CP v2

Tag: Birštonas

  • Birštono taryba renkasi gegužės 28 dieną: kaip gyventojai gali pasisakyti Birštoniečių tribūnoje

    Birštono savivaldybė primena apie Birštoniečių tribūną – galimybę miesto gyventojams ir bendruomenei tiesiogiai išsakyti pasiūlymus ar pastabas savivaldybės tarybos nariams. Tai daroma prieš tarybos posėdį, o pasisakymai siejami su konkrečiais darbotvarkės klausimais.

    Artimiausias Birštono savivaldybės tarybos posėdis vyks 2026 metais gegužės 28 dieną, ketvirtadienį, 9.00 valandą. Gyventojai, norintys kalbėti Birštoniečių tribūnoje, turi pasirūpinti išankstine registracija.

    Prašymą pasisakyti iki 2026 metais gegužės 27 dienos imtinai reikia pateikti Birštono savivaldybės tarybos posėdžių sekretorei Eglei Kėvalaitei-Mačionei. Savivaldybė nurodo, kad informacija teikiama telefonu +370 685 86 192.

    Kiekvienam pasisakymui planuojama skirti iki 5 minučių. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad kalbėti galima tik tomis temomis, kurios yra tiesiogiai susijusios su tame posėdyje svarstomais klausimais.

    Tokio formato tribūnos savivaldybėse dažniausiai vertinamos kaip praktinis gyventojų įtraukimo į sprendimų priėmimą įrankis, padedantis tarybos nariams dar prieš balsavimus išgirsti bendruomenės argumentus. Gyventojams tai taip pat galimybė viešai ir oficialiai užfiksuoti poziciją dėl sprendimų, kurie gali turėti įtakos kasdieniams miesto reikalams.

  • Birštone aptarti integracijos koordinatoriams svarbūs sprendimai: ką keis savivaldybėse?

    Mokymai Birštone

    2026 metais gegužės 12–14 dienomis Birštone surengti mokymai, skirti užsienio kilmės Lietuvos gyventojų integracijos koordinavimo sistemos stiprinimui savivaldybėse. Į renginį susirinko savivaldybių integracijos koordinatoriai ir su integracijos politika dirbančių institucijų bei organizacijų atstovai.

    Mokymuose dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Socialinių paslaugų priežiūros departamento, Priėmimo ir integracijos agentūros, VšĮ Diversity Development Group atstovai, taip pat nepriklausomi ekspertai. Renginio tikslas buvo suvienodinti praktikas ir sutarti dėl bendrų veikimo principų, kurie savivaldybėse leistų greičiau spręsti kasdienes integracijos situacijas.

    Kas veikė, o kur stringama

    Renginio metu aptartos savivaldybių patirtys ir pažanga organizuojant integracijos koordinavimą, o taip pat išryškinti dažniausiai pasikartojantys iššūkiai. Dalis jų siejami su paslaugų prieinamumu, informacijos sklaida ir skirtingu institucijų įsitraukimo lygiu savivaldybėse.

    Institucijų ir projekto partnerių atstovai pristatė integracijos politikos kryptis, savivaldybių vaidmenį ir atsakomybių pasidalijimą. Pabrėžta, kad koordinatorių darbas tampa esmine jungtimi tarp nacionalinio lygmens sprendimų ir konkrečių gyventojų poreikių vietoje.

    Praktinės sesijos ir tolesni žingsniai

    Didelė mokymų dalis skirta darbui mažose grupėse, kur analizuotos konkrečios savivaldybių situacijos ir ieškota pritaikomų sprendimų. Tokia forma leido tiksliau įvardyti kliūtis, kurios skirtingose savivaldybėse kartojasi, nors priežastys ne visada vienodos.

    Paraleliai vyko teminės praktinės sesijos apie paslaugų pritaikymą užsienio kilmės gyventojų poreikiams, projektinių veiklų tęstinumą ir vidinę komunikaciją savivaldybėje. Taip pat aptarti koordinatorių profesinio palaikymo klausimai, nes šioje srityje dažnai tenka dirbti su jautriomis situacijomis ir dideliu tarpžinybiniu krūviu.

