Tag: Biotechnologijų startuoliai

  • Vokietijos biotechnologijų startuolis „AquaNab“ pritraukė lėšų: žada tikslesnę kovą su žuvų utėlėmis

    Vokietijos biotechnologijų startuolis „AquaNab“ pritraukė lėšų: žada tikslesnę kovą su žuvų utėlėmis

    Hamburge įsikūręs biotechnologijų startuolis „AquaNab“ pritraukė investiciją iš Suomijos ankstyvosios stadijos fondo Nordic Foodtech VC. Sandoris žymi pirmąjį šio fondo žingsnį už Šiaurės šalių ribų ir turėtų paspartinti sprendimų akvakultūrai kūrimą.

    Įmonę įkūrė Ruth Tamara Montero, Alejandro Rojas Fernandez ir Gunnar Johildarson. Komanda kuria vadinamąsias tikslias imuninės terapijos priemones, o pirmasis taikinys yra žuvų utėlės, vienas didžiausių iššūkių lašišų auginimo sektoriuje.

    Žuvų utėlės pasaulinei akvakultūrai kasmet kainuoja apie 3,7 mlrd. eurų, įskaitant gydymo išlaidas, produkcijos praradimus ir žuvų kritimą. Tradiciniai cheminiai ar mechaniniai metodai ne tik brangūs, bet ir kelia klausimų dėl gyvūnų gerovės bei poveikio aplinkai, todėl rinkoje ieškoma švelnesnių alternatyvų.

    Nanoantikūnai per pašarus

    „AquaNab“ kuria nanoantikūnus, vadinamus „AquaNabs“, kuriuos planuojama duoti žuvims su pašaru. Bendrovė teigia, kad jų tyrimai rodo galimybę šiems iš alpakų gautiems nanoantikūnams prasiskverbti per žarnyno barjerą ir patekti į kraujotaką.

    Toks kelias, palyginti su dalimi šiandien taikomų intervencijų, galėtų būti mažiau invazinis ir labiau suderinamas su didelio masto ūkių kasdienybe. Kartu tai gali sumažinti streso lygį žuvims ir sumažinti procedūrų dažnį, kuris kai kuriose fermose tampa nuolatiniu ciklu.

    „Žuvų utėlės yra tik pradžia. Šiuo metu augintojai priversti rinktis tarp brangių, žuvims stresą keliančių procedūrų ir nuostolių, kuriuos sukelia pats parazitas. Norime pasiūlyti išeitį, kuri apsaugotų žuvis ir verslą bei prisidėtų prie ateities maisto saugumo“, – sakė „AquaNab“ vadovė Ruth Tamara Montero.

    Pirmasis produktas ir platesnė platforma

    Pirmasis produktas kuriamas Atlanto lašišoms, tačiau pati platforma projektuojama taip, kad vėliau būtų pritaikoma ir kitoms akvakultūros rūšims. Bendrovė nurodo, kad technologiją planuojama adaptuoti bakterinių, virusinių ir parazitinių ligų kontrolei.

    Gautos lėšos bus skirtos pagrindinės programos vystymui iki koncepcijos įrodymo, bendradarbiavimo plėtrai su lašišų augintojais bei pašarų gamintojais ir pasirengimui komercializacijai. Įmonė taip pat ketina stiprinti ryšius su gyvūnų sveikatos sektoriaus partneriais, kad sprendimai būtų pritaikomi realioms ūkių sąlygoms.