Tag: Biologiniai vaistai

  • Medicininis sukeitimas ir biologiniai panašūs vaistai: ką tai keičia pacientams ir kainoms ES?

    Medicininis sukeitimas ir biologiniai panašūs vaistai: ką tai keičia pacientams ir kainoms ES?

    Ką reiškia vaistų sukeitimas

    Medicininis sukeitimas reiškia galimybę vieną vaistą pakeisti kitu taip, kad gydymo rezultatai išliktų tokie patys. Praktikoje tai apima ir perėjimą nuo referencinio, vadinamojo originalaus, biologinio vaisto prie biologinio panašaus vaisto, taip pat keitimą tarp kelių biologinių panašių vaistų.

    Tokie sprendimai sveikatos sistemoje dažniausiai siejami su dviem tikslais: išlaikyti gydymo veiksmingumą ir saugumą, bet kartu sumažinti išlaidas. Pacientams svarbiausia, kad pakeitimas būtų pagrįstas įrodymais, o gydymas nenutrūktų dėl tiekimo ar kainų svyravimų.

    Kas yra biologiniai panašūs vaistai

    Biologiniai panašūs vaistai yra sukurti taip, kad būtų labai panašūs į jau registruotą biologinį referencinį vaistą. Dėl biologinių vaistų gamybos ypatumų jie nėra molekuliškai identiški, tačiau Europos vaistų agentūros vertinime turi įrodyti, kad reikšmingų skirtumų veiksmingumo ir saugumo požiūriu nėra.

    Europos vaistų agentūra biologinių panašių vaistų registracijoje vertina ne tik laboratorinius ir kokybės duomenis, bet ir klinikinius įrodymus, kad poveikis pacientui atitinka referencinį vaistą. Dėl to biologiniai panašūs vaistai laikomi lygiaverte gydymo alternatyva, kai skiriami pagal patvirtintas indikacijas.

    „Sukeičiamumas reiškia, kad vieną produktą galima pakeisti kitu arba pereiti nuo vieno prie kito“, – sakė Europos vaistų agentūros vyriausiasis medicinos pareigūnas Steffen Thristrup.

    Pasak jo, kalbant apie biologinius panašius vaistus, tai dažniausiai reiškia pacientus, kurie jau gydyti referenciniu vaistu ir gali būti perkelti į biologinį panašų variantą. Taip pat įmanomas ir perėjimas tarp skirtingų biologinių panašių vaistų, jei jie sukurti remiantis tuo pačiu referenciniu vaistu.

    Ką tai keičia ES pacientams

    Pagrindinė sukeitimo praktikos vertė sveikatos sistemoms yra ekonominė: biologiniai panašūs vaistai paprastai kainuoja mažiau, todėl atsiranda galimybė taupyti arba už tą patį biudžetą gydyti daugiau žmonių. Tai ypač aktualu srityse, kur biologiniai vaistai taikomi ilgalaikiam lėtinių ligų gydymui.

    Kartu su kainos klausimu svarbi ir tiekimo sauga. Europos Komisija, siūlydama atnaujinti ES farmacijos teisės aktus, akcentuoja tikslą užtikrinti savalaikę ir lygiavertę prieigą prie įperkamų vaistų bei mažinti trūkumų riziką skirtingose ES šalyse.

    Pacientams tai reiškia, kad sprendimai dėl sukeitimo turėtų būti aiškiai paaiškinti, o gydymas neturėtų suprastėti vien dėl pakeisto pavadinimo ar gamintojo. Klinikinės gairės ir nacionalinės taisyklės gali skirtis, tačiau bendras principas išlieka tas pats: pakeitimas turi būti pagrįstas, stebimas ir orientuotas į paciento saugumą.

  • Biopanašūs vaistai ES: kuo skiriasi nuo originalų ir kodėl reforma gali atpiginti gydymą

    Biopanašūs vaistai ES: kuo skiriasi nuo originalų ir kodėl reforma gali atpiginti gydymą

    Biopanašūs vaistai vis dažniau įvardijami kaip reali galimybė sumažinti gydymo kainą pacientams ir sveikatos sistemoms, ypač gydant lėtines bei sunkias ligas. Europos Sąjungoje jų prieinamumą siekiama didinti per farmacijos teisės aktų reformą, kuri turėtų pagreitinti patekimą į rinką ir sustiprinti konkurenciją.

    Skirtingai nei įprasti generiniai vaistai, biopanašūs vaistai yra kuriami pagal biologinius originalius preparatus, kurių gamyba paremta gyvų ląstelių procesais. Dėl biologinės prigimties jie negali būti identiškos kopijos, tačiau turi būti itin panašūs į etaloninį vaistą pagal struktūrą, biologinį aktyvumą, veiksmingumą ir saugumą.

    Kas yra biopanašūs vaistai?

    Europos vaistų agentūra biopanašų vaistą apibrėžia kaip biologinį vaistą, kuris yra labai panašus į kitą ES jau patvirtintą biologinį vaistą. Vertinant tokį preparatą, ypatingas dėmesys skiriamas ne tik klinikiniam poveikiui, bet ir imunogeniškumui, tai yra tikimybei sukelti imuninį atsaką.