    Atskiras dėmesys skirtas ir Tauragės rajono savivaldybės patirtims, jas lyginant su panašius iššūkius patiriančiomis savivaldybėmis. Tokios diskusijos padėjo išgryninti bendradarbiavimo kryptis ir praktinius sprendimus, kuriuos galima perkelti į kasdienę veiklą.

    Mokymų pabaigoje apibendrintos stipriosios praktikos, įvardyti dažniausi iššūkiai ir numatyti tolesni veiksmai, įskaitant individualiai pritaikomą metodinę pagalbą bei planuojamus vizitus savivaldybėse. Organizatorių teigimu, renginys tapo platforma stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir nuosekliau organizuoti integracijos koordinavimą savivaldybėse.

  • Joninių mugė Birštone: iki birželio 17 dienos kviečiami registruotis prekybininkai ir kūrėjai

    Registracija į Joninių mugę

    Birštone pradedama dalyvių registracija į Joninių šventės mugę. Organizatoriai kviečia prisijungti prekybininkus, amatininkus ir kūrėjus, norinčius šventės metu pristatyti savo produkciją ir paslaugas.

    Registracija vyksta iki birželio 17 dienos. Norintys dalyvauti kviečiami kreiptis el. paštu cho@spavytautas.lt ir pateikti pagrindinę informaciją apie planuojamą prekybą ar veiklą.

    Ko tikėtis šventės metu

    Joninės Birštone kasmet sutraukia gausų lankytojų srautą, todėl mugė dalyviams tampa proga pasiekti tiek miesto svečius, tiek vietos bendruomenę. Tokiuose renginiuose dažniausiai ieškoma išskirtinių rankdarbių, maisto produktų, suvenyrų bei sezoninių prekių.

    Organizatoriai primena, kad kuo anksčiau pateikiama registracija, tuo paprasčiau suderinti vietas ir techninius poreikius. Planuojantiems prekybą taip pat verta iš anksto įvertinti atsiskaitymo būdus, prekių ženklinimą ir reikiamus leidimus pagal vykdomos veiklos pobūdį.

    Kas teikia informaciją

    Skelbime nurodoma, kad informacija teikiama Vytautas Mineral SPA ir Birštono savivaldybės vardu. Dėl dalyvavimo sąlygų, vietų ir papildomų klausimų dalyviai raginami kreiptis nurodytu el. paštu.

    Joninių mugė yra viena iš šventės dalių, todėl dalyviams rekomenduojama suplanuoti tiek prekių asortimentą, tiek pasirengimą intensyvesniam lankytojų srautui šventiniu laikotarpiu.

  • Birštone baigtos savivaldybės funkcinės pratybos: dėmesys vandeniui, elektrai ir dronų grėsmėms

    Kas vyko Birštone

    Birštone gegužės 19–20 dienomis baigėsi dvi dienas vykusios savivaldybės lygio funkcinės pratybos, skirtos pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms ir civilinei saugai. Savivaldybė nurodo, kad pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į gyventojų aprūpinimą geriamuoju vandeniu ir veiksmus sutrikus elektros tiekimui.

    Pratybose aptarti ir platesni saugumo klausimai, susiję su visuomenės atsparumu bei institucijų tarpusavio veiksmų suderinimu. Tokie scenarijai savivaldybėms aktualūs dėl augančios kritinės infrastruktūros pažeidžiamumo rizikos ir didėjančių hibridinių grėsmių regione.

    Ekspertai ir savivaldybės vaidmuo

    Diskusijose ir situacijų analizėje dalyvavo „Delfi“ žurnalistas Nerijus Povilaitis, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis, Kauno regiono elektros tinklų eksploatavimo skyriaus vadovas Rytis Borkys. Savivaldybė akcentuoja, kad ekspertų įžvalgos padėjo pratybų užduotis susieti su realiais incidentų valdymo iššūkiais.

    Pratybų organizavimą ir eigą koordinavo Birštono savivaldybės vicemeras Edvardas Citvaras. Savivaldybės teigimu, praktiniai patikrinimai padeda įvertinti ne tik procedūras, bet ir tai, kaip greitai mobilizuojami resursai bei komunikuojama su gyventojais.

    Reali situacija dėl drono

    Antrąją pratybų dieną dėmesį sustiprino reali situacija Lietuvos oro erdvėje, kai kilo pavojus dėl drono. Savivaldybė tai įvardijo kaip priminimą, kad grėsmės gali kilti ne tik teoriniuose scenarijuose, o operatyvus reagavimas priklauso ir nuo institucijų pasirengimo, ir nuo gyventojų budrumo.

