimas kvėpavimo takuose: bronchai ir plaučiai dėl nepalankių pakitimų siaurėja, todėl orui vis sunkiau pasiekti plaučių alveoles. Dėl to atsiranda dusulys, o ligai progresuojant – ir vis ryškesnis fizinio pajėgumo kritimas.

    Ilgą laiką LOPL dažniau diagnozuota vyrams, tačiau pastaruoju metu serga (ir miršta) daugiau moterų. Liga dažniausiai nustatoma žmonėms, kurie rūkė 15–20 metų, bet ji gali išsivystyti ir rūkantiems trumpiau, taip pat pasyviai rūkantiems ar niekada nerūkusiems – tokie atvejai sudaro apie 10 proc.

    Kas didina riziką ir kokie pirmieji simptomai

    Riziką didina ne tik rūkymas: svarbi ir ilgalaikė kvėpavimo takų tarša toksinais iš užterštos aplinkos – dujomis, dulkėmis, pramoniniais teršalais, taip pat namų krosnių ar vietinių anglimi kūrenamų katilinių išmetamomis dalelėmis.

    Didesnę riziką patiria ir kai kurių profesijų atstovai, kurių darbe gali būti įkvepiama dirginančių medžiagų – pavyzdžiui, dažytojai, lakiruotojai ar staliai.

    Ligos vystymuisi gali turėti įtakos ir sutrikęs plaučių vystymasis vaisiaus laikotarpiu bei dažnos, ypač tinkamai neišgydytos, vaikystės infekcijos.

    Pirmieji LOPL požymiai dažniausiai būna kosulys, atsikosėjimas kvėpavimo takuose besikaupiančiomis gleivėmis ir dusulys. Iš pradžių jis juntamas tik fizinio krūvio metu – pavyzdžiui, lipant laiptais ar sparčiau einant – vėliau vargina atliekant kasdienius veiksmus, o pažengus ligai gali atsirasti ir ramybėje.

    Diagnozuojama dažnai per vėlai: svarbi spirometrija

    Viena problemų – rūkantieji ankstyvus simptomus neretai laiko „įprastais“, todėl į gydytojus nesikreipia. Tuo metu liga progresuoja: dusulys stiprėja, kvėpavimas gali tapti švokščiantis, didėja spaudimo jausmas krūtinėje.

    Diagnozės pagrindas yra spirometrija – neinvazinis tyrimas, trunkantis vos keliolika minučių. Jis parodo plaučių talpą ir padeda įvertinti kvėpavimo takų susiaurėjimo laipsnį.

    Kuo anksčiau LOPL nustatoma ir pradedamas gydymas, tuo daugiau galimybių sulėtinti ligos progresavimą ir sumažinti kitų sutrikimų riziką. Tekste minimos ligos, su kuriomis LOPL siejama, apima plautinę hipertenziją, metabolinius sutrikimus (pavyzdžiui, 2 tipo diabetą), osteoporozę, anemiją ir depresiją.

    Taip pat pabrėžiama, kad kvėpavimo sistemos nepakankamumas glaudžiai susijęs su širdies veikla: LOPL sergantys pacientai neretai miršta nuo miokardo infarkto.

    Didžiausias pavojus – ligos paūmėjimai ir ribotos naujų terapijų galimybės

    Lenkijos plaučių ligų srities konsultantė dr. Małgorzata Czajkowska-Malinowska akcentuoja, kad didžiausia problema yra ligos paūmėjimai. Jie gali būti tiesiogiai pavojingi gyvybei, o vienas paūmėjimas didina kito tikimybę ir per trumpą laiką gali baigtis mirtimi.

    Pasak specialistės, paūmėjimai paliečia apie 40 proc. LOPL sergančių žmonių, neretai prireikia gydymo ligoninėje. Be to, patys paūmėjimai įvardijami kaip nepriklausomas širdies ir kraujagyslių įvykių rizikos veiksnys.

    Gydytojai turi platų vaistų pasirinkimą, dauguma jų kompensuojami, tačiau jie daugiausia mažina simptomus. Tekste pabrėžiama, kad atsiveria biologinio gydymo galimybės – terapija, nukreipta į tam tikrą ligos mechanizmą, skirta sunkia LOPL forma sergantiems pacientams, kuriems būdingi sunkūs paūmėjimai ir 2 tipo uždegimas.

    Dr. Piotr Dąbrowiecki, vadovaujantis Lenkijos federacijai, vienijančiai sergančiųjų astma, alergijomis ir LOPL organizacijas, teigia, kad biologinės terapijos tikimasi konkrečiai pacientų grupei, tačiau ji dar nebuvo įtraukta į pirmąjį vaistų programos sprendimą LOPL sergantiesiems – nors viliamasi, kad tai dar pasikeis.

    Profilaktika išlieka kritiškai svarbi: mesti rūkyti, kiek įmanoma vengti toksiškos aplinkos, skiepytis (ypač nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos) bei laikytis gydytojo rekomendacijų. Tekste taip pat pažymima, kad pacientams svarbus ne tik gydymas, bet ir aiški edukacija apie ligą, simptomus, komplikacijas bei geresnė komunikacija su gydytojais.

