Tag: Biopsija

  • Danuta Stenka pranešė apie vyro ligą: Januszui Grzelakui diagnozuota dauginė mieloma

    Aktorė Danuta Stenka socialiniuose tinkluose pranešė, kad jos vyrui Januszui Grzelakui diagnozuota dauginė mieloma (plazmocitinė mieloma).

    Tai kraujo sistemos vėžys, kylantis iš plazmocitų – subrendusių imuninės sistemos ląstelių, kurios įprastai gamina antikūnus ir padeda kovoti su infekcijomis.

    Sergant mieloma dalis plazmocitų pakinta ir ima nekontroliuojamai daugintis, dažniausiai kaulų čiulpuose. Navikinės ląstelės gali išstumti sveikas kaulų čiulpų ląsteles ir gaminti nenormalų baltymą, vadinamą monokloniniu.

    Tokie pokyčiai gali sutrikdyti įvairias organizmo funkcijas – nuo kraujo gamybos ir imuniteto iki inkstų veiklos, o vienas būdingiausių ligos padarinių siejamas su kaulų pažeidimais ir didesne lūžių rizika.

    Kokie simptomai gali išduoti ligą

    Nurodoma, kad pradinėje stadijoje mieloma gali nesukelti aiškių, specifinių simptomų, o negalavimai neretai stiprėja pamažu ir gali priminti kitas sveikatos problemas. Dėl to liga ne visada greitai atpažįstama.

    Dažniausi pirmieji požymiai siejami su kaulais, inkstais ir imunine sistema, tačiau konkretūs simptomai skirtingiems žmonėms gali būti nevienodi.

    J. Grzelako atveju pirmieji simptomai, kaip skelbiama, pasireiškė rugsėjį: vargino nugaros skausmai, kurie nepraėjo net po vizitų pas kineziterapeutą ir masažuotoją.

    Vėliau atsirado ir pilvo skausmai – tuomet jam buvo paskirtas magnetinio rezonanso tyrimas, parodęs kelis darinius prie stuburo bei pakitimą pilvo ertmėje.

    Nuo pirminės diagnozės iki patvirtinimo

    Iš pradžių vyrui buvo nustatyta limfoma, tačiau simptomai sparčiai progresavo – jis pateko į ligoninę dėl susikaupusio skysčio plaučiuose.

    Taip pat patvirtintas ūminis inkstų nepakankamumas. Ligoninėje atlikta biopsija, o jos rezultatai, šeimos teigimu, gauti spalio pabaigoje – tuomet ir paaiškėjo, kad diagnozė yra plazmocitinė mieloma.

    Gydymas ir jo galimybės

    Internete buvo pradėta lėšų rinkimo kampanija gydymui. Aktorė nurodė, kad moderni terapija viršija šeimos finansines galimybes – tam reikėjo beveik 2 mln. Lenkijos zlotų, o per mažiau nei parą pavyko surinkti apie 1,9 mln.

    Pastaraisiais metais mielomos gydymas smarkiai pažengė, o terapija dažnai sudaroma iš kelių vaistų grupių derinių. Tarp pirmos eilės gydymui minimų priemonių yra proteasomų inhibitoriai, imunomoduliuojantys vaistai, gliukokortikosteroidai bei monokloniniai antikūnai.

    Gydymo pasirinkimas priklauso nuo paciento amžiaus, bendros būklės, inkstų funkcijos bei naviko ypatybių, taip pat nuo to, ar liga diagnozuota pirmą kartą, ar yra atsinaujinusi.

    Kai kuriais atvejais taikomas autologinis kraujodaros kamieninių ląstelių persodinimas – intensyvus priešnavikinis gydymas derinamas su paties paciento anksčiau paimtų ląstelių suleidimu, siekiant atkurti kraujodarą po didelių dozių chemoterapijos.

    Minimos ir naujesnės imunoterapijos, įskaitant CAR-T metodą, kai naudojami modifikuoti paciento T limfocitai. Tekste nurodoma, kad Lenkijoje šios terapijos šiuo metu nėra kompensuojamos, o komercinio gydymo kaina siekia 1,5–1,8 mln. zlotų.

    Taip pat pabrėžiama, kad svarbi gydymo dalis yra palaikomoji pagalba: skausmo kontrolė, kaulų apsauga, infekcijų profilaktika, mažakraujystės ir inkstų veiklos sutrikimų gydymas.