    Tokio pobūdžio incidentai pastaraisiais metais vertinami kaip vis dažnesnė saugumo aplinkos dalis, ypač šalia kritinės infrastruktūros ar masinių renginių vietų. Dronų naudojimo plėtra ir palyginti žema technologinė barjera reiškia, kad prevencija, informavimo kanalai ir aiškios elgsenos instrukcijos tampa vis svarbesnės savivaldybių pasirengimo dalimi.

    Birštono savivaldybė pabrėžia, kad pratybos skirtos stiprinti visuomenės atsparumą ir gebėjimą veikti koordinuotai, kai sutrinka įprastos paslaugos. Gyventojams tai taip pat primena praktines temas, tokias kaip vandens atsargos, alternatyvūs ryšio būdai ir pasirengimas kelioms paroms be elektros.

  • Savivaldybių reitingas 2026: Birštonas pakilo į 9 vietą, o sveikatos srityje aplenkė visus

    Gegužės 13 dieną paskelbtame Savivaldybių reitinge 2026 Birštono savivaldybė tarp 60 Lietuvos savivaldybių užėmė 9 vietą. Tyrimą atliko žurnalas „Reitingai“ portalo „Delfi“ užsakymu, savivaldybes vertinant pagal 140 rodiklių 12 skirtingų sričių.

    Bendrame sąraše pirmą vietą užėmė Vilniaus miesto, antrą – Kauno miesto, trečią – Klaipėdos miesto savivaldybė. Birštonas, būdamas nedidelis kurortas, šalia didmiesčių išsiskyrė itin aukštais rezultatais keliose srityse, kurios tiesiogiai siejasi su gyvenimo kokybe.

    Kur Birštonas buvo stipriausias?

    Aukščiausią įvertinimą Birštonas gavo sveikatos srityje – čia jam skirta 1 vieta. Šioje dalyje paprastai vertinami tokie rodikliai kaip tikėtina gyvenimo trukmė, išvengiamas mirtingumas, mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų ir kiti visuomenės sveikatos indikatoriai.

    Dar vienas ryškus rezultatas fiksuotas kultūros ir sporto srityje, kur Birštonas taip pat atsidūrė tarp lyderių. Vertinant šią sritį, dėmesys paprastai skiriamas kultūros paslaugų prieinamumui, sporto ir sveikatingumo renginių dalyvių aktyvumui, bibliotekų tinklui, mėgėjų meno kolektyvams ir sporto infrastruktūrai.

    Ekonomika ir pajamos – tarp geriausių

    Reitinge Birštonas aukštai įvertintas ir pagal ekonomikos bei užimtumo rodiklius. Ekonomikos srityje savivaldybei skirta 4 vieta, o užimtumo ir pajamų srityje – 5 vieta, vertinant investicijas, verslumo lygį, įmonių veiklos parametrus, finansinį stabilumą bei savarankiškų pajamų dalį.

    Šie rodikliai svarbūs ne tik verslui, bet ir gyventojams, nes dažnai koreliuoja su paslaugų kokybe, savivaldybės galimybėmis finansuoti viešuosius projektus bei darbo rinkos patrauklumu. Kurortams papildomą vaidmenį čia gali turėti ir sezoniškumas, turizmo srautai bei paslaugų sektoriaus dalis ekonomikoje.

    Sritys, kur dar yra rezervų

    Tarp gerai įvertintų kategorijų pateko socialinė apsauga ir skurdas bei gyventojų apklausų rezultatai – abiejose srityse Birštonas užėmė 10 vietą. Tai rodo palankų gyventojų vertinimą ir santykinai tvirtą socialinę situaciją, lyginant su daugeliu kitų savivaldybių.

    Kitose srityse Birštono pozicijos buvo žemesnės: švietime – 19 vieta, aplinkoje ir tvarume bei būste – 16, demografijoje – 24, saugume – 35. Infrastruktūros srityje Birštonui skirta 60 vieta, todėl tai išlieka ryškiausia kryptis, kuriai, tikėtina, reikės daugiausia nuoseklių investicijų ir ilgalaikių sprendimų.

