CP v2

Tag: Biologinis saugumas

  • Mokslininkai DI atidavė genomą: sukūrė naujus virusus, bet tik tam, kad kovotų su kitais

    Mokslininkai DI atidavė genomą: sukūrė naujus virusus, bet tik tam, kad kovotų su kitais

    Tarptautinė mokslininkų grupė pademonstravo, kad dirbtinis intelektas gali ne tik analizuoti biologinius duomenis, bet ir generuoti naujas DNR sekas, iš kurių laboratorijoje galima išgauti anksčiau gamtoje nefiksuotus virusus. Eksperimento tikslas nebuvo kurti patogenus žmonėms ar gyvūnams, o suprojektuoti bakteriofagus – virusus, kurie puola bakterijas.

    Tyrime naudoti genomų modeliavimo įrankiai mokomi atpažinti dėsningumus genetinėse sekose panašiai, kaip kalbos modeliai prognozuoja kitą žodį sakinyje. Tokiu būdu DI gali pasiūlyti visiškai naujų genetinių „variantų“, kurių anksčiau nebuvo stebėta, o mokslininkai gali patikrinti, ar jie veikia realiomis sąlygomis.

    Šį kartą taikiniu tapo bakterijos, tarp jų ir Escherichia coli grupės atmainos, kurios dažnai naudojamos kaip modelinis organizmas laboratorijose, bet kai kurios jų gali sukelti ir sunkias infekcijas. Bakteriofagai jau seniai tiriami kaip alternatyva arba papildymas antibiotikams, ypač kai daugėja antimikrobiniams vaistams atsparių bakterijų.

    Pastaraisiais metais antibiotikų atsparumas laikomas viena didžiausių visuomenės sveikatos grėsmių, todėl ieškoma sprendimų, leidžiančių taikliau naikinti konkrečius bakterijų štamus. Fagų terapijos idėja vilioja tuo, kad bakteriofagai paprastai yra labai selektyvūs, tačiau praktikoje kliūčių kelia tinkamo fago parinkimas, gamyba ir greitas pritaikymas pacientui.

    Tyrimo rezultatai rodo, kad DI galėtų pagreitinti šią paiešką, nes vietoje ilgo bandymų kelio būtų galima greičiau „sugeneruoti“ kandidatų biblioteką ir atrinkti perspektyviausius. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tai nereiškia automatinio proveržio klinikoje: reikalingi saugumo, veiksmingumo ir reguliavimo patikrinimai, o kiekvienas realus pritaikymas būtų ilgas procesas.

    Kartu šis eksperimentas iškelia sudėtingą biologinio saugumo klausimą: jei DI gali padėti projektuoti naujus virusus, atsiranda rizika, kad panašūs metodai gali būti pritaikyti ir kenksmingiems tikslams. Dėl to vis dažniau kalbama apie atsakingą genetinių modelių diegimą, prieigos kontrolę, jautrių duomenų apsaugą ir aiškesnes taisykles, kaip publikuoti metodikas, kad jos nepalengvintų piktnaudžiavimo.

    „Šiandien dar negalime paspausti mygtuko ir užsisakyti pavojingo viruso, tačiau pati kryptis rodo kokybinį šuolį: modeliai pereina nuo analizės prie biologinių sistemų projektavimo“, – pabrėžia biologinio saugumo ekspertai, vertinantys šios srities raidą.

    Praktinėje plotmėje svarbu ir tai, kad tyrėjai sąmoningai rinkosi santykinai paprastesnius bakteriofagus ir vengė darbo su žmogų infekuojančių virusų duomenimis. Tačiau platesnė žinutė aiški: genomų modeliavimo DI įrankiai sparčiai artėja prie to, kad naujų biologinių konstrukcijų kūrimas taptų greitesnis, pigesnis ir prieinamesnis, o tai reikalaus ne tik mokslo, bet ir politikos sprendimų.

  • Naujojoje Zelandijoje pirmą kartą patvirtintas paukščių gripas H5N1: nerimas dėl retų rūšių

    Naujojoje Zelandijoje pirmą kartą oficialiai patvirtintas itin patogeniškas paukščių gripo H5N1 atvejis. Žinia sukėlė nerimą mokslininkams ir gamtosaugininkams, nes šalies endeminės paukščių rūšys, ilgą laiką gyvenusios izoliuotai, gali būti ypač pažeidžiamos.

