Ligoninių vandentiekio sistema, kuri pacientams ir personalui atrodo savaime suprantama kasdienybės dalis, gali tapti rimtų infekcijų šaltiniu. Tai parodė tyrimas, kuriame nagrinėtas užsikrėtimų protrūkis vienoje gydymo įstaigoje. Per šešerius metus ten fiksuota 40 su vandeniu siejamų infekcijos atvejų.
Tyrėjai nustatė, kad protrūkį galėjo lemti bakterija Mycobacterium abscessus, galinti sukelti sunkias infekcijas. Didžiausia rizika kyla žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, taip pat pacientams po operacijų ar turintiems sunkių gretutinių ligų. Tokie sukėlėjai ypač pavojingi, kai infekcija įsivelia į kvėpavimo takus, žaizdas ar po invazinių procedūrų.
Didelį susirūpinimą sukėlė tai, kad problema tęsėsi ilgai ir kartojosi banguojančiais epizodais. Genetinė analizė leido susieti pacientams nustatytas bakterijas su mikroorganizmais, aptiktais ligoninės vandens sistemoje. Tai sustiprino prielaidą, kad užsikrėtimai nebuvo pavieniai ar atsitiktiniai.
Infekcija galėjo plisti ne vien geriant vandenį, bet ir per kontaktą su juo ar įkvėpus vandens aerozolio. Aerozolis susidaro, pavyzdžiui, prausiantis duše, naudojant čiaupus, kai kurią medicininę įrangą ar atliekant higienos procedūras. Ligoninėse, kur daug pažeidžiamų pacientų, toks perdavimo kelias tampa ypač svarbus.
Mokslininkai pabrėžia, kad Mycobacterium abscessus geba formuoti bioplėveles ir išlikti vamzdynuose, filtrų ar maišytuvų viduje. Dėl to mikroorganizmas gali išvengti įprastų dezinfekcijos priemonių ir ilgai išlikti nepastebėtas. Įprastiniai vandens kokybės tyrimai ne visada yra pritaikyti laiku aptikti tokio tipo sukėlėjus.
Protrūkis turėjo skaudžių pasekmių: du mirčių atvejai buvo siejami su infekcija. Dar viena mirtis buvo vertinta tyrimo metu, tačiau tyrėjai jos su protrūkiu nesusiejo. Šie duomenys pabrėžia, kad ligoninių infrastruktūros rizikos kartais gali būti ne mažiau svarbios nei tiesioginė pacientų priežiūra.
Tyrimo autoriai ragina sveikatos priežiūros įstaigas nuosekliau vertinti vandens sistemų saugą, ypač ten, kur gydomi didelės rizikos pacientai. Pasak jų, būtina ne tik reaguoti į atvejus, bet ir taikyti prevenciją: stebėseną, tikslinius mikrobiologinius tyrimus, bioplėvelių kontrolę ir aiškias higienos procedūras. Tokie protrūkiai rodo, kad paslėptas infekcijos šaltinis gali veikti metų metus, jei neaptinkamas laiku.