    Plazmocitinė mieloma laikoma liga, kurios ne visais atvejais galima visiškai išgydyti, tačiau gydymas gali padėti pasiekti remisiją – reikšmingai sumažinti ligos aktyvumą, o daliai pacientų ji gali trukti daugelį metų.

    Prognozė yra individuali ir priklauso nuo ligos eigos, paciento būklės bei atsako į gydymą. Pateikiama, kad dėl naujų vaistų mediana nuo diagnozės šiuo metu siekia maždaug 5–10 metų.

  • Guzelis krūtyje dar nereiškia vėžio: gydytojai įvardijo ženklus, kada būtina išsitirti

    Krūtyse gali atsirasti įvairių darinių, kurie skiriasi savo sandara, kilme ir gydymo taktika. Dalis jų nėra pavojingi gyvybei, tačiau neretai reikalauja stebėsenos ar papildomų tyrimų. Svarbiausia žinutė – vien tik užčiuoptas guzelis dar nėra diagnozė.

    Medikai pabrėžia, kad guzelis yra apčiuopiamo pakitimo apibūdinimas, o ne atsakymas, kas tai per darinys. Tai gali būti gerybinis fibroadenoma, skysčiu užpildyta cista ar uždegiminis pakitimas. Pagal tai, ar guzelis juda, ar skauda, patikimai nustatyti jo prigimties neįmanoma.

    „Guzelis apibūdina tai, ką žmogus gali apčiuopti, tačiau tik tyrimai leidžia pasakyti, su kuo turime reikalą“, – sakė onkologas Klaudiusz Czerniawski.

    Vienas dažnesnių gerybinių radinių yra cistos, kurios dažnai susijusios su hormoniniais svyravimais. Jos gali būti minkštos arba įtemptos, o jautrumas neretai sustiprėja prieš mėnesines ir sumažėja joms pasibaigus. Cistos paprastai nustatomos ultragarsu, o tolesni veiksmai priklauso nuo jų išvaizdos ir simptomų.

    Jaunesnėms moterims dažniau aptinkama fibroadenoma – gerybinis navikas, sudarytas iš liaukinio ir jungiamojo audinio. Dažnai jis būna aiškių ribų, paslankus, ne visada sukelia skausmą. Vis dėlto net ir tokie „ramūs“ požymiai neatstoja gydytojo apžiūros ir vaizdinių tyrimų.

    Svarbu suprasti ir terminus: navikas yra platesnė sąvoka, nes navikai gali būti ir gerybiniai, ir piktybiniai. Vėžys yra piktybinis epitelinės kilmės navikas, todėl pats žodis navikas dar nereiškia blogiausio scenarijaus. Gydytojai akcentuoja, kad sprendimas visada remiasi tyrimais ir dinamika.

    Krūties vėžys gali vystytis be skausmo ar aiškių ankstyvų signalų, todėl vien diskomforto nebuvimas negarantuoja, kad viskas gerai. Specialistai ragina stebėti ne tik guzelį, bet ir bendrą krūties vaizdą. Ypač svarbūs naujai atsiradę ar greitai kintantys pakitimai.

    Į gydytoją verta kreiptis, jei pastebimas naujas guzelis ar aiškus sukietėjimas, krūties formos ar dydžio pokytis, spenelio įtraukimas, neįprastos išskyros iš spenelio. Taip pat įspėjamaisiais ženklais laikomi odos pakitimai, pavyzdžiui, įdubimai, paraudimas, ilgai nepraeinantis patinimas. Padidėję pažasties limfmazgiai irgi gali būti priežastis išsitirti.

    Žmonės dažnai bando atskirti, ar guzelis „gerybinis“, ar „piktybinis“, pagal jo konsistenciją. Nors gerybiniai dariniai neretai būna lygesni ir paslankesni, o piktybiniai – kietesni ir mažiau judrūs, tai yra tik apytikrės taisyklės. Praktikoje pasitaiko ir atvirkščiai, todėl vien apčiuopa patikimos išvados nesuteikia.

    Diagnostika paprastai pradedama nuo gydytojo konsultacijos, apžiūros ir anamnezės. Toliau parenkami vaizdiniai tyrimai, atsižvelgiant į amžių, krūties audinio ypatumus, simptomus ir rizikos veiksnius. Dažniausiai tai ultragarsas ir mamografija, kurie nėra vienas kito pakaitalai, nes pateikia skirtingą informaciją.