    Pirmasis patvirtintas atvejis nustatytas jūrinei paukščių rūšiai, kuri buvo rasta pakrantėje netoli Velingtono. Valdžios institucijos pabrėžia, kad šiuo metu nėra požymių, jog virusas būtų pradėjęs sparčiai plisti tarp laukinių paukščių, tačiau situacija stebima sustiprintu režimu.

    H5N1 yra didelio patogeniškumo paukščių gripo atmaina, kuri pastaraisiais metais plito įvairiuose žemynuose, sukeldama masines naminių ir laukinių paukščių žūtis. Šis virusas pavojingas ne tik paukščių ūkiams, bet ir laukinei gamtai, nes gali greitai išplisti migracijos maršrutais ir kolonijose gyvenančiose populiacijose.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad rizika ypač didelė rūšims, kurios peri didelėmis kolonijomis, taip pat pakrančių paukščiams ir minta dvėseliena. Tokiose grupėse infekcija gali plisti itin sparčiai, o mažoms populiacijoms net trumpalaikis protrūkis gali turėti negrįžtamų pasekmių.

    Naujosios Zelandijos atsakingos tarnybos skelbia, kad šalyje jau veikia plati stebėsenos sistema, apimanti gamtines teritorijas, zoologijos sodus, paukštynus, veterinarines tarnybas ir gyventojų pranešimus. Kartu primenama, kad greitas pranešimas apie sergančius ar žuvusius paukščius yra vienas svarbiausių būdų laiku pastebėti galimą plitimą.

    Taip pat tęsiamos prevencinės priemonės, orientuotos į pažeidžiamiausias retas rūšis, laikomas veisimo ir apsaugos centruose. Tokiose programose svarbiausias tikslas – sumažinti viruso patekimo riziką į kontroliuojamas populiacijas ir išlaikyti atsarginį genetinį fondą.

    „Šiuo metu neturime įrodymų apie masinę laukinių paukščių žūtį ar aiškų viruso perdavimą tarp laukinių paukščių Naujojoje Zelandijoje“, – sakė už biologinį saugumą atsakingas ministras Andrew Hoggard.

    Naujoji Zelandija laikoma viena unikaliausių vietų pasaulyje pagal paukščių įvairovę: čia evoliuciškai susiformavo daug endeminių rūšių, o kai kurios jų yra neskraidančios. Dėl ribotos natūralios apsaugos nuo „atvežtinių“ ligų tokios ekosistemos gali būti ypač jautrios naujiems patogenams.

    Gamtosaugininkai pabrėžia, kad dalis vietinių rūšių jau ir taip patiria spaudimą dėl buveinių nykimo, invazinių plėšrūnų ir klimato kaitos. Todėl H5N1 atsiradimas vertinamas kaip papildomas rizikos veiksnys, galintis pagilinti nykstančių rūšių problemą.

    Gyventojams primenama neimti rastų sergančių ar nugaišusių paukščių plikomis rankomis ir apie didesnes sankaupas pranešti atsakingoms tarnyboms. Specialistai pabrėžia, kad ankstyvas signalas yra esminis, siekiant greitai nustatyti židinius ir apsaugoti pažeidžiamiausias populiacijas.

  • DI generatoriai jau kuria mirtinus nuodus: Kinijos proveržis išgąsdino mokslininkus visame pasaulyje

    DI generatoriai jau kuria mirtinus nuodus: Kinijos proveržis išgąsdino mokslininkus visame pasaulyje

    Dirbtinio intelekto proveržis molekulinėje biologijoje žada greitesnį vaistų kūrimą, tačiau kartu didina ir biologinio saugumo rizikas. Pastaruoju metu mokslininkų bendruomenėje daug diskusijų sukėlė Kinijoje sukurta sistema, galinti projektuoti ypač pavojingas toksines baltymų molekules.