    Prieš patekdami į rinką, biopanašūs vaistai praeina griežtą vertinimo procesą, o reikalavimai kokybei, saugumui ir veiksmingumui iš esmės sutampa su tais, kurie taikomi kitiems biologiniams vaistams. Praktikoje tai reiškia, kad gamintojas privalo įrodyti, jog preparatas yra stabiliai pagaminamas, nuosekliai atitinka specifikacijas ir klinikine prasme yra lygiavertis etalonui.

    Kada jie naudojami?

    Biologiniai ir biopanašūs vaistai plačiai taikomi gydant autoimunines ligas, diabetą, onkologines ligas ir kitas būkles, kurioms dažnai reikia ilgalaikio, brangaus gydymo. Dėl to būtent šioje srityje net ir nedidelis kainų sumažėjimas gali turėti didelį poveikį tiek pacientų priemokoms, tiek valstybės kompensavimo išlaidoms.

    Pacientams dažniausiai jautriausias momentas yra perėjimas nuo įprasto, gerai pažįstamo etaloninio vaisto prie biopanašaus. Abejonių kyla dėl to, ar gydymas išliks toks pat veiksmingas, tačiau klinikinėje praktikoje ir stebėsenos duomenyse daugelyje šalių fiksuojami panašūs gydymo rezultatai.

    „Kai man pasiūlė pereiti prie biopanašaus vaisto, pirmiausia norėjau būti tikra, kad jis veiks taip pat. Pasitariau su gydytoju, išbandžiau ir nepajutau jokių neigiamų pokyčių“, – sakė reumatoidiniu artritu serganti pacientė Connie Ziegler.

    Kaip tai gali atpiginti gydymą?

    Biopanašūs vaistai paprastai kainuoja mažiau nei originalūs biologiniai preparatai, todėl jų atsiradimas rinkoje didina konkurenciją. Tai gali lemti mažesnes kompensuojamųjų vaistų biudžeto išlaidas, o kai kuriais atvejais ir geresnį gydymo prieinamumą, kai anksčiau dėl kainos būdavo taikomi griežtesni skyrimo kriterijai.

    Danija dažnai minima kaip viena biopanašių vaistų diegimo lyderių, nes šalyje nuosekliai taikoma pacientų stebėsena ir registrų duomenų analizė. Klinikinėje praktikoje vertinant pacientus, kurie perėjo nuo etaloninio vaisto prie biopanašaus, daugelyje tyrimų nenustatyta reikšmingų veiksmingumo skirtumų.

    „Rezultatai praktiškai sutapo: pacientų būklės rodikliai buvo tokie patys, kaip ir vartojant etaloninį vaistą. Duomenyse linijos beveik nesiskyrė“, – sakė reumatologijos konsultantė Bente Glintborg.

    Europos Komisijos farmacijos teisės aktų reformos tikslas yra paspartinti biopanašių ir generinių vaistų patekimą į rinką ir taip pagerinti prieinamumą. Vienas iš siekių yra sukurti tokias paskatas, kad tam tikrais atvejais biopanašūs vaistai galėtų pasiekti rinką iki 2 metų anksčiau nei dabar, išlaikant tą patį pacientų saugumo standartą.

    Europos vaistų agentūra ir toliau išliks centrine institucija, vertinančia didžiąją dalį biopanašių vaistų registracijos paraiškų ES. Tai reiškia, kad didesnis biopanašių vaistų vaidmuo turėtų eiti kartu su aiškiomis taisyklėmis, skaidria stebėsena ir nuosekliu informavimu, kad pacientai suprastų, kuo toks gydymas skiriasi ir kodėl jis laikomas lygiaverčiu.

  • Explainable AI tool CANYA decodes protein aggregation patterns, offering new clues for amyloid diseases and drug manufacturing

    An AI tool has made a step forward in translating the language proteins use to dictate whether they form sticky clumps similar to those linked to Alzheimer’s Disease and around fifty other types of human disease. In a departure from typical “black-box” AI models, the new tool, CANYA, was designed to be able to explain its decisions, revealing the specific chemical patterns that drive or prevent harmful protein folding.

    The discovery, published today in the journal Science Advances, was possible thanks to the largest-ever dataset on protein aggregation created to date. The study gives new insights about the molecular mechanisms underpinning sticky proteins, which are linked to diseases affecting half a billion people worldwide.

    Protein clumping, or amyloid aggregation, is a health hazard that disrupts normal cell function. When certain patches in proteins stick to each other, proteins grow into dense fibrous masses that have pathological consequences.

    While the study has some implications for accelerating research efforts for neurodegenerative diseases, it’s more immediate impact will be in biotechnology. Many drugs are proteins, and they are often hampered by unwanted clumping.

    “Protein aggregation is a major headache for pharmaceutical companies,” says Dr. Benedetta Bolognesi, co-corresponding author of the study and Group Leader at the Institute for Bioengineering of Catalonia (IBEC).