    Ultragarsinis tyrimas leidžia įvertinti audinius ir padeda atskirti, ar darinys yra skysčiu užpildytas, ar kietas. Mamografija yra pagrindinis metodas aptikti pakitimus, įskaitant tuos, kurių neįmanoma apčiuopti. Kai kuriais atvejais gydytojas gali rekomenduoti abu tyrimus, kad vaizdas būtų išsamesnis.

    Kai vaizdiniai tyrimai kelia įtarimų, svarbiausias žingsnis – biopsija, dažniausiai stambiadata. Ji leidžia paimti audinio fragmentus ir patikimai nustatyti darinio pobūdį, o esant vėžiui – įvertinti biologinius žymenis, nuo kurių priklauso gydymo parinkimas. Ne kiekvieną radinį reikia biopsijuoti, pavyzdžiui, tipinė paprasta cista dažnai atpažįstama jau vaizdiniuose tyrimuose.

    Rizika susirgti krūties vėžiu didėja su amžiumi, ypač po 50 metų, tačiau liga gali pasitaikyti ir jaunesnėms moterims. Reikšmę turi šeiminė istorija bei paveldimos genų mutacijos, tarp jų BRCA1 ir BRCA2. Taip pat su didesne rizika siejami antsvoris po menopauzės, mažas fizinis aktyvumas ir alkoholio vartojimas.

    Medikai atkreipia dėmesį, kad daliai pacienčių krūties vėžys nustatomas net ir neturint aiškios šeiminės istorijos. Todėl rekomenduojama reguliariai stebėti krūtis ir dalyvauti patikros programose pagal amžių bei gydytojo rekomendacijas. Savityra gali padėti pastebėti pokyčius, bet ji nepakeičia mamografijos, ultragarso ir specialisto apžiūros.

    Pastebėjus naują guzelį ar kitą nerimą keliantį pakitimą, svarbiausia neatidėlioti konsultacijos. Dauguma krūties darinių būna gerybiniai, tačiau be tyrimų saugiai atskirti jų nuo piktybinių neįmanoma. Laiku atlikta diagnostika leidžia arba nurimti, arba pradėti gydymą ankstyvoje stadijoje.

  • Chirurgas įspėja: po echoskopo verta tuoj pat pasitikrinti krūtis – tai gali išgelbėti gyvybę

    Chirurgas įspėja: po echoskopo verta tuoj pat pasitikrinti krūtis – tai gali išgelbėti gyvybę

    Anksti nustatytas krūties vėžys šiandien daugeliu atvejų yra sėkmingai gydomas, tačiau lemiamas veiksnys išlieka laikas. Gydytojai pabrėžia, kad svarbu ne tik dalyvauti patikros programose, bet ir pažinti savo krūtų įprastą sandarą, kad nauji pokyčiai būtų pastebėti greičiau.

    Krokuvos universiteto ligoninės krūties vėžio chirurgas dr. n. med. Marcin Migaczewski aiškina, kad būtent po atliktos echoskopijos ar mamografijos moterims lengviau suprasti, kas jų krūtyse yra normalu. Turint aiškų atskaitos tašką, paprasčiau atpažinti pokyčius, kurie anksčiau galėjo atrodyti neaiškūs ar keliantys nepagrįstą nerimą.

    Kodėl verta tikrintis po tyrimo?

    Pasak specialisto, dažna priežastis, kodėl moterys vengia savityros, yra jausmas, kad nežino, ko ieškoti. Krūtys sudarytos iš liaukinio, riebalinio ir jungiamojo audinio, todėl jos ne visada apčiuopiamos kaip visiškai lygios ar vienodos.

    „Verta pažinti savo krūtų išvaizdą ir sandarą, kad būtų lengviau pastebėti ką nors naujo ar neįprasto“, – sakė dr. n. med. Marcin Migaczewski.

    Gydytojai pabrėžia, kad savityra nepakeičia mamografijos, echoskopijos ar kitų gydytojo paskirtų tyrimų. Ne kiekvieną naviką galima apčiuopti pirštais, todėl patikros tyrimai išlieka vienas svarbiausių būdų nustatyti ligą dar iki simptomų.