    Savivaldybių reitingai sudaromi remiantis oficialiais statistiniais duomenimis, valstybės institucijų informacija ir gyventojų apklausomis. Tokia metodika leidžia palyginti skirtingo dydžio savivaldybes per keliasdešimt kasdieniam gyvenimui svarbių pjūvių ir aiškiau matyti, kur rezultatai yra tvarūs, o kur labiau priklausomi nuo konkrečių metų aplinkybių.

    Birštono pasiekimai rodo, kad net ir mažesnė savivaldybė gali konkuruoti su didesniais miestais, kai nuosekliai gerinama gyvenimo kokybė, stiprinamos viešosios paslaugos ir kuriama patraukli aplinka gyventojams bei atvykstantiems. Kartu reitingo išklotinė išryškina ir prioritetus ateičiai, ypač kalbant apie infrastruktūrą ir saugumą.

  • Birštono NVO taryba renkasi gegužės 20 dieną: posėdis atviras gyventojams, kviečia registruotis

    Birštono savivaldybėje 2026 metais gegužės 20 dieną 16.30 valandą šaukiamas Nevyriausybinių organizacijų tarybos posėdis. Jis vyks kontaktiniu būdu Birštone, Jaunimo g. 2, mažojoje salėje (103 kabinetas).

    Savivaldybė nurodo, kad posėdis yra atviras, todėl jame gali dalyvauti ir suinteresuoti gyventojai ar organizacijų atstovai. Norintys prisijungti kviečiami iš anksto suderinti dalyvavimą el. paštu.

    Posėdžio darbotvarkėje numatyti du pagrindiniai klausimai. Pirmasis susijęs su NVO tarybos 2026 metų veiklos plano koregavimu ir papildymu, antrasis skirtas einamiesiems klausimams.

    Tokie posėdžiai paprastai yra svarbūs vietos bendruomenei, nes juose derinami prioritetai, aptariami bendradarbiavimo su savivaldybe formatai ir praktiniai sprendimai, galintys turėti įtakos NVO veiklų finansavimui, renginiams ar socialinėms iniciatyvoms. Savivaldybė primena, kad dalyvavimas grindžiamas NVO tarybos nuostatais.

    Dėl dalyvavimo posėdyje prašoma kreiptis el. paštu vilma.burbiene@birstonas.lt. Informaciją pateikia Birštono savivaldybės NVO taryba.

  • Birštone vyks savivaldybės pratybos: gyventojams rodys, kaip gauti maisto ir vandens dingus elektrai

    Gegužės 19–20 dienomis Birštone vyks savivaldybės lygio funkcinės pratybos, kurių metu bus tikrinama, kaip ekstremaliosios situacijos ar mobilizacijos atveju gyventojai galėtų būti aprūpinami maistu ir geriamuoju vandeniu. Scenarijus numato galimus vandens tiekimo ir elektros energijos sutrikimus, todėl dėmesys bus skiriamas alternatyviems sprendimams.

    Pratybos planuojamos Birštono vasaros estradoje. Gegužės 19 dieną jos vyks nuo 13.00 iki 15.00 valandos, o gegužės 20 dieną – nuo 9.00 iki 11.00 valandos.

    Savivaldybė kviečia gyventojus dalyvauti ir stebėti, kaip praktiškai organizuojamas būtinasis aprūpinimas, kai įprasti tiekimo kanalai sutrinka. Tokios pratybos naudojamos įvertinti savivaldybės pasirengimą, tarpinstitucinį koordinavimą ir informavimo gyventojams veikimą realistiškomis sąlygomis.

    Gyventojams tai taip pat proga pasitikrinti savo pasirengimą: ar namuose būtų vandens atsargų, kaip būtų sprendžiami maisto laikymo klausimai, ką daryti nutrūkus ryšiui ar neveikiant atsiskaitymams. Pastaraisiais metais savivaldybės vis dažniau akcentuoja trumpalaikio savarankiškumo svarbą, kai pagalba ir paslaugos gali užtrukti.

    Taip pat primenama, kad gegužės 19 dieną 10 valandą Birštono kurhauze vyks naujienų portalo „Delfi“ ir Birštono savivaldybės administracijos renginys gyventojams Saugu. Renginyje numatoma aptarti praktinius saugumo klausimus ir tai, kokių veiksmų verta imtis iš anksto.