    Tarptautinį dėmesį patraukė tyrėjų darbas Chongqing universitete, kur sukurta DI priemonė skirta konotoksinų dizainui. Konotoksinai yra jūrinių kūginių sraigių nuoduose aptinkami baltymai, galintys paveikti nervų sistemą, o dalis jų laikomi potencialiais skausmo gydymo kandidatų prototipais.

    Vis dėlto būtent šių medžiagų dvilypumas kelia nerimą: natūralūs analogai gali būti mirtinai pavojingi, o kai kurioms jų rūšims nėra lengvai pritaikomų priešnuodžių. Ekspertai pabrėžia, kad skaitmeninis molekulės dizainas pats savaime dar nereiškia ginklo, tačiau jis gali sutrumpinti kelią nuo idėjos iki realaus sintezės užsakymo laboratorijai.

    „Teoriškai kažkas dabar galėtų kurti toksinus, prilygstančius ricinui ar kitiems mirtiniems agentams, ir jie būtų praktiškai sunkiai aptinkami“, – sakė Ciuricho universiteto struktūrinės biologijos mokslininkas Martinas Pacesa.

    Biologinio saugumo diskusijoje išskiriamos dvi kryptys. Pirmoji susijusi su tuo, kad plačiai prieinami pokalbių robotai gali padėti nepatyrusiems asmenims ieškoti informacijos apie žinomus patogenus ir toksinus, nors praktinis įgyvendinimas reikalauja įgūdžių. Antroji, rimtesnė, apima galimybę gerai finansuojamoms grupėms ar valstybėms kurti specializuotus modelius be etinių ribotuvų ir siekti visiškai naujų, sintetinės kilmės grėsmių.

    Šiame kontekste akcentuojama, kad tokie darbai nebūtinai remiasi viešais įrankiais, kaip „ChatGPT“, „Gemini“ ar „Claude“, nes tyrėjai gali sukurti nuosavas sistemas. Tai apsunkina vien tik platformų lygmens kontrolę, nes rizikingos funkcijos gali būti perkeltos į uždaras, lokaliai veikiančias infrastruktūras.

    Vertinant virusų scenarijus, ekspertų išvados nėra vienareikšmės. Viena vertus, baiminamasi, kad DI galėtų padėti modifikuoti tokius virusus kaip SARS-CoV-2 ar gripo virusai, kad jie efektyviau apeitų žmogaus imunitetą. Kita vertus, naujesnės analizės pabrėžia, kad vis dar egzistuoja didelės techninės kliūtys, tarp jų ir ribotos žinios, kaip genetinės sekos pokyčiai patikimai virsta savybėmis, pavyzdžiui, užkrečiamumu.

    „Jei norite sukelti žalą dideliu mastu, jums nereikia specialiai sukurtų baltymų“, – sakė University of Washington mokslininkas Davidas Bakeris.

    Praktinėje rizikų valdymo pusėje svarbi grandis yra komercinė genų sintezė. Tarptautinės įmonės ir jų konsorciumai jau dabar taiko užsakymų patikrą, siekdami aptikti žinomų patogenų ar toksinų sekas. Tačiau kelių tyrimų išvada tokia: DI gali padėti sukurti pakankamai modifikuotus analogus, kurie išlieka funkcionalūs, bet praslysta pro tradicines aptikimo taisykles.

    Vienas siūlomų atsakų yra vadinamieji modelių sargai, tai yra papildomi saugos sluoksniai, kurie atpažįsta ir blokuoja užklausas apie biologinį ginklą ar rizikingus sintezės veiksmus. Kitas kelias apima griežtesnį pačios sintezės rinkos reguliavimą, kad užsakymų patikra taptų privaloma, o ne savanoriška, ir būtų taikoma kuo platesniame regione.

    Tuo pat metu tyrėjai įspėja, kad vien tik užklausų filtrai nėra patikimas sprendimas, nes juos kartais galima apeiti performuluojant užduotį ar papildomai apmokant modelį viešais duomenimis. Dėl to vis dažniau kalbama apie poreikį derinti technologines priemones su auditu, prieigos kontrole, atsakomybe už modelių platinimą ir tarptautiniu biologinio saugumo bendradarbiavimu.