    Kaip taisyklingai atlikti savityrą?

    Savityrą galima atlikti duše, nes drėgna oda leidžia pirštams lengviau slysti. Taip pat rekomenduojama apžiūrėti krūtis prieš veidrodį nuleistomis rankomis, o vėliau pakeltomis, atkreipiant dėmesį į formos, odos ar spenelių pokyčius.

    Apčiuopai dažniausiai patariama naudoti trijų vidurinių pirštų pagalvėles, judant mažais sukamaisiais judesiais per visą krūtį, nepamirštant pažastų srities. Svarbiausia ieškoti ne abstraktaus gumbelio, o to, kas yra nauja: sukietėjimų, įdubimų, spenelio įtraukimo ar savaiminės išskyrų atsiradimo.

    Mėnesinių ciklą turinčioms moterims savityrą įprastai patariama atlikti praėjus kelioms dienoms po menstruacijų pabaigos, kai krūtys būna mažiau jautrios. Po menopauzės galima pasirinkti pastovią mėnesio dieną ir jos laikytis, kad įprotis būtų reguliarus.

    Mitai apie guzelį, skausmą ir biopsiją

    Vis dar gajus įsitikinimas, kad judantis ar skausmingas guzelis yra nepavojingas, o vėžys esą neskauda. Gydytojai įspėja, kad tokios taisyklės nėra patikimos, nes ir gerybiniai, ir piktybiniai pakitimai gali pasireikšti įvairiai.

    „Vien judrumas ar skausmas neleidžia patikimai atskirti gerybinio pakitimo nuo piktybinio, todėl kiekvieną naują ar kintantį darinį reikia įvertinti“, – sakė dr. n. med. Marcin Migaczewski.

    Specialistas taip pat akcentuoja, kad baimė esą biopsija ar operacija paskatina vėžio plitimą yra mitas. Jei gydytojas rekomenduoja biopsiją, ji paprastai atliekama tam, kad būtų tiksliai nustatyta diagnozė ir parinktas tinkamiausias gydymas, o delsimas gali reikšti, kad liga bus nustatyta vėlesnėje stadijoje.

    Įtartini pakitimai įvertinami gydytojo apžiūros metu ir, priklausomai nuo amžiaus bei situacijos, atliekant echoskopiją ar mamografiją. Jei reikia, skiriama biopsija, o nustačius piktybinį naviką gydymo planas sudaromas individualiai: kai kuriais atvejais pradedama nuo operacijos, kitais pirmiausia taikomas sisteminis gydymas.

    Gydytojai pabrėžia vieną taisyklę, kuri galioja visoms: pastebėjus naują darinį ar aiškiai pakitusią krūties išvaizdą nereikėtų laukti kito planinio patikrinimo. Kuo anksčiau pradedama diagnostika, tuo daugiau gydymo galimybių ir tuo didesnė tikimybė pasveikti.

  • Guzas krūtyje dar nereiškia vėžio: gydytojai paaiškino, kas išduoda jo tipą

    Guzas krūtyje dar nereiškia vėžio: gydytojai paaiškino, kas išduoda jo tipą

    Apčiuopiamas guzelis krūtyje dažnai kelia didžiausią nerimą, tačiau vien jo buvimas dar neatsako į svarbiausią klausimą: ar tai vėžys, ir jei taip, koks. Gydytojai pabrėžia, kad dalis krūties darinių yra gerybiniai, o tiksli diagnozė nustatoma tik atlikus tyrimus.

    Diagnostika paprastai prasideda nuo vaizdinių tyrimų. Dažniausiai pirmiausia atliekamas krūtų ultragarsinis tyrimas, mamografija, o kai kuriais atvejais ir magnetinio rezonanso tomografija, ypač jei vaizdas neaiškus arba krūtis yra tanki.

    Jei radinys kelia įtarimų, kitas žingsnis yra biopsija, kai paimamas audinio mėginys. Būtent patomorfologinis ištyrimas leidžia patvirtinti ar paneigti vėžį ir tiksliai įvardyti naviko tipą, jo agresyvumą bei kitas svarbias savybes.