  • „Tvari mokykla 2030“ koordinatorių mokymai Birštone: kur mokykloms dar trūksta ir kas veikia

    Mokymai Birštone ir praktiniai vizitai

    Gegužės 7 ir 8 dienomis Birštone vyko projekto „Tvari mokykla 2030“ savivaldybių koordinatorių mokymai. Juose dalyvavo ir projekto koordinatorė Loreta Zinovjevienė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė.

    Mokymuose aptarta projekto įgyvendinimo apžvalga ir tobulinimo kryptys, taip pat koordinatorių veiklų planavimas bei savivaldybių bendradarbiavimo formatas. Dėmesys skirtas ir kasmetinių veiklų suderinimui, kad mokyklų pažanga būtų vertinama nuosekliai.

    Programą papildė pažintiniai vizitai į dvi Birštono švietimo įstaigas: lopšelį-darželį „Vyturėlis“ ir Birštono meno mokyklą. Vizitų metu buvo dalijamasi patirtimi, kaip tikrinti mokyklų įsivertinimus ir suvienodinti požiūrį į skirtingus kriterijus.

    Įsivertinimai: kas sekasi prasčiau

    Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) atstovė pristatė 2025 metų įsivertinimų analizę ir įžvalgas, kokios pamokos matomos iš mokyklų vertinimo bei pokyčių planų. Akcentuota, kad daliai mokyklų sudėtingiausia tvarumo veiklas paversti visos bendruomenės įpročiais, o ne pavienėmis iniciatyvomis.

    Įvardyta, kad silpniau atliepiami bendruomenės įtraukimo, vietovių ryšių bei gamtos ir kultūros paveldo kriterijai. Praktikoje tai dažnai reiškia, kad mokykloms pritrūksta partnerystės su vietos bendruomene, nuoseklios komunikacijos ir ilgalaikių veiklų, kurios būtų integruotos į ugdymą.

    „Svarbiausia, kad įsivertinimas virstų aiškiu pokyčių planu ir realiais veiksmais, o ne formaliu dokumentu“, – sakė LINEŠA specialistė.

    Kas padeda įtraukti daugiau mokyklų

    Mokymų metu koordinatorės, taip pat ir dalyvės, neseniai stažavusios Nyderlanduose, dalijosi gerosiomis praktikomis. Aptarta, kad geriausiai veikia aiškus susitarimas dėl tvarumo lyderystės mokykloje, reguliarus pažangos sekimas ir matomas pripažinimas už pasiektus rezultatus.

    Taip pat pristatyti „Atvirų durų“ vizitai į III pakopos mokyklas, kurie gali padėti perimti praktinius sprendimus iš pažengusių bendruomenių. Nagrinėta ir DofE programa kaip veiklų kryptis, papildanti tvarumo tikslus per jaunimo įsitraukimą, atsakomybių pasidalijimą ir ilgalaikes iniciatyvas.

    Diskusijose sutarta, kad naujų mokyklų įsitraukimą dažniausiai pagreitina gerosios patirties sklaida savivaldybės viduje, politinis palaikymas ir aiškiai įvardyta nauda pačiai mokyklai. Mokymus užbaigusi dalyvių refleksija pabrėžė, kad koordinatorių bendruomenė stiprėja, o bendri susitarimai padeda išlaikyti vienodesnį vertinimą ir kryptingesnius pokyčius.

  • Birštonas ieško įkrovimo operatoriaus: 10 metų nuomai sklypo dalis stotelėms, startas 280 eurų per mėnesį

    Konkurso esmė ir vieta

    Birštono miesto tvarkymo tarnyba paskelbė viešą nuomos konkursą savivaldybei priklausančiai įvažiavimo ir aikštelės Birštono mieste daliai, kuri būtų naudojama viešosioms elektromobilių įkrovimo stotelėms įrengti ir eksploatuoti. Nuomojamos keturios atskiros automobilių stovėjimo vietos, kurių bendras plotas siekia 57,96 kv. m.

    Konkurse numatyta, kad turtas nuomojamas tik kaip vienas objektas, jo dalimis išskaidyti negalima. Nuomos paskirtis aiškiai apibrėžta: įrengti ir eksploatuoti viešą įkrovimo infrastruktūrą, laikantis projektavimo, įrengimo, statybos ir eksploatavimo reikalavimų.