  • „Добrobut“ pradėjo naują tyrimą: astmos pacientams žada pažangesnį gydymą ir griežtą priežiūrą

    Sunkiai kontroliuojama bronchinė astma – tai būklė, kai simptomai ir paūmėjimai išlieka net nuolat vartojant paskirtus vaistus. Tokie pacientai dažniau patenka į ligoninę, jų kasdienę veiklą riboja dusulys, o gydyme neretai prireikia sisteminių kortikosteroidų, kurie ilgainiui siejami su reikšmingais nepageidaujamais poveikiais.

    Medicinos tinklas „Dobrobut“ pranešė pradėjęs naują klinikinį tyrimą, kuriame vertinamas biologinis vaistas sunkiai, nepakankamai kontroliuojamai astmai gydyti. Klinikiniai tyrimai tokiose situacijose laikomi vienu svarbiausių būdų patikrinti, ar naujesnės terapijos gali sumažinti paūmėjimų skaičių ir pagerinti ligos kontrolę, kai standartinių priemonių nepakanka.

    „Žmogui, sergančiam sunkia nekontroliuojama astma, svarbiausia – gyventi be nuolatinės baimės dėl kito paūmėjimo, hospitalizacijos ar būtinybės vėl vartoti sisteminius kortikosteroidus“, – sakė „Dobrobut“ Klinikinų tyrimų centro vadovė, gydytoja pulmonologė Ksenija Sekretna.

    „Būtent tam ir vykdomi klinikiniai tyrimai: jie leidžia įvertinti inovatyvių gydymo metodų veiksmingumą ir priartinti juos prie tų, kam jų labiausiai reikia“, – teigė Ksenija Sekretna.

    Kas gali dalyvauti tyrime

    Į tyrimą kviečiami 18–80 metų žmonės, kuriems bronchinės astmos diagnozė patvirtinta ne trumpiau kaip dvejus metus. Atrankoje numatyta, kad dalyviai turi sirgti sunkia, nepakankamai kontroliuojama astma, nors nuolat vartoja vidutines ar dideles dozes įkvepiamųjų kortikosteroidų kartu bent su vienu papildomu kontroliuojamuoju vaistu.

    Taip pat svarbi sąlyga – bent du astmos paūmėjimai per pastaruosius 12 mėnesių, kai reikėjo gydymo sisteminiais kortikosteroidais. Nurodoma ir minimali kūno masė – ne mažiau kaip 40 kilogramų, o galutinį tinkamumą lemia atrankos metu įvertinami protokolo kriterijai.

    Dalyvauti gali būti neįmanoma, jei nustatoma aktyvi kliniškai reikšminga infekcija, tam tikros gretutinės ligos, neatitinkami plaučių funkcijos rodikliai arba kitos protokole numatytos aplinkybės. Tokie ribojimai įprasti klinikiniuose tyrimuose, nes jie skirti užtikrinti dalyvių saugumą ir duomenų patikimumą.

    Ką gauna dalyviai ir kaip užtikrinamas saugumas

    Skelbiama, kad tyrimo dalyviai bus nuolat prižiūrimi specialistų komandos ir gaus prieigą prie tiriamo biologinio vaisto. Taip pat numatomos nemokamos gydytojų konsultacijos, laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai bei reguliarus ligos eigos stebėjimas.

    Organizatoriai teigia, kad vizitų metu gali būti suteikiamas pervežimas į klinikinę bazę ir maitinimas. Pabrėžiama, kad prieš įtraukiant kandidatą atliekama išsami patikra, o dalyvavimas yra savanoriškas – pacientas gali pasitraukti bet kuriame etape.

    Tyrimas, kaip nurodoma, vykdomas pagal tarptautinius geros klinikinės praktikos standartus ir galiojančius Ukrainos teisės aktus, gavus atitinkamus leidimus bei etikos vertinimą. Į dalyvavimą kviečiami pacientai iš visos Ukrainos.

    Kodėl biologinė terapija laikoma proveržiu

    Biologiniai vaistai astmai dažniausiai skiriami tada, kai įprastinis gydymas neleidžia pasiekti pakankamos kontrolės. Jie veikia tikslinius uždegimo mechanizmus ir kai kuriems pacientams gali sumažinti paūmėjimų dažnį bei poreikį vartoti sisteminius kortikosteroidus, kurie ilgalaikėje perspektyvoje didina komplikacijų riziką.

    Pastaraisiais metais Europos ir tarptautinėse gairėse vis dažniau akcentuojamas individualizuotas astmos gydymas, remiantis ligos fenotipais ir biologiniais žymenimis. Dėl to klinikiniai tyrimai, vertinantys naujus biologinius preparatus ar jų taikymo strategijas, tampa svarbia grandimi siekiant platesnio modernių terapijų prieinamumo.

    Norintys sužinoti daugiau apie atranką ir dalyvavimo sąlygas, „Dobrobut“ nurodo kreiptis į klinikinių tyrimų vadybininkę Olgą Žmurko telefonu 067 150 29 87 arba susisiekti žinutėmis.