    Kur krūtyje gali vystytis navikas

    Krūtis sudaryta iš pieno latakų ir liaukinių skiltelių, todėl navikas gali atsirasti skirtingose vietose. Dėl to skiriasi ir dažniausiai sutinkami histologiniai tipai, o jų pavadinimai padeda suprasti, iš kokios struktūros navikas kilo.

    Dažniausias variantas yra invazinis krūties vėžys be specialaus tipo, anksčiau dažnai vadintas invaziniu latakiniu vėžiu. Jis prasideda latakuose ir gali infiltruoti aplinkinius audinius, todėl gydymo taktika paprastai priklauso nuo išplitimo.

    Taip pat nustatomas latakų vėžys in situ, kai pakitusios ląstelės lieka latako viduje ir neįauga į aplinkinį audinį. Tokia būklė laikoma neinvazine, dažnai apibūdinama kaip 0 stadija, tačiau vis tiek reikalauja atidaus gydymo ir stebėjimo.

    Antras pagal dažnumą yra invazinis skiltelinis krūties vėžys, sudarantis apie 10–15 proc. atvejų. Jis pasižymi tuo, kad ląstelės neretai plinta juostomis, todėl ne visada formuojasi aiškus guzas ir liga gali būti sunkiau pastebima apčiuopiant ar mamografijoje.

    Be šių formų egzistuoja ir retesnių histologinių atmainų, taip pat navikų, kurie nėra tipiškas krūties liaukos vėžys. Klinikinėje praktikoje gydytojai išskiria ir ypatingas formas, pavyzdžiui, uždegiminį krūties vėžį bei krūties Pageto ligą, kuri dažniau pasireiškia spenelio ir areolės srityje.

    Receptoriai, kurie keičia gydymą

    Vien histologinis tipas nepasako, kaip navikas elgsis ir kokie vaistai gali būti veiksmingiausi. Todėl po biopsijos dažniausiai atliekami biologinių žymenų tyrimai, svarbiausi iš jų yra estrogenų receptoriai, progesterono receptoriai ir HER2.

    Jei naviko ląstelėse randama estrogenų ir arba progesterono receptorių, vėžys priskiriamas hormonams jautriam. Tokiais atvejais gydymas dažnai papildomas hormonoterapija, kurios tikslas yra sumažinti hormonų poveikį naviko augimui.

    HER2 yra baltymas, susijęs su ląstelių augimo signalais, o daliai pacienčių jis būna padidėjęs. HER2 teigiamas statusas svarbus tuo, kad atveria galimybę taikyti tikslines anti-HER2 terapijas, kurios pastaraisiais metais reikšmingai pagerino dalies pacienčių prognozes.

    Praktikoje vis dažniau aptariama ir vadinamoji HER2 low kategorija, kai HER2 baltymo yra, bet ne tiek, kad navikas būtų priskirtas klasikiniam HER2 teigiamam. Tai svarbu todėl, kad plečiantis tikslinių vaistų galimybėms, toks patikslinimas gali turėti įtakos gydymo pasirinkimui.

    Tris kartus neigiamas krūties vėžys apibrėžiamas tada, kai nėra nei hormonų receptorių, nei HER2 pertekliaus. Tokiu atveju hormonoterapija ir klasikinės anti-HER2 terapijos netinka, todėl gydymas dažniau remiasi chemoterapija, o kai kurioms pacientėms gali būti taikoma ir imunoterapija.

    Kodėl dvi vienodos diagnozės nevienodos

    Gydytojai pabrėžia, kad apibendrinimas krūties vėžys slepia labai skirtingas ligas. Dvi pacientės gali turėti skirtingą histologinį tipą ir visiškai kitokį receptorių profilį, todėl jų gydymas ir prognozė gali smarkiai skirtis.

    Galutinis vaizdas sudedamas iš kelių dalių: naviko tipo, receptorių ir HER2 statuso, naviko dydžio, limfmazgių pažeidimo, išplitimo į kitus organus ir naviko piktybiškumo laipsnio. Šie duomenys leidžia nustatyti ligos stadiją ir parinkti personalizuotą gydymą.

    Specialistai ragina neatidėlioti ištyrimo pastebėjus krūties pokyčius, tokius kaip naujas guzelis, odos įtraukimai, paraudimas, spenelio formos ar odos pakitimai. Kuo anksčiau atliekami tyrimai, tuo didesnė tikimybė nustatyti ligą anksti ir pritaikyti efektyviausią gydymą.