    Kokios įkrovimo stotelės planuojamos

    Skelbime nurodoma, kad planuojama įrengti iki 55 kW galios įkrovimo sprendimą: dvi stoteles, aptarnaujančias keturias stovėjimo vietas. Tokia galia dažniausiai laikoma praktiniu kompromisu vietose, kur svarbus prieinamumas platesniam vairuotojų ratui, bet kartu reikia išlaikyti realistiškas elektros įvado ir tinklo apkrovos sąlygas.

    Birštono sprendimas atitinka bendrą savivaldybių kryptį plėsti viešą įkrovimo tinklą kurortinėse ir turistinėse vietovėse, kur sezoniškumas didina poreikį patikimai infrastruktūrai. Įkrovimo taškų plėtra paprastai vertinama ir kaip priemonė mažinti transporto taršą bei gerinti miesto paslaugų patrauklumą.

    Terminai, kaina ir registracija

    Nuomos terminas nustatytas 10 metų nuo sutarties pasirašymo dienos. Pradinė nuomos kaina skelbime įvardyta 280 eurų per mėnesį, o konkurso forma numatyta tiesioginė.

    Dalyvių registracija vyksta Birštono miesto tvarkymo tarnyboje adresu Jaunimo g. 3, Birštonas, antrame aukšte, nuo 2026 metų gegužės 14 dienos 9.00 valandos iki 2026 metų gegužės 22 dienos 15.00 valandos darbo dienomis. Informaciją teikia nuomos komisijos sekretorė Ona Packevičienė.

    Komisijos posėdis numatytas 2026 metų gegužės 25 dieną 11.15 valandos, Birštone, Jaunimo g. 3, antrame aukšte. Papildomos nuomos sąlygos pateikiamos savivaldybės ir įstaigos skelbiamuose dokumentuose.

  • Birštone vyks funkcinės pratybos: gyventojams rodys, kaip gauti maisto ir vandens dingus elektrai

    Gegužės 19 ir 20 dienomis Birštone vyks savivaldybės lygio funkcinės pratybos, skirtos patikrinti pasirengimą, jei sutriktų vandens ir elektros energijos tiekimas. Scenarijus apima mobilizacijos ir ekstremaliųjų situacijų atvejus, kai gyventojus reikia aprūpinti maistu ir geriamuoju vandeniu alternatyviais būdais.

    Pratybos numatytos Birštono vasaros estradoje. Gegužės 19 dieną jos vyks nuo 13.00 iki 15.00 valandos, o gegužės 20 dieną nuo 9.00 iki 11.00 valandos.

    Ką tikrins pratybos?

    Tokio tipo funkcinės pratybos paprastai orientuotos į realius sprendimus, o ne į teoriją: kaip būtų organizuojamas gyventojų informavimas, kur ir kaip būtų paskirstomas geriamasis vanduo, kaip užtikrinamas maisto tiekimas, jei įprasta logistika sutriktų. Taip pat vertinama, ar savivaldybė turi aiškų veiksmų planą, atsakingų institucijų sąveiką ir reikiamus resursus.

    Pratybose svarbi ir gyventojų dalis, nes praktikoje didžiausi iššūkiai kyla ne vien dėl resursų, bet ir dėl informacijos sklaidos bei žmonių srautų valdymo. Savivaldybė kviečia gyventojus įsitraukti ir stebėti, kaip būtų veikiama sutrikus esminėms paslaugoms.

    Renginys apie saugumą Birštone

    Taip pat primenama, kad gegužės 19 dieną 10 valandą Birštono kurhauze vyks naujienų portalo „Delfi“ ir Birštono savivaldybės administracijos renginys gyventojams Saugu. Jo metu bus aptariami praktiniai saugumo klausimai ir sprendimai, kuriuos gyventojai gali taikyti jau dabar.

    Savivaldybė pabrėžia, kad pasirengimas įvairiems sutrikimams yra kasdienio atsparumo dalis, todėl tokios pratybos padeda pastebėti silpnąsias vietas ir jas ištaisyti dar iki realios krizės. Gyventojams tai proga iš arčiau pamatyti, kaip veikia pagalbos organizavimas ir kokių veiksmų gali prireikti netikėtai nutrūkus paslaugoms.