    “If a therapeutic protein starts aggregating, manufacturing batches can fail, costing time and money. CANYA can help guide efforts to engineer antibodies and enzymes that are less likely to stick together and reduce expensive setbacks in the process,” she adds.

    Protein clumps are formed using a poorly understood language. Proteins are made of twenty different types of amino acids. Instead of the usual A, C, G, T letters that make up the language of DNA, a protein’s language has twenty different letters, different combinations of which form “words” or “motifs.”

    Researchers have long sought to decipher which combinations of motifs cause clumping and which others enable proteins to fold without error. Artificial intelligence tools that treat amino acids like the alphabet of a mysterious language could help identify the precise words or motifs responsible, but the quality and volume of data about protein aggregation needed to feed models have been historically scant or restricted to very small protein fragments.

    The study addressed this challenge by carrying out large-scale experiments. The authors of the study created over 100,000 completely random protein fragments, each 20 amino acids long, from scratch. The ability for each synthetic fragment to clump was tested in living yeast cells. If a particular fragment triggered clump formation, the yeast cells would grow in a certain way that could be measured by the researchers to determine cause and effect.

    Around one in every five protein fragments (21,936/100,000) caused clumping, while the rest did not. While previous studies might have tracked a handful sequences, the new dataset captures a much bigger catalogue of the different protein variants which can cause amyloid aggregation.

    “We created truly random protein fragments including many versions not found in nature. Evolution has explored only a fraction of all possible protein sequences, while our approach helps us peer into a much bigger galaxy of possibilities, providing lots of data points to help understand more general laws of aggregation behaviour,” explains Dr. Mike Thompson, first author of the study and postdoctoral researcher at the Centre for Genomic Regulation (CRG).

    The vast amount of data generated from the experiments was used to train CANYA. The researchers decided to create it using the principles of “explainable AI,” making its decision-making processes transparent and understandable to humans. This meant sacrificing a little bit of its predictive power, which is usually higher in “black-box” AIs. Despite this, CANYA proved to be around 15% more accurate than existing models.

    Specifically, CANYA is a convolution-attention model, a hybrid tool borrowing from two distinct corners of AI. Convolution models, like those used in image recognition, scan photos for features like an ear or a nose to identify a face, except in this case CANYA skims through the protein chain to find meaningful features like motifs or “words.”

    Attention AI models are used by language translation tools to identify key phrases in a sentence before deciding on the best translation. The researchers incorporated this technique to help CANYA figure out which motifs matter most in the grand scheme of the entire protein.

    Together, these two approaches help CANYA see local motifs up close while also spotting their bigger-picture importance. The researchers could use this information to not just predict which motifs in the protein chain encourage clumping, block it, or something in between, but also understand why.

    For example, CANYA showed that small pockets of water-repelling amino acids are more likely to spark clumping, while some motifs have a bigger impact on clumping if they’re near the start of a protein sequence rather than at the end. The observations align with previous findings researchers have seen under the microscope in known amyloid fibrils.

    But CANYA also found new rules driving protein aggregation. For instance, certain building blocks of proteins, so-called charged amino acids, are normally thought to prevent clumping. But it turns out that in the context of other specific building blocks, they can actually promote clumping.

    In its current form, CANYA primarily explains protein aggregation in yes or no terms, i.e. it works as a so-called “classifier.” The researchers next want to refine the system so it can predict and compare aggregation speeds rather than just aggregation likelihood. This could help predict which protein variants form clumps quickly and which do so more slowly, a vital factor in neurodegenerative diseases where the timing of amyloid formation matters just as much as the fact that it happens at all.

    “There are 1024 quintillion ways of creating a protein fragment that is 20-amino acids long. So far, we’ve trained an AI with just 100,000 fragments. We want to improve it by making more and bigger fragments. This is just the first step but our work shows it is possible to decipher the language of protein aggregation. This is incredibly important for our understanding of human disease but also to guide synthetic biology efforts” concludes Dr. Bolognesi.

    “This project is a great example of how combining large-scale data generation with AI can accelerate research. It’s also a very cost-effective method to generate data,” says ICREA Research Professor Ben Lehner, co-corresponding author and Group Leader at the Centre for Genomic Regulation (CRG) and the Wellcome Sanger Institute.

    “Using DNA synthesis and sequencing we can perform hundreds of thousands of experiments in a single tube, generating the data we need to train AI models. This is an approach we are applying to many difficult problems in biology. The goal is to make biology predictable and programmable,” he adds.

    The study is a joint collaborative effort by ICREA Research Professor Ben Lehner’s lab at the Centre for Genomic Regulation (CRG) and Benedetta Bolognesi’s lab at the Institute for Bioengineering of Catalonia (IBEC). Researchers from Cold Spring Harbor Laboratory (CSHL) and Wellcome Sanger Institute also collaborated in the study. It was funded by “La Caixa” Research Foundation, the European Research Council and the Spanish Ministry of Science and